Naujienos

Tibeto spanielis, vokiečių nykštukinis špicas ir flamandų buvjė –trys šunys, laimėję įspūdingas Druskininkų tarptautinių šunų parodų taures.

Šios parodos buvo labai lauktos. Ir tai, kad vieną dieną ištisai pliaupė lietus, reikalų tikrai nepagadino. Komplimentai ir padėka visų supratingumui ir kantrybei. Ačiū parodų dalyviams, teisėjams (šunis vertino tarptautiniai teisėjai iš Italijos, Kroatijos, Turkijos, Lenkijos, Čekijos), ringų asistentams, kinologijos savanoriams – visi kartu kūrėme kinologijos šventę.

Lietuvos kinologų draugijos organizuojamose tarptautinėse šunų parodose vyksta ne tik ekspertizė ringuose, kur išrenkami geriausi kiekvienos šunų veislės atstovai. Parodų scenarijus taip pat numato įvairius konkursus. Varžosi jaunieji vedliai, šunys mažyliai (6-9 mėn.), veteranai (nuo 8 metų) ir jauni šunys (9-18 mėn.). Visada įdomu stebėti šunų porų, veislynų bei grupių konkursus, o baigiantis parodai – gražiausio šuns rinkimus.

Tradicija tapo ir gražiausių Lietuvos šunų rinkimai – šiame konkurse dalyvauja Lietuvoje gyvenantys šunys, užėmę vieną iš trijų prizinių vietų mažylių, jaunimo, veteranų ir FCI grupių konkursuose. Paskutinę parodos dieną gražiausi Lietuvos šunys, šio konkurso laimėtojai, turi teisę dalyvauti Supreme Bis konkurse.

Nors skamba pompastiškai, bet tai tiesa: veislinių šunų veisėjai daug kam įsipareigoję. Visuomenei. Savo organizacijai. Patiems veisliniams šunims, nes tikrai nerasime veisėjo, kuris nenorėtų išveisti sveikų, standartą puikiai atitinkančių šuniukų. O šalia šios pompastikos ir paradoksas: daugumai veisėjų šunų veisimas tėra mylimas hobis! Tik jie vertina jį ne kaip paprastą hobį – šunų veisėjų nuomone, tai yra profesionalus hobis. O jeigu profesionalus, be žinių ir išankstinio pasirengimo – nė iš vietos. 

Lietuvos kinologų draugijos (LKD) šunų veisėjams mokymai reiškia būtinybę ir pareigą. Be to, norintys registruoti šunų veislyno statusą, yra įpareigoti (ir vėl tas žodis įsipareigojimas...) išklausyti bent keturias paskaitas gyvūnų sveikatos, mitybos, elgsenos, socializacijos klausimais.

Lietuva yra pripažinta šalimi, neapimta pasiutligės (gautas nuo pasiutligės laisvos šalies statusas - 2021 m. duomenys), kadangi pastaruosius keletą metų Lietuvoje nėra registruota nei vieno pasiutlige užsikrėtusio naminio ar laukinio gyvūno, tad daugeliui pagrįstai kyla klausimas – ar vis dar būtina savo augintinius reguliariai skiepyti nuo šios ligos?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pabrėžia, kad šios ligos grėsmė visuomet išlieka, ypač įvertinat statistiką apie kiekvienais metais augintinių sukandžiotus ar apdraskytus žmones. Be to, nevalia pamiršti, kad pasiutligė mirtina tiek žmogui, tiek gyvūnui liga.

Veisdama šunis, Sonata Petraitienė užsiima mylimu hobiu, kuris susideda iš daug etapų ir džiaugiasi, kai lūkesčiai pasiteisina. Nenusimena, jeigu ne viskas vyksta kaip sumanyta. Ir vis dėlto įdomu, kas šunų veisėjams svarbiausia? Šunys – parodų čempionai? Varžybų nugalėtojai? Geri reproduktoriai?

Auksaspalvių retriverių veisėja kaunietė S. Petraitienė tik iš dalies pritartų šiems teiginiams – apie šunų veisimą ji turi savo nuomonę. Per 24 metus tebuvo 3 atvejai, kai šunis teko priimti atgal, priežastis – naujųjų šeimininkų alergijos. „Man svarbiausia, kad, ratui apsisukus, kuomet augintinis iškeliauja amžiams, žmonės sugrįžta pas mus naujo auksiuko. Tai geriausias mano veiklos  įvertinimas“, – atvirai sako veisėja, nes šunys jai yra kur kas daugiau, nei tik šunys.

Šunys – labai skirtingi, tačiau visada galima rasti tai, kas juos vienija. Kas jiems labiausiai tinka ir patinka. Kalbame ne apie maistą. Ne apie kailio priežiūros priemones. Ne apie žaislus.

Mes norime pakalbėti apie sportą!

Kai atlaisvėjo karantino suvaržymai ir šunų mylėtojai vėl gali laisvai susitikti bei treniruotis, vėl „užsikūrė“ kinologų renginiai. Taigi, tikrai atėjo laikas apsispręsti: ką aktyvaus, smagaus, sportiško galiu nuveikti su savo augintiniu? Mes nekalbame apie olimpines ar vieno kiemo varžybas. Mes norime papasakoti jums apie pačias įvairiausias šunų sporto šakas, kad jums lengviau būtų pasirinkti.

Kaip pasirūpinti augintiniais per vasaros karščius? Kokie pavojai tyko gamtoje, atostogų, kelionių metu? Kaip suteikti pirmąją pagalbą ir ar visada būtina kreiptis į veterinarijos specialistus?

