Dovanosiu jiems save, savo dėmesį ir laiką, sako šunų veisėja Kristina

Lietuvos kinologų draugija (LKD) kasmet balandžio 24-ąją kviečia gyvūnų mylėtojus švęsti Šuns dieną. Graži idėja, gimusi prieš  šešerius metus, jau tapo tradicija ir draugijos žmonės visai nepyksta, kai kas nors pavadina šią šventę tarptautine. Juk  svarbiausia yra balandžio 24-osios išskirtinumas. Kasmet iškeliant vis kitą Šuns dienos idėją, dar kartą atkreipiamas dėmesys į patį svarbiausią dalyką – šunų gerovę.

Šių metų Šuns dienos idėja – „Šuo ir aš: gera gyventi kartu“. Kol nebuvo pandemijos ir karantino suvaržymų, šventės organizatoriai kviesdavo gyvūnų mylėtojus vestis augintinius į darbą, kavines, kitas viešąsias erdves. Netgi ragino „pabėgti“ iš namų (edukacinis žygis su šunimis Vingio parke). Nors ir kokią šventės idėją jie pasirinkdavo, esmė buvo ta pati: šunų gerovė ir visuomenės švietimas.

Kada žmogui gera gyventi su šunimi? O kada šuniui – su žmogumi? Gyventi su veisliniu šunimi ir  mišrūnu, su parodų čempionu ir paprastu kiemo numylėtiniu...

Į klausimą, kada šunims gera su mumis, o mums – su jais, kaunietė valų korgių pembrukų mylėtoja Kristina Kazlauskaitė turi daug atsakymų. Išveisusi ne vieną šuniukų vadą, atšventusi veislyno dešimtmetį, jau galėtų vadintis savo srities profesionale, patyrusia šunų veisėja ir augintoja.

„Šunys man yra ne tik šunys. Pirmiausia jie man yra jaučiančios, gyvos, protingos būtybės, už kurias esu atsakinga. Suskaičiavusi ir bendrasavininkių su manimi kartu turimas vadas, galiu pasidžiaugti, kad sulaukiau daugiau kaip dvidešimt korgiukų vadų, tačiau už šio skaičiaus ir nemigo naktys, ir fizinis nuovargis, ir dar daug kas,– prisipažįsta šunų augintoja. – Atrodo, kiekvieno veisėjo tikslas yra labai paprastas tikslas – veisti sveikus ir laimingus šunis, puikius veislės atstovus. Arba kiekvieno šuns šeimininko tikslas – turėti laimingą, sveiką, mylintį šunį. Tačiau tie, kas veisia šunis, žino: veisėjas turi būti ūkininkas, kūrybininkas, zoopsichologas, marketingo bei reklamos specialistas ir dar daug kas. Augindamas savo šunį jam esi labai daug kas. Esi pasaulio centras. Esi viskas, ką jis turi. Jeigu šuo tą jaučia, tada jam tikrai gera su tavimi“. 

Pasidomėjus, kaip su savo augintiniais Kristina švęs Šuns dieną, atsako: „Šuns diena Kaune visada būdavo paminėta draugišku susitikimu su bendraminčiais, šunimis besidominčiais žmonėmis. Tie susitikimai vykdavo mūsų įspūdingoje Santakoje. Panašu, kad šiais metais teks tik pasvajoti apie tokią šventę. Tačiau tai tikrai nesutrukdys pasiimti savo gaują linksmam, ilgam pasivaikščiojimui“.

Šunų mylėtojos nuomone, šuns tikslas – būti šalia šeimininko, todėl nei šventinis maistas, nei naujas žaislas neatstos laiko, praleisto su savo žmogumi: „Dovanosiu jiems save, savo dėmesį ir laiką. Tegul jie būna laimingi. O laimingi šunys – tai šunys, tyliai šnarpščiantys prie tavo kojų, pasibaigus ilgai, aktyviai dienai. Visiems linkiu surasti laiko ir padovanoti savo augintiniams tai, kas neįkainojama – save ir savo laiką“.

Lietuvos kinologų draugija kviečia šunų mylėtojus balandžio 24-ąją švęsti Šuns dieną ir dovanoti savo augintiniams save ir savo laiką.

K.Kazlauskaitės nuotr.