Naujienos

Atėjus pavasariui nubunda ir visų taip nemėgstamos erkės. Aktyviausias periodas prasideda kovo mėnesį ir tęsiasi iki spalio, tačiau erkės aktyvios gali būti ir kitais mėnesiais, jeigu oro temperatūra joms yra tinkama. Savo „aukos“ erkės tyko prisikabinusios prie augalų, jos yra labai greitos, todėl staigiai gali užšokti ant praeinančio gyvūno ir ieškoti tinkamos vietos ant odos pasimaitinti. Labai svarbu pastebėjus erkę ją kuo skubiau ištraukti, tačiau to nerekomenduojama daryti plika ranka. Geriausia naudoti specialų įrankį erkėms traukti arba pincetą. Įsisiurbimo vietos prieš traukiant erkę nereikia apdoroti aliejumi, alkoholiu ar kitomis priemonėmis, nes tai nepadeda. Traukiant erkę svarbu nesuspausti jos pilvelio. 

Birželio 17 d. (ketvirtadienis), 14.00 val. LKD Mokymo centras ir šunų dresūros mokykla „GreatPet“ kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą „Korekciniai antkakliai: TAIP ar NE?“. Žiūrėkite tiesiogiai per Lietuvos kinologų draugijos Facebook paskyrą ir Youtube kanalą.

Paskaitoje Lietuvos kinologų draugijos dresuotoja, sportinio šunų paklusnumo (obedience) trenerė Ana Menčiūnienė kalbės apie šunų elgseną koreguojančias priemones.

Atėjus vasarai, laisvėjant karantino suvaržymams, šunų mylėtojai jau planuoja savo atostogas. Vieni renkasi Lietuvos pajūrį, kiti kaimo turizmo sodybas, o alytiškė Žaneta Truskienė kraunasi kuprinę ir laukia dienos, kai su savo augintine, vokiečių avigane Čiūlia išeis į pėsčiųjų žygį...

Jeigu esate gyvūnų mylėtojas ir virtualioje erdvėje stebite šunų arba kačių augintojų pasisakymus, pro jūsų akis turbūt neprasprūdo katino Vasiuko ir jo šeimininko Renaldo žygis. Vaikinas kartu su savo augintiniu pernai įveikė „Camino Lituano“, fiksavo savo įspūdžius, kėlė nuotraukas į socialinę paskyrą ir sulaukė didelio gyvūnų mylėtojų palaikymo.

LKD Mokymo centras kviečia šunų veisėjus kelti savo kvalifikaciją ir gilinti kinologijos žinias. Birželio 16 d., trečiadienį, kviečiame dalyvauti nuotoliniame seminare „Šunų veisimo dokumentai ir jų įforminimas“. DĖMESIO: registracija į šį seminarą jau baigta.

Seminarą „Šunų veisimo dokumentai ir jų įforminimas“ ves Lietuvos šunų veislių knygos (LŠVK) vedėja Irena Dorožnikovienė.

Lektorė paaiškins, kaip taisyklingai įforminti šuniukų kilmės dokumentus, kokie reikalavimai keliami šiems dokumentams ir kas turi tai atlikti. Sužinosite, kokių dokumentų reikia prieš veisiant šunis ir gimus šuniukų vadai. Bus aptarti pagrindiniai reikalavimai, kuriais turi vadovautis dokumentus įformindamas veisėjas, nurodytos dažniausiai pasitaikančios klaidos.

Šunų veisėjų mokymų programa pagal LKD konferencijos patvirtintą tvarką apima keturis Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro organizuojamus seminarus/paskaitas šunų sveikatos, mitybos, elgsenos, socializacijos bei kt. temomis.

Teigiama, kad šuo – geriausias žmogaus draugas. Ir, ko gero, visi žino, kad šiems mažiesiems draugams reikia ypatingo dėmesio bei priežiūros. Daug naudingos informacijos, kaip bendrauti ir spręsti kylančias problemas rasite skaitydami knygas apie šunis.

Šunis įsigyja vis daugiau žmonių. Jaunimui ir vaikams jie tampa puikiu laisvalaikio palydovu, o suaugusiems ir senjorams – ištikima ir guodžiančia draugija. Tačiau bet kuriuo atveju svarbu gyvūną auginti atsakingai, rūpintis jo sveikata, psichologine gerove ir mokymu. Todėl ypatingai populiarios ir knygos apie šunų dresūrą. Daug naujų žinių ir vertingų patarimų šiuo klausimu rasite leidiniuose, kuriuos parengė Anastasija Bobkova, Nadežda Pigareva, Jekaterina Pronina, Kyra Sundance ir kiti autoriai. Žingsnis po žingsnio jie padės suprasti, kaip auginti gerą ir paklusnų šunį. Nors kartais atrodo, kad šuns neįmanoma išmokyti netriukšmauti, neloti namuose ar nešokinėti ant svečių, visgi, autoriai teigia, kad kantrybė ir atkaklumas padės pasiekti rezultatų.