Šiluminis smūgis

Ar kada nors bandėte paliesti įkaitusį automobilio prietaisų skydelį? Sėdėjote aklinai uždarytame automobilyje, plieskiant kaitriai vasaros saulutei? Ko gero, taip, ir turbūt niekam to nelinkėtumėt, tačiau mūsų augintiniams kartais tenka patirti ne pačių maloniausių akimirkų.

Šią vasarą daug kas atostogauja Lietuvoje. Saulėtos,  karštos dienos. Šiltas ežerų ir jūros vanduo. Kas gali būti geriau!

Šunų augintojai šią vasarą mielai renkasi vandens turizmą – plaukimą baidarėmis ar valtimis, nakvynę vandens telkinių pakrantėse. Ko reikia, kad plaukimas su augintiniais būtų saugus ir malonus?

Patarimais dalijasi vilnietė Sondra Jonceva, šunų dresūros specialistė, šokių su šunimi (Freestyle – angl.) trenerė ir varžybų dalyvė. Sondros žygių su baidarėmis patirtis – bemaž 25 metai. Su baidarėmis ji išnaršė daugelį Lietuvos upių, plaukė srauniomis, pavojingomis Kolos pusiasalio (Rusija) upėmis. Sondra taip pat turi žygių su šunimis patirties. Plaukti baidare pirmiausia ji pasiėmė šunytę Audrą, vėliau pripratino ir kitus savo šunis – Vėtrą ir Margį.

Šunų mylėtojų feisbuko paskyrose pamatę nuotraukų su miestų įžymybių ar gamtos vaizdais, neapsirikite. Gali būti, kad tai nėra atostogų atvirukai. Greičiausia tai pertraukėlė, atokvėpis tarp šunų parodų ar varžybų. Ir nebūtinai Lietuvoje. Ypač dabar, kai atlaisvėjo karantino suvaržymai.

Netrukus tokiais „atvirukais“ pasidalins ir vilnietė Ana Menčiūnienė – rugpjūčio 12-15 dieną su savo borderkoliu Zipu ji dalyvaus Berne, Šveicarijoje, vyksiančiame Pasaulio sportinio šunų paklusnumo (angl. obedience) čempionate.  Lietuvos atstovai tokio rango varžybose kol kas dar nedalyvavo. Pasaulio čempionate varžysis 19 šalių atstovai. Lietuvai, Vengrijai ir Portugalijai atstovaus po vieną dalyvį, o kitų šalių komandas sudarys 4-10 sportininkų, be to, atvyks ir komandų vadovų, trenerių ir netgi šunų fizioterapeutų... Gausiausios komandos turėtų būti iš Švedijos, Lenkijos, Rusijos, Italijos.

Ana Menčiūnienė yra ne tik šunų sporto fanė, bet taip pat ir trenerė, šunų dresūros mokyklos įkūrėja, fotografė, lektorė, edukacinių projektų dalyvė. Ji atstovauja Lietuvai Tarptautinės kinologų federacijos Obedience komisijoje.

Kalbėdami apie retriverius, žmonės dažnai pabrėžia šios šunų veislės pavadinimo kilmę. Retrieve, išvertus iš anglų kalbos, reiškia susigrąžinti, atgauti. O kinologų terminais kalbant, atnešti, aportuoti.

Būtent tokia yra retriverių paskirtis – saugiai, labai švelniai sukandus, atnešti į krantą medžiotojo pašautą vandens paukštį. Ir ne tik paukštį.

Retriveris gali saugiai atplukdyti daiktą ir netgi skęstantį žmogų. Taip, jūs neapsirikote: retriveris gali išgelbėti skęstantį žmogų...

Ir vėl tie snobų šuniukai! – ne kartą teko išgirsti. Bet negali pykti – taip sakantys dažniausia nežino, kiek laiko, lėšų, o dažnai ir komandos darbo (kailio kirpėjas, treneris, vedlys ir pats šeimininkas) reikalauja „snobų“ šuniuko pasirodymas parodoje. Parodose veisliniai šunys dalyvauja dėl visai žemiškų priežasčių – neturintys įvertinimų negali būti veisiami. Parodose dalyvauja ir sportinio azarto vedami. 

Nekart pirmą vietą laimėjo ir kaunietė Aistė Daukševičiūtė, tačiau šunų parodas ji vertina savaip. Jaunajai šunų mylėtojai šunų parodos yra hobis. O jeigu hobis, vadinasi, smagu Tuo mėgautis. Mėgautis, nepamirštant gyvūnų gerovės, sveikatos, geros savijautos.

Lietuvos kinologų draugija, atstovaujama prezidentės Ramunės Kazlauskaitės, teiks pasiūlymus bei dalyvaus VMVT sudarytoje patariamojoje ekspertų grupėje gyvūnų gerovės klausimais. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Manto Staškevičiaus įsakymu sudaryta patariamoji ekspertų grupė, teiksianti savo pasiūlymus sprendžiant gyvūnų gerovės klausimus. Pasak Manto Staškevičiaus, bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis gyvūnų gerovės organizacijomis ir visuomenės aktyvumas davė gerų rezultatų, tačiau tam tikrų problemų ir iššūkių išlieka.

„Siekiant esminių pokyčių gyvūnų gerovės užtikrinimo srityje, stiprinama ne tik kontrolė, būtini ir sisteminiai sprendimai, aktyvesnės švietėjiškos, konsultavimo veiklos. Akivaizdu, kad vienos institucijos sprendimų ir resursų neužtenka. Todėl inicijavau patariamąją ekspertų grupę, kad sujungus įvairesnių nuomonių, daugiau žinių ir skirtingų patirčių, teigiami pokyčiai vyktų sparčiau.