LKD Mokymo centras rugsėjo 23 d. kviečia šunų veisėjus bei augintojus dalyvauti nuotolinėje paskaitoje „Kompiuterinės ir magnetinio rezonanso tomografijų tyrimų taikymas smulkių gyvūnų praktikoje“.
Paskaitą skaitys veterinarijos magistras, smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojas ortopedas (ESAVS, Liuksemburgo universitetas), Jakovo veterinarijos centro specialistas Marius Aniškevičius.
Kol pavasarį ir vasarą vargom su „koronomis“, o šį rudenį – su šuniukų daugyklomis, kalbėti apie laimingus šunis ir dar laimingesnius jų šeimininkus tarsi netaktiška. Bet ar tikrai?
Basendžis Teodoras, arba CH Teodor Amber‘s Song, šią vasarą iš Tarptautinės kinologų federacijos sulaukė didžiausio prizo – jo šeimininkas vilnietis Ričardas Tiškevičius sulaukė savo augintinio tarptautinio šunų grožio čempiono titulo patvirtinimo.
Šį pavasarį ir vasarą staiga visiems prireikė šunų. Priežastis suprantama. Užsitęsus karantinui, slegiant izoliacijai, bendravimo trūkumą daug kam kompensavo ištikimiausi draugai – šunys.
Turėtume džiūgauti, nes turbūt pirmą kartą Lietuvos kinologų draugijos istorijoje pritrūko veislinių šunų.
Deja, lazda turi du galus...
Rugsėjo 25-27 d. Palangos kurorte prie Baltijos jūros Lietuvos kinologų draugija organizuos tris tarptautines šunų parodas.
Tradicinė, kas trejus metus mūsų šalyje organizuojama paroda BALTIJOS NUGALĖTOJAS, vyks šeštadienį, rugsėjo 26 d.
Parodos vyks kempinge COMPENSA (Klaipėdos pl. 33i, Nemirseta).
LKD Mokymo centras kviečia šunų veisėjus kelti savo kvalifikaciją ir gilinti kinologijos žinias.
Rugsėjo 16 d., trečiadienį, kviečiame dalyvauti nuotoliniame seminare „Šunų veisimo dokumentai ir jų įforminimas“.
DĖMESIO: Dalyvių registracija jau baigta!
Seminarą „Šunų veisimo dokumentai ir jų įforminimas“ ves Lietuvos šunų veislių knygos (LŠVK) vedėja Irena Dorožnikovienė.
Lektorė paaiškins, kaip taisyklingai įforminti šuniukų kilmės dokumentus, kokie reikalavimai keliami šiems dokumentams ir kas turi tai atlikti.
Nors karantinas ir COVID-19 grėsmė sujaukė renginių organizatorių planus, šunų mylėtojai sako, kad individualiai sportuoti bei treniruotis su šunimis tuo sudėtingu laikotarpiu jie galėjo. Tą patį tvirtina ir mantrailingo (žmogaus paieška pagal jo kvapą) entuziastai. Subūrę Mantrailingo asociaciją, rugsėjo 26 d. jie kviečia šio „kinologinio sporto“ mėgėjus į varžybas. Varžybos vyks Vilniaus mieste. Tačiau, jeigu paprašytumėte nurodyti tikslią renginio vietą, būtų gana sudėtinga, nes jis vyks... visur! Vyks ten, kur bus numatytos trasos ir slėpsis „pradingę“ žmonės.
Apie būsimą mantrailingo testavimą-varžybas kalbamės su asociacijos nare Aiste Matiukaite.
Praėjusį pavasarį prasidėję suvaržymai ir karantinas paveikė žmonių savijautą. Įdomu, kaip pandemijos laikotarpiu jautėsi tie, kas turi naminių gyvūnų augintinių? Ar augintiniai praskaidrino izoliacijos dienas? Apie tai kalbamės su vilniete vaikų psichologe, kaniterapijos specialiste Joana Grygutis, kurios namai visada pilni šurmulio. Joana yra trijų sūnų mama (vyresnysis sūnus jau gyvena atskirai), namuose laiko du šunis – Kia ir Lu.
Rugsėjo 26 dieną Mantrailingo asociacija Vilniuje rengs mantrailingo testavimą - varžybas. Lietuvoje mantrailingas dar gana naujas reiškinys, tačiau minėtos asociacijos nariai ir entuziastai jau sukaupė nemažai žinių bei patirties.
Mantrailingas – kai šuo, pasitelkdamas savo uoslę, kartu su vedliu ieško dingusio žmogaus. Tai savotiškas menas sekti individualiu žmogaus kvapu.
Dažniausiai mantrailingas ar jo metodai naudojami kriminalinių tyrimų metu: šuns ir vedlio komanda padeda rasti dingusį/pagrobtą žmogų arba nurodyti jo dingimo vietą.
Tačiau ši veikla sparčiai populiarėja ir tarp šunų šeimininkų, kurie nori užsiimti produktyvia veikla su šunimis, lavindami jų gebėjimus „dirbti“ su kvapais.
Sugrįžę po atostogų su šunimis nors kiek atsigaukit ir pailsėkit... Tokių arba panašių linkėjimų kartais išgirsta šunų augintojai ir ypač, jeigu keliauja ne su vienu, o su pora šunų. Ar išties kelionės su šunimis vargina? O gal yra atvirkščiai?
Vos tik buvo atšauktas karantinas, Rūta ir Jelena nusprendė: važiuosime į Vengriją automobiliu. Vairavo pasikeisdamos. Kartu važiavo vienos iš keliauninkių dukra bei du Berno zenenhundai.
Veisliniai šunys yra šalies, kur ta veislė sukurta, nacionalinė vertybė. Veisdami tam tikros veislės šunis padedame tai šaliai ir Tarptautinei kinologų federacijai išsaugoti bei gerinti šunų veisles. Tačiau tam reikia patirties, na, bent poros dešimčių metų. Trisdešimt metų veisti šunis – daug ar mažai? Kinologų nuomone, jei užsiimsite tik viena šunų veisle, tai tikrai pakankamas laikotarpis ne tik sukaupti žinių ir patirties, bet ir sulaukti įvertinimo.
„Gyvūnus, ypač šunis, mylėjau nuo mažumės, – savo kinologinį dosjė su šypsena pristato ilgaplaukių taksų veisėja Lilija Tranelienė. – Bet kai sukūriau šeimą, labai norėjosi savo – nuosavo šuns! Ir tada atsitiktinai kitos šalies gyvūnų turguje pamačiau ilgaplaukių taksų šuniukus. Meilė iš pirmo žvilgsnio – tik taip galiu paaiškinti savo prieraišumą ilgaplaukiams taksams“.
Rugpjūčio 28-30 d. Valų korgių mėgėjų klubas kviečia besidominčius sudalyvauti šunų ganymo instinktų teste, egzamine ir seminare.
Seminarą ves Petra Szarvas iš Vengrijos. Egzamino teisėjai – Petra Szarvas ir Audronė Naruševičė.
Seminare gali dalyvauti klausytojai ir su šunimis, ir be šunų, tačiau būtina išankstinė registracija.
Nors visą pavasarį ir vasarą buvo nemažai abejonių, ar COVID-19 viruso grėsmė nesutrukdys šunų parodoms, rugpjūčio 7-9 dieną daugiau kaip tūkstantis šunų dalyvavo Lietuvos kinologų draugijos organizuotose tradicinėse tarptautinėse šunų parodose Druskininkuose.
