Naujienos

Panagrinėkime keletą priežasčių, dėl kurių pasaulį išvysta „veisliniai“ šuneliai be kilmės dokumentų. Ir kas dėl to kaltas? O gal nėra kaltų?

Šuniukų tėvai neturi parodų įvertinimų

Pagal Lietuvos kinologų draugijos Šunų veisimo nuostatus (LKD yra vienintelė Tarptautinės kinologų federacijos, FCI,  atstovė Lietuvoje) kiekvienas veisiamas šuo ir kalė turi atitikti savo veislės standartą, kurį vėlgi tvirtina ne kažkas, o speciali FCI standartų komisija. Žinoma, daugeliui eilinių šunų augintojų visi aukso spalvos nulėpausiai bus „auksaspalviai retriveriai“, trumpakojai – „taksai“, o garbaniai – „pudeliai“. Tačiau šunų veisles ilgus šimtmečius formavo selektyvus veisimas, geriausi anatomijos bei šuns elgsenos specialistai atrinkdavo tuos gyvūnus, kurie tiksliausiai atitiko tam tikrus reikalavimus.

Gegužės 29 d. (šeštadienis) 11.00 val. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija rengia nuotolinę paskaitą „Vokiečių medžioklinio terjero (jagdterjeras) auginimo, auklėjimo ir rengimo medžioklei pagrindai. Nuo šuniuko iki visapusiško medžioklinio šuns“. Paskaitą skaitys geriausi šios šunų veislės ekspertai – Vokietijos vokiečių medžioklinių terjerų klubo viceprezidentas Max Miller ir vyriausiasis lauko bandymų teisėjas Peter Baum (bus verčiama iš vokiečių į lietuvių k.). Paskaita vyks Microsoft Teams platformoje

Dalyvių registracija tęsis iki gegužės 28 d., prašome registruotis el. paštu: lmzdkinologija@gmail.com. Registracijos mokestį - 15 eurų prašome pervesti į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos sąskaitą: Įm.kodas 191904126, AB SEB bankas, a/s LT61 7044 0600 0030 3968. Mokėjimo paskirtyje būtinai nurodykite „Už 2021-05-29 paskaitą“. Jei mokate už kitą asmenį, mokėjimo paskirtyje nurodykite dalyvio vardą ir pavardę. Registruojantis prašome nurodyti savo vardą, pavardę, telefoną ir el. paštą bei kartu atsiųsti registracijos mokesčio pavedimo kopiją.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad nuo š. m. gegužės 1 d. įsigalios Mažmeninės prekybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 „Dėl Mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo“, 26.141 papunktis, kuris nustato, kad pardavėjas, prieš parduodamas gyvūnus vartotojui, privalo nurodyti VMVT direktoriaus nustatyta tvarka suteiktą veterinarinio patvirtinimo ar registracijos numerį, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka paženklinto ir Ūkinių gyvūnų registre registruoto ūkinio gyvūno bandos ir individualų numerį (taikoma individualiu atpažinties numeriu registruojamiems ūkiniams gyvūnams), paženklinto ir Gyvūnų augintinių registre registruoto gyvūno augintinio (šuns, katės, šeško) mikroschemos numerį, gyvūno atvedimo datą (jeigu žinoma) arba amžių, gyvūno kilmės (gyvūno atvedimo vietos) šalį.

Šuns dienos išvakarėse mums, šventės iniciatoriams, gera jausti šunų mylėtojų palaikymą.

„Šuo ir aš: gera gyventi kartu“ – šių metų Šuns dienos idėja. O pati šventė, kurios iniciatorė yra Lietuvos kinologų draugija, švenčiama jau šeštą kartą. Gera turėti augintinį, gera su juo kartu kažką veikti, gera jį atsivesti į darbą. Šventės išvakarėse taip ir atsitiko – ne vienoje darbovietėje, kur įmanoma karantino sąlygomis, buvo justi visai kitokia nuotaika – darbuotojai vedėsi savo augintinius į darbą.

