Naujienos

Laikant gyvūną augintinį daugiausia nesusipratimų kyla dėl žinių ir patirties stokos. Kai neišmanai, kaip prižiūrėti, kai nesusikalbi su savo augintiniu, kai manai, jog pakanka mylėti, o visa kita savaime išsispręs, gyvenimas su  augintiniu gali ir apkarsti.

Kad būsimiems ir esamiems šunų augintojams nekiltų sunkumų ir būtų tinkamai rūpinamasi gyvūnų gerove, Lietuvos kinologų draugija prieš penkerius metus inicijavo švietimo projektą „Atsakingo šeimininko akademija“. Nemokamų penkių paskaitų ciklas prasidėjo Vilniuje, vėliau buvo plėtojamas Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Jurbarke, Telšiuose, Marijampolėje, Klaipėdoje, Alytuje.

Laimingas šuo yra pavargęs šuo. Prisidūkęs su draugais. Prisižaidęs su mylimu šeimininku. Dalyvavęs varžybose. Dirbęs treniruotėje. Talkinęs medžioklėje. Arba, kaip ispanų vandens šuo Mocha, po ganymo egzamino kritęs ant dirvos ir užmigęs vietoje.

Šunys užmiega visur – belenkur! Todėl, artėjant Kalėdoms, Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras paskelbė miegančių šunų fotografijų konkursą „Belenkur“. Konkurso dalyviai buvo kviečiami kelti ne tik „belenkur“ miegančio savo šuns nuotrauką, bet ir pažymėti 3 geriausius draugus, kurie irgi turi augintinius.

Nugalėtojai paaiškėjo gruodžio 18 d. „PENKTADIENIO ŠUO: pažinkime veisles" tiesioginės transliacijos metu, kur reklaminis konkurso veidelis - snukelis, ispanų vandens šuo Mocha traukė burtus ir išrinko nugalėtoją.

Airijos kinologų klubo patarėjas gyvūnų elgsenos klausimais Jim Stephens prieš kurį laiką skaitė pranešimą Lietuvos kinologų draugijos organizuotoje konferencijoje. Tarp kitų svarbių dalykų jis papasakojo apie šio klubo organizuotą fotografijų konkursą „Šunys ir vaikai“ bei pasidalijo mintimis, kodėl nemaža dalis fotografijų sukėlė nerimą ir baimę...

Minėtas vaikų ir šunų nuotraukų konkursas išprovokavo platesnę diskusiją, į kurią įsitraukė ir šunų elgsenos specialistai.

Šunų klausa, kaip ir uoslė, yra tobula. Šunys girdi iš keturis kartus tolimesnio atstumo nei žmonės, greičiau nei per aštuonias dešimtąsias sekundės nustato, iš kur sklinda garsas. Todėl dabar, artėjant didžiausioms metų šventėms, kai aplinkui griaudės švenčių salvės ir pokšės petardos, šunims ateina sunkus metas.

Karališkojo Belfasto universiteto psichologė Deborah Wells kartu su kolegomis atliko tyrimą, ar garsi muzika veikia šunis. Mokslininkai stebėjo gyvūnus, kaip šie jautėsi girdėdami sunkiojo roko, klasikinės muzikos ir kitokių žanrų kūrinius. Taip pat atliko tyrimus, kaip šunys jautėsi tyloje arba žmonėms ramiai šnekučiuojantis. Gyvūnai nesielgė kažkaip išskirtinai, fone skambant ramiems žmonių balsams, negarsiai muzikai. Rami, jauki muzika atpalaidavo, ramino ir netgi migdė šunis.

Ką per Kalėdas padovanoti artimiesiems? Pasirinkti dovanų čekį, o gal, saugantis virusų, atsisiųsdinti dovanas internetu? Oi, tik ne tai! – už galvos susiėmusi sako pažįstama šunų veisėja. Kodėl? Netikėto skambučio sulaukusi taksų veisėja Skaistė Verbickaitė pasakoja, kad neprisistatęs asmuo norėjo įsigyti jos veislyno dovanų čekį – sumokėti pinigus, o šventiniu laikotarpiu gyvąją dovaną pasiimtų jo dukra. Visokių klausimų ir visokių šunų šeimininkų pasitaiko, bet kad veislinio šuns norėtų kaip dovanų čekio...

Apie gyvąsias dovanas kalbamės su taksų veisėja Skaiste Verbickaite.

Prasidėjo gruodis. Pasnigo. Važiuodamas Lietuvos keliais nepamatysi laukuose besiganančių avių ir kitų galvijų. Nebent tai būtų Krūminių kaimas Varėnos rajone, kur nedidelė škudžių avių banda vis dar treniruotųsi su borderkoliu Hope, o šiam neįprastam reginiui diriguotų vienintelė Baltijos šalyse šunų ganymo teisėja, Lietuvos kinologų draugijos (LKD) dresuotoja Audronė Pelegrimaitė-Naruševičė.

