Naujienos

Ne kartą teko girdėti sakant: šuo mane išmokė mylėti.

Oho! Drąsu! Nes jeigu buvai tik savimi susirūpinęs egoistas, gyvenime labiau vertinai materialius dalykus, lėkei per kasdienybę kaip akis išdegęs, gali būti, kad meilė gyvūnams tau buvo svetima.

O kai tavo gyvenime atsirado šuo... Pašėlęs, energingas, dėmesio reikalaujantis linksmas padaras. Gyvenimas – keberiokšt! Tu tikrai nesitikėjai tiek rūpesčių ir nepatogumų. Bet, laikui bėgant, pajutai, kad norisi po darbo kuo greičiau lėkti namo ir apkabinti savo šunį. Pašėlti su juo. Išeiti pasivaikščioti. Tau pasidarė įdomu bendrauti su tais, kurie turi šunų. Lyginti saviškį su jų augintiniais. Pasigirti savo šunimi.

Ruduo. Soduose ir daržuose jau užderėjo derlius, tačiau kai kurios rudens gėrybės mūsų augintiniams gali būti pavojingos. Gerai, kad gamtoje ne viskas domina šunis – daug metų kieme augančiu krūmu šuo gali visiškai nesidomėti, bet netikėtai ant žemės nukritęs kaštonas ar gilė gali akimirksniu sudominti augintinį. Planuodami ką nors auginti savo sode, pasidomėkite, kokie augalai yra toksiški gyvūnams, įsitikinkite, ar jūsų augintiniai domisi augalais, kaulavaisiais.

Lietuvos kinologų draugija sveikina Palangos tarptautinių šunų parodų dalyvius!

Prieš atvykdami būtinai užpildykite dalyvio, lydinčio asmens ar prekybininko ANKETĄ.

Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija (toliau – Asociacija) aktyviai seka pastarųjų dienų įvykius, susijusius su gyvūnų gerovės pažeidimais. Paviešinti nelegalaus gyvūnų veisimo ir žiauraus elgesio su gyvūnais faktai mums kelia pagrįstą pasipiktinimą šia nusikalstama veikla ir verčia ieškoti kelių, kaip prisidėti, kad šie atvejai nesikartotų.

Savo kasdienėje veikloje betarpiškai bendraudami su gyvūnų savininkais, mes turime galimybę įžvelgti kai kurias detales, galinčias sukelti ar sustiprinti įtarimus apie galimus gyvūnų gerovės pažeidimus ar prielaidas jiems atsirasti. Taip pat esame tikri, kad mūsų Asociacijai priklausančių organizacijų atstovai galėtų dalyvauti darbo grupėse, kurių užduotis – tobulinti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą.

LKD Mokymo centras rugsėjo 23 d. kviečia šunų veisėjus bei augintojus dalyvauti nuotolinėje paskaitoje „Kompiuterinės ir magnetinio rezonanso tomografijų tyrimų taikymas smulkių gyvūnų praktikoje“.

Paskaitą skaitys veterinarijos magistras, smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojas ortopedas (ESAVS, Liuksemburgo universitetas), Jakovo veterinarijos centro specialistas Marius Aniškevičius.

Kol pavasarį ir