Taip buvo ir Lietuvos kariuomenės kanceliarijoje, Lietuvos krašto apsaugos ministerijoje ir kituose kariuomenės daliniuose.

Šeimos šuo. Mano šuo. Šiuose žodžiuose slypi tiek daug... Jie reiškia, kad 365 dienas bent 2 kartus per dieną bet kokiu oru aš einu į lauką. Net 730 kartų per metus! Tai reiškia, jog kiekvieną mėnesį savo augintiniui išleidžiu 50-100 eurų. Tai reiškia, kad pačiame smagaus vakarėlio įkarštyje lekiu namo pas... savo šunį ir leidžiu atostogas ten, kur priima su šunimi.

Jeigu jums ši aritmetika ir faktai atrodo paprasti, pakalbėkime apie šuns pasirinkimą. Juk rinktis tikrai yra iš ko. Šunų veislių – šimtai, ir visi tokie gražuoliukai! Ypač, kol maži.

Štai tas su kailio verpetu per nugarą. Sakote, jo protėviai  medžiojo liūtus? Bet koks ryžas kailis! O tas, kur japonišku vardu, stačiomis ausytėmis – juk dabar toks madingas, ant bangos...

Balandžio 24-ąją Lietuvoje ir vėl bus švenčiama Šuns diena. Šventės iniciatorė, Lietuvos kinologų draugija, kasmet akcentuoja vis kitą šventės idėją. Šiemet – Šuo ir aš: gera gyventi kartu. Kada šuniui gera gyventi su savo žmogumi ir kada žmogui – su šunimi?

„Šuniui su žmogumi gera, kai jie nuolat kartu. Ir kai šuo jaučia: taip bus visada. O žmogui su savo šunimi gera, kai jie susistygavę ir supranta vienas kitą. Kai sudėliota hierarchija, namų tvarka, rutina, kai gyvenimo ritmas yra nusistovėjęs“, – sako daugiau kaip penkerius metus su savo augintine Aurora Norvegijos šiaurėje gyvenanti Ramona. Artėjant Šuns dienai, pokalbis apie mylimą šunį ir apskritai apie šunis su dailininke animatore, meno galerijos „Hamsungalleriet" bendrasavininke Ramona Bujute.

Artėjant balandžio 24-ajai, visuotinei Šuns dienai, kurios iniciatorė yra Lietuvos kinologų draugija, šunims norisi skirti pačius gražiausius žodžius. Norisi juos dar labiau pažinti, mokytis iš jų ir kuo daugiau laiko praleisti drauge. Šunims turime už daug ką padėkoti. Pasakyti ačiū turėtume netgi už labai žemiškus dalykus.

... už puikų darbą

Ar šunys gali tapti verslo partneriais? Naujosios Zelandijos gyventojai jums tikrai pasakytų, kad taip! Šioje šalyje šunų aviganių yra apie 200 tūkstančių, dauguma jų borderkoliai, prižiūrintys labai dideles galvijų bandas. Bandoje kartais būna daugiau kaip 7 000 avių, ją prižiūri 2 piemenys ir 10 borderkolių. Taigi, vienas šuo prižiūri per septynis šimtus avių! Nepaprastai įdomu stebėti, kaip šunys reguliuoja avių judėjimą, kad nesusidarytų spūsčių, nenukentėtų mažesnės ar silpnesnės avys.

Šunų veisėjams ir augintojams labai domintis ir pageidaujant, LKD Mokymo centras vėl kreipėsi į šunų mitybos specialistą, veterinarijos gydytoją Aidą Vaznonį ir jis sutiko vėl pravesti nuotolinį seminarą „Veislinių šunų šėrimo ypatumai“. Seminaras yra suplanuotas gegužės 5 d. ir jūs jau galite registruotis!

