Naujienos

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras tęsia visuomenės švietimo projektus – visą mėnesį nemokamos paskaitos šunų mylėtojams vyks Tauragės regione, registracija jau prasidėjo!  

Tikėdamiesi, kad renginiai galės vykti laikantis visų saugumo reikalavimų, pirmą kartą Tauragėje organizuojame nemokamų 5 paskaitų ciklą – „Atsakingo šeimininko akademiją“ planuojantiems įsigyti arba jau turintiems šunį.

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras, Tauragės šunų mylėtojų klubas „LOJA“, Tauragės rajono savivaldybė bei didžiausias gyvūnų prekių parduotuvių tinklas KIKA  kviečia įgyti vertingų žinių ir naujos patirties.

Paskaitas skaitys patyrę šunų elgsenos specialistai, veterinarijos gydytojai, kinologai, savivaldybės atstovai.

Paskaitos vyks Tauragės r. savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje trečiadieniais nuo 17.30 val. (Respublikos g. 3).

Išklausiusiems visas 5 paskaitas bus įteikti AŠA pažymėjimai.

Jau daugiau kaip dešimt metų Lietuvos kinologų draugijos (FCI) šunų veisėjų išveisti šuniukai yra ženklinami integriniu grandynu, arba mikročipu, ir gauna unikalų identifikacijos numerį. Šis numeris atsispindi šuniuko kilmės dokumentuose.

Skatindama atsakingą šunų veisimą, prieš porą metų Lietuvos kinologų draugija įdiegė ir kitą naujovę. Kad būtų užtikrintas šunų veislių grynumas, buvo pradėti veisiamų šunų genetiniai tyrimai.

Daugelis Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) šalių narių, tarp jų ir Lietuvos kinologų draugija (LKD), laikosi nuostatos: genetiniai tėvystės nustatymo, arba DNR, tyrimai veisiamiems šunims yra būtini.

Savo šunų genetinius tyrimus Lietuvos kinologų draugijos veisėjai atlieka nuo 2018 metų pradžios. 

Tarptautinė kinologų federacija, atsižvelgdama į pasaulyje susiklosčiusią nepalankią situaciją dėl COVID-19 viruso plitimo, ne tik atšaukė Europos šunų čempionatą bei Pasaulinę šunų parodą, bet ir pakoregavo tarptautinio šunų grožio titulo suteikimo tvarką.

Šunų savininkams, norintiems patvirtinti savo augintiniams tarptautinio šunų grožio titulus, dabar taikomos tam tikros lengvatos.

Lietuvos kinologų draugija linki šunų mylėtojams sėkmės parodose ir varžybose, sveikatos ir kantrybės, išgyvenant šį sudėtingą laikotarpį.

Kviečiame patyrusius šunų veisėjus ir šunų mylėtojų klubus bendradarbiauti ir pristatyti mylimas šunų veisles!

Kartu su jumis mes norime ne tik padidinti visuomenės susidomėjimą veisliniais šunimis, bet ir skatinti daug atsakingesnį šunų pasirinkimą.

Parodykime, koks atsakingas yra veislinių šunų veisėjų darbas, kaip yra puoselėjama šunų veislininkystė.

Padėkime žmonėms suprasti, kas yra šuns veislės standartas ir kodėl jo laikomasi. Pristatydami šunų veisles, atskleiskime, kokia yra veislės paskirtis, kam ji buvo išveista ir kaip tai įtakoja šunų elgesį.

Lietuvos kinologų draugija spalio pradžioje tradiciškai organizuodavo šventę visuomenei ir augintiniams Vilniuje prie Baltojo tilto arba Vingio parke. Šiemet dėl visiems suprantamų priežasčių spalio 4-ąją kviečiame minėti kitaip – virtualiai.

Sveikiname visus! Sveikiname ne tik šunų augintojus, bet visus, kas turi gyvūną augintinį. Ne tik turi, bet ir myli – tokia yra šių metų šventės idėja.

Atsakingai pasirinkę, turėdami žinių, kaupdami gerąją patirtį, kartu su jumis mes kuriame laimingą ir saugų gyvenimą mūsų gyvūnams augintiniams.

Lietuvos kinologų draugija kasmet tradiciškai kviečia gyvūnų mylėtojus minėti Pasaulinę gyvūnų globos, arba šv. Pranciškaus, visos kūrinijos globėjo, dieną.

Gaila, šiemet šią dieną minime virtualiai, tačiau dėl to meilė ir džiaugsmas turėti gyvūną augintinį nei kiek nemažėja!

Būtent todėl šių metų šventės idėja – „Augintinį myliu ar turiu?“. Ką manote jūs? Pasvarstykite... Ir ką mano mūsų kalbinti pašnekovai.

„Kam turėti, jeigu nemylėti?“, – Lietuvos kinologų draugijos surengtame nuotoliniame Pasaulinės gyvūnų globos dienos minėjime sakė Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Jis džiaugiasi, kad per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvoje sustiprėjo gyvūnų globos iniciatyvos, daug nuveikė nevyriausybinės organizacijos, įvairūs susivienijimai. Tačiau būtina stiprinti visuomenės švietimą, pasiekti visuotinio privalomo gyvūnų augintinių ženklinimo – žengti ryžtingesnius žingsnius, nes tai padidintų gyvūnų savininkų atsakomybę.