Lapkričio pabaigoje A. Pelegrimaitė-Naruševičė savo ūkyje organizavo pirmąjį avių ganymo egzaminą šunims. Ir buvo jau nebe dalyvė ar trenerė, o teisėja. Kad įgytų ganymo teisėjos kvalifikaciją, sėmėsi žinių kviesdama į Lietuvą ganymo specialistus iš įvairių šalių, rengdama seminarus, dalyvaudama stažuotėse. Iniciatyvą rodė pati. Išlaikė LKD dresuotojo egzaminus. Stažavosi pas tarptautinės kategorijos ganymo teisėjus. Tuo pačiu metu, padedama kolegų, vertė ir adaptavo Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) patvirtintas ganymo testų ir egzaminų taisykles.

Lietuvos kinologų draugijos Taryba 2020 m. vasario 19 d. patvirtino naują Lietuvos TOP šunų (TOP šuo, TOP jaunas šuo, TOP veteranas) rinkimo tvarką.
Lietuvos TOP šuns konkurse yra trys kategorijos: TOP šuo, TOP jaunas šuo ir TOP veteranas. 
TOP šuns kategorijoje įskaitomi balai, surinkti šuniui dalyvaujant parodose bet kurioje klasėje. TOP jauno šuns ir TOP veterano konkursuose įskaitomi balai, surinkti šuniui dalyvaujant parodose jaunimo ir veteranų klasėse.

Sutikti gatvėje žmogų su šunimi – smagu. Su dviem šunimis – dar įdomiau, bet kai žmogus vedasi tris ir daugiau šunų, kyla visokių minčių... Ar sunku laikyti keletą šunų?

Kaip su jais susitvarkyti? Tris Berno zenenhundus savo namuose laikanti vilnietė Rūta Bunevičiūtė mėgsta juokauti: „Tvarka – iš namų. Meilė – į namus!“.

Lietuvos kinologų draugijos (FCI) planuotos gruodžio 18-20 d. tarptautinės šunų parodos dėl nepalankios Covid-19 situacijos ir visuotinio karantino perkeliamos į 2021 m. kovo mėn. (tiksli kovo men. data ir kt. informacija bus paskelbta netrukus).

Organizatoriai atsiprašo šunų mylėtojų ir tikisi jūsų supratingumo. 

Informacija apie šunų parodų datas, teisėjus, registracijos terminus ir kita: https://kinologija.lt/parodos--renginiai/parodos/

Nepaisant žvarboko lapkričio 21-osios oro, Valų korgių mėgėjų klubo organizuotas šunų ganymo egzaminas (Herding working test traditional style, HWT TS) praėjo puikiai - visi registruoti keturkojai nuo šiol sertifikuoti aviganiai!

Laikyti egzaminą buvo registruoti keturi šunys: belgų aviganis terviurenas, šeltis, ispanų vandens šuo ir didysis šveicarų aviganis. Jauniausia dalyvė buvo vos vienerių sulaukusi šelčių kalytė.

Šis egzaminas buvo pirmasis ne tik daugeliui dalyvių – trenerė Audronė Pelegrimaitė-Naruševičė jame debiutavo naujame amplua: kaip teisėja.

Kad ištikimiausi mūsų draugai – šunys visada jaustųsi saugūs ir būtų pasirūpinta jų gerove, prieš gerą dešimtmetį Švedijoje gimė švietėjiškas projektas „Geltonas kaspinas“. Geltonojo kaspino idėją jau ne pirmus metus savo edukaciniuose užsiėmimuose bei paskaitose akcentuoja ir Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komanda.

Vis trumpėjant dienoms ir ilgėjant tamsiajam paros metui, norime atkreipti jūsų dėmesį: geltonas kaspinas gali pasitarnauti ir kaip atšvaitas. Vietoj įprasto geltono kaspinėlio prie šuns pavadėlio pririškite šviesą atspindinčią juostelę – šuo bus iš tolo matomas ir saugus.

Ne kartą teko girdėti, kad šunų parodoje pats gražiausias, o gal – jautriausias, yra šunų veteranų konkursas. Šiame konkurse varžosi vyresni nei 8 metų šunys. Turėti vyresnį šunį, veržliai išbėgantį į ringą, „nušluostantį nosį“ net jaunikliams – smagu, tačiau tai nėra taip paprasta, kaip atrodo. Bet tik ne Lasos apsų mylėtojai, kaunietei Laurynai Kudirkienei.

Su Lasos apsais jau 16 metų

Lauryna prisipažįsta, kad sužinojus straipsnio temą – šunys veteranai ir kaip puoselėti vyresnių šunų fizinę ir emocinę sveikatą – iš džiaugsmo jai suspurdėjo širdis.

„Tenesupyksta jaunimas, bet veteranai – mano patys mylimiausi!“,– sako 23 vadų, kurių šuniukai gyvena 5 pasaulio žemynuose, veisėja, veislyno „Tai Fanza“ savininkė.