Šis seminaras apie šunų mitybą bus naudingas ir įdomus ne tik šunų veisėjams, bet visiems atsakingiems šunų mylėtojams, nes visavertė mityba – gyvūnų sveikatos ir geros savijautos pagrindas. Patyręs šunų mitybos specialistas, veterinarijos gydytojas A.Vaznonis seminaro metu analizuos svarbiausius šunų mitybos principus, šunų maisto sudėtines dalis, pasirinkimo svarbą ir kt. aspektus.

Lietuvos kinologų draugija (LKD) kasmet balandžio 24-ąją kviečia gyvūnų mylėtojus švęsti Šuns dieną. Graži idėja, gimusi prieš  šešerius metus, jau tapo tradicija ir draugijos žmonės visai nepyksta, kai kas nors pavadina šią šventę tarptautine. Juk  svarbiausia yra balandžio 24-osios išskirtinumas. Kasmet iškeliant vis kitą Šuns dienos idėją, dar kartą atkreipiamas dėmesys į patį svarbiausią dalyką – šunų gerovę.

Šių metų Šuns dienos idėja – „Šuo ir aš: gera gyventi kartu“. Kol nebuvo pandemijos ir karantino suvaržymų, šventės organizatoriai kviesdavo gyvūnų mylėtojus vestis augintinius į darbą, kavines, kitas viešąsias erdves. Netgi ragino „pabėgti“ iš namų (edukacinis žygis su šunimis Vingio parke). Nors ir kokią šventės idėją jie pasirinkdavo, esmė buvo ta pati: šunų gerovė ir visuomenės švietimas.

Kasmet Lietuvos kinologų draugija kviečia šunų mylėtojus balandžio 24-ąją švęsti Šuns dieną.

Šiemet tai vyks jau šeštą kartą, šių metų Šuns dienos idėja – ŠUO IR AŠ: gera gyventi kartu. Kodėl gera, atsakymai gali būti patys įvairiausi. Vieniems gera, nes pasirinko tinkamą šuns veislę. Kiti prisivertė daugiau judėti ar netgi aktyviai sportuoti su savo naujuoju augintiniu.

Bet būkime atviri. Būkime nuoširdūs – tokie, kokie yra mūsų augintiniai. Kartais nelengva tokiems būti, ne visada net įmanoma. O štai šunims tai pavyksta be didelių pastangų. Jie visada nuoširdūs ir paprasti, vaikiškai naivūs ir atlapaširdžiai, be išlygų mumis pasitikintys. Turbūt todėl mums ir gera būti kartu.

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras ŠUNS DIENOS, balandžio 24-osios, proga kviečia žaisti, sužinoti ir laimėti prizų!

Mokymo centro viktorinos kviečia jus pasitikrinti žinias ir sužinoti kažką naujo.

Balandžio 1 d. startavo viktorina „Tiesa ar melas?“, griaunanti vis dar pasitaikančius mitus ir supažindinanti šunų mylėtojus su visiškai paprastomis tiesomis, kurias kartais pamirštame...

Šunų veislių – šimtai, bet panevėžietė Ramūnė Šulskienė ir kretingiškė Reda Vengalytė pasirinko vipetus. Ramūnė ieškojo šuns šeimai, kad šis sutartų su vaikais. Ieškojo vienintelio, o dabar savo veislyne „Smiltys“ turi net tris vipetus: Lily, Roksę ir Tesą.

Reda su vipetais iš arčiau susipažino pradėjusi lankytis šunų parodose, dabar ji augina Lolą ir Kingą (veislynas „Kupleto“). Kai praėjusią žiemą Ramūnė Šulskienė turėjo trečią vipetukų vadą, prie jos planų prisidėjo ir Reda. Ne tik todėl, kad jos vipetas Smėlis (Barnesmore El Aguila, įsigytas Jungtinėje Karalystėje,  gyvena su bendrasavininke Monika Kublickyte) yra Ramūnės šuniukų tėtis, bet ir dėl kitų priežasčių.