Į Lietuvos kinologų draugijos feisbuko paskyrą vis atskrieja užklausų, kur galima įsigyti Cava-Poo-Chon, labradudelių, alusky ir panašių „veislių“ šunų. Atsakymas – niekur! Tačiau jis būsimųjų šunų mylėtojų netenkina – jie vis tiek klausinėja, kur sįigyti tokių šunų.

Todėl kartojame prieš keletą metų publikuotą straipsnį apie hibridinius šunis. Straipsnis parengtas pagal kinologijos žurnalisto Attila Marton publikaciją „Raising the Alarm on Designer Breeds“.

Ir dar pora sakinių įžangai: kai jūsų kaimyno rotveilerė surujojo ir pas ją per tvorą įšoko vokiečių aviganis, gimė kas? Šuniukai mišrūnai! „Jūs klystate, – sakys naujų „veislių“ kūrėjai – gimė „Rottsheppy“ arba „Germanweiler“ veislės šuniukai“!

2020 m. spalio 11 d. organizuojamas egzaminas Lietuvos kinologų draugijos dresuotojo kvalifikacijai įgyti.

Egzamino pradžia 10 val. LKD Mokymo centre (Visorių g. 8, Vilnius).

Egzaminą sudarys dvi dalys:

Teorinė dalis – klausimai apie šuns anatomiją, šuns sveikatą bei dresūrą (egz. bilietai pateikiami žemiau).

Praktinė dalis – darbas dresūros aikštelėje su šunimis bei jų savininkais. Problemų sprendimas, komunikacija ir kt.

Moksleivis ar mokslų daktaras, vyras ar moteris, garbaus amžiaus žmogus ar paauglys – šunys nesirenka šeimininkų pagal amžių, lytį ar socialinį statusą. Jie apskritai nesirenka, todėl kai kurių šunų likimas kartais primena loteriją. Gaila, bet laimi ne visi...

Šunų loterijoje laimingą bilietą turbūt ištraukė Labradoro retriveris Dexteris, kaunietės Aistės Daukševičiūtės augintinis. Laimingi su ja būna, puikiai sutaria ir kiti šunys, kuriuos mergina treniruoja arba demonstruoja parodose.

Turėti daug laisvo laiko – ne Aistei. Ne vieną valandą ji skiria augintiniui Dexteriui. Spėja į treniruotes, kur ruošia kitų žmonių šunis parodoms. Anksčiau nemažai laiko Aistei atimdavo muzikos pamokos (pernai baigė muzikos mokyklą). Dar randa laiko repetuoti ir koncertuoti su grupe „Sunny“, sudalyvavo ir Lietuvos talentų superfinale. Nepamirškim ir svarbiausio jos darbo – pamokų Kauno „Saulės“ gimnazijoje, ten Aistė lanko vienuoliktą klasę.

Saulėtą, karštą ir vėjuotą rugsėjo šeštadienį Vilniaus Žvėryno ir Pašilaičių rajonuose vyko intensyvus šunų ir jų vedlių darbas ieškant „dingusių“ žmonių. Toks renginys buvo organizuotas jau antrą kartą ir pritraukė maksimalų dalyvių skaičių.

Mantrailingas yra veikla, kurios metu šuo, pasitelkdamas savo uoslę, padeda vedliui rasti dingusį žmogų sekdamas jo individualiu kvapu. Dažniausiai šia veikla užsiima pareigūnai ir specialiosios tarnybos ieškodamos dingusių žmonių arba šunys pasitelkiami kriminalistiniuose tyrimuose. Tačiau žingsnis po žingsnio tai tampa vis populiaresnis kokybiškas laiko praleidimo būdas miesto šunims ir jų šeimininkams.

Sekmadienį Palangoje baigėsi tris dienas trukęs tarptautinių šunų parodų, kurias organizavo Lietuvos kinologų draugija, maratonas. Pagrindinę „Supreme Bis“ taurę laimėjo Tatjanos Biskaševskajos trejų metų vokiečių dogų kalytė CH FASHION GIRL KANTATA, trumpiau, Dora. Šunį demonstravo vedlė Aistė Daukševičiūtė.

Vokiečių dogai vadinami šunų pasaulio aristokratais. Dydžiu, jei skaičiuotume ūgį ties ketera, juos lenktų tik airių vilkogaudžiai, taigi, dogus galime vadinti vienais aukščiausių pasaulio šunų. Šios veislės šunį turėjo ir Lietuvos valstybingumo patriarchas Jonas Basanavičius.

Kai Modesta po darbo viename gyvūnų priežiūros centrų sugrįžta į namus, ją užgriūva pūkuota laimė. Dar prieš nusiaudama batus, keliasdešimt minučių skiria pasisveikinti su septyniais šunimis – dviem vokiečių aviganiais ir penkiais vokiečių mažaisiais špicais. „Tai mylimiausia dienos dalis, kai grįžtu ir galiu apkabinti augintinius“, – sako vilnietė Modesta Malinauskaitė.

Nesunku įsivaizduoti septynias pūkuotas laimes: vizgančios uodegos, švytinčios akys: nesimatėme šimtą metų!  

Kodėl šunys taip myli žmones? Kaip sugeba taip prisirišti, jog eitų paskui mus net į pasaulio kraštą? Virš vandens plūduriuojantis pagaliukas jiems yra laimės viršūnė, o mums reikia jachtos, kad pasijustume neišpasakytai laimingi. Jeigu jums pasakytų: varysim prie ežero ir mėtysim šuniui pagaliukus. Arba: varysim prie ežero pasiplaukioti jachta. Ką pasirinktumėt?