Žodis kurtas tiems, kas nors kiek pažįsta šunų veisles, asocijuojasi su lenktynėmis, nežabotu azartu ir greičiu. Gimę bėgti – taip dažnai apibūdinami greihaundai, faraonų šunys, vipetai, afganų kurtai, saliukiai ir kiti kurtų šeimos šunys. Šias įgimtas kurtų savybes puoselėja Lietuvos kurtų savininkų klubas (LKSK), šiltuoju metų laiku klubo nariai dažnai rengia kurtų treniruotes, seminarus bei varžybas.

Gegužės 30-ąją Riešės hipodrome (Vilniaus r.) klubo nariai suorganizavo nesertifikatines bandomąsias sprinto varžybas, kuriose greičio jėgas galėjo išbandyti ne tik kurtai, bet ir kitų veislių bei neveisliniai šunys. Pasibaigus azartiškoms varžyboms LKSK surengė jauko persekiojimo (Lure Coursing‘o) treniruotę.

„Kurtų renginiai dažniausiai vyksta gamtoje ir kažkaip mums visad pasiseka, kad būna geras oras. Dalyviai ir žiūrovai praleidžia puikią savaitgalio dieną su šeimomis, vaikais, bendraminčių kompanijoje, – džiaugėsi varžybų dalyvė, daugiau kaip dešimt metų Ibisos šunis auginanti Jurgita Keserauskienė. – Šis sportas, šunų lenktynės, nėra labai jaunas, Lietuvoje pirmosios varžybos įvyko 2014 metais. Ir nors organizatoriams finansiškai tokios varžybos neapsimoka, daug svarbiau yra tai, kad mūsų šunys gali varžytis, pajusti lenktynių azartą“.

Ibisos šunų veisėja (veislynas „Baltas vėjas“) Jurgita Keserauskienė yra Lure Coursing‘o varžybų teisėja, tokių teisėjų Lietuvoje yra net aštuoni.

Teorinį ir praktinį seminarą „Šunų auklėjimas ir socializacija. Bendras paklusnumas. Šunų elgsenos korekcija“ ves šunų elgsenos specialistas Egidijus Brazys. Seminaras vyks birželio 12 dieną.

E.Brazys kinologijos srityje dirba daugiau nei 20 metų, yra sukaupęs daug patirties šunų psichologijos ir dresūros srityje. Dresūros mokyklos „Reksas“ įkūrėjas ir vyr. treneris veda bendros dresūros grupės užsiėmimus ir kinologijos seminarus.

Į mokymus kviečiami ne tik samojedų augintojai, bet visi besidomintys šunų socializacija ir ugdymu.

Kai kalbama apie savanorystę, dažniausia minimos gyvūnų prieglaudos, nors tai tik viena sritis, kur darbuojasi gyvūnus mylintys bei jų gerove besirūpinantys žmonės. Kalbėdami apie savanorystę Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro atstovai pirmiausia nurodo švietimą, šunų augintojų konsultavimą, kinologų renginius, kur neatlygintina veikla jau tapo įprastu reiškiniu. Ir nors pasauliniai tyrimai rodo, kad Lietuva tarp kitų šalių vis dar velkasi savanorystės uodegoje, šunų mylėtojai su tokiu vertinimu nesutinka...

Kai prieš šešerius metus LKD Mokymo centro komanda pradėjo socialinį švietimo projektą „Atsakingo šeimininko akademija“ (AŠA), jau starto pradžioje žinojo: pasitelks savanorius! Paskaitas skaityti ėmėsi savanoriai veterinarijos gydytojai, dresuotojai, savivaldybių darbuotojai. Atsakingos misijos ėmėsi ir savanoriai kuratoriai Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje bei kitose Lietuvos vietose koordinavę 5 paskaitų ciklus.

Praėjusių metų rudenį LKD Mokymo centro komanda pradėjo naują projektą – nuotolinius pasimatymus su įvairių veislių šunimis. Tiksliau, su patyrusiais jų veisėjais, tarptautiniais šunų teisėjais, kinologijos specialistais. Nuo 2020 m. lapkričio 6 dienos, kuomet startavo švietimo projektas „Penktadienio šuo: pažinkime veisles“, jau įvyko 22 pasimatymai. Daugiau kaip 33 valandas jūs mėgavotės (ir dabar tai galite daryti, nes PŠ įrašai LKD youtube kanale – nemokami, laisvai prieinami) pokalbiais apie šunų veisles.  

Klausydamiesi veislių pristatymų, tikriausiai atkreipėt dėmesį, kad „Penktadienio šuo“ yra ne vien apie šunų veisles. Jis yra apie atsakomybę renkantis augintinį. Apie veisėjų pašaukimą veisti ir auginti emociškai bei fiziškai sveikus šuniukus. Apie veisėjų pareigą gerinti veislės kokybę. Apie būtinybę rūpintis šunų gerove. Apie šunų prigimties bei elgsenos plonybes ir dar apie daug ką...

Balandžio 24-ąją kartu su visais šunų mylėtojais minėjome visuotinę Šuns dieną. Kasmet šventės idėja būna vis kita, o šiemet buvo pasirinkta idėja „Šuo ir aš: gera gyventi kartu“. Gaila, kad dėl karantino suvaržymų šventėme tik virtualiai, tačiau mūsų dėmesys ir meilė šunims dėl to nė kiek nenukentėjo.

Šuns dienos feisbuko paskyroje jau kovo pabaigoje startavo Lietuvos kinologų draugijos prezidentės, žurnalistų, dresuotojų, veisėjų, sporto su šunimis entuziastų, kinologijos savanorių, veterinarijos gydytojų pasisakymai, kodėl jiems gera gyventi su savo šunimi ir kada šuniui su jais gyventi gera. Šiuos pasisakymus iliustravo ne tik nuotraukos su augintiniais, bet ir specialiai tam turiniui sukurtas saulėtas geltonas įvaizdis.

Pasak šio projekto vadovės Augustės Daukšienės, geltona spalva simbolizavo džiaugsmą ir šilumą, kurios taip trūko vėluojant pavasariui: „Nuoširdžius, labai atvirus pasisakymus ir nuotraukas su savo augintiniais siuntė visi, kas tik norėjo. Įdomu buvo skaityti, nes šuo kiekvienam žmogui reiškia skirtingus dalykus, tačiau apibendrinus, reiškia tą patį – meilę. Džiaugiamės, kad Šuns dieną buvo išlaikyta tradicija vestis augintinius į darbą (tie, kas darbavosi biuruose, o ne namie). Penktadienį, šventės išvakarėse, šunys lankėsi ir Krašto apsaugos ministerijoje, ir Lietuvos kariuomenės kanceliarijoje. Jau tvirtai galime sakyti, kad Šuns diena tapo visuotine, ją švenčia ne tik pavieniai šunų augintojai, bet įsitraukia ir didesni kolektyvai – vaikų ugdymo įstaigos, valstybinės institucijos, visuomeninės organizacijos, naujienų portalai, gyvūnų prekių parduotuvės – visi, kas myli šunis ir savo gyvenimo be jų neįsivaizduoja“.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad nuo 2021 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 7, 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymas, 2021 m. kovo 30 d. Nr. XIV-231, kuriame nurodyta, jog iki rugsėjo 1 d. būtina suženklinti ir užregistruoti visus veisimui naudojamus gyvūnus.
„Katės, šunys ir šeškai, atvesti įsigaliojus (2021-05-01) įstatymui Nr. XIV-231, turi būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki jų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos atvesti katės, šunys ir šeškai, kurie nėra paženklinti mikroschemomis, turi būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre iki 2022 m. gegužės 1 d., bet ne vėliau kaip iki jų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui.

Apibūdindami šunų veisles, gyvūnų mylėtojai nevengia gražių epitetų. Tačiau būdvardžius, kuriais apibūdinami ryzenšnauceriai, būtų galima vardyti nesustojant: galingi, azartiški, dėmesingi, stiprūs, narsūs, atkaklūs, talentingi, nepailstantys, įspūdingi, žaismingi, grakštūs. Kažkada vadinta Miuncheno šnauceriais (pirmieji ryzenšnauceriai, užregistruoti šunų veislių knygoje, buvo iš Miuncheno), šiandien ši vokiečių išveista šunų veislė vadinama trumpai – ryzenai. Ryzenai kelia pagarbą ir nustato tam tikras elgesio taisykles. Šie didelių galimybių šunys verčia su jais skaitytis ir yra ne iš tų, kuriuos iškart norisi apkabinti. Tokios ir panašios mintys ateina į galvą po susitikimo su dviem Jurgitomis, ryzenšnaucerių veislyno „Tauro Gildija“ bendrasavininkėmis, vilnietėmis Jurgita Rynkevičiene ir Jurgita Vasiliauskaite. Šį pavasarį „Tauro Gildijoje“ gimė dešimta ryzeniukų vada (šuniukai jau yra užsakyti). Veisėjos sako, kad ryzenšnaucerius veisti gali tik labai mylintys šią šunų veislę, atsidavę ir nesiekiantys finansinės naudos žmonės.

J. Rynkevičienės ryzenšnaucerė Rus Astershvarc Impreza yra Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltijos jaunimo čempionė; Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos ir tarptautinė šunų grožio čempionė. Kita jos ryzenšnaucerė Averna Amaro Tauro Gildija yra Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltijos jaunimo čempionė, Lietuvos čempionė. 2020 m. vykusiuose Lietuvos Top šunų rinkimuose ji laimėjo trečią vietą tarp jaunų šunų. Ryzenšnaucerė Alpha Zeta Amarone Tauro Gildija nacionalinėje Prancūzijos šnaucerių ir pinčerių parodoje tapo geriausia šios šunų veislės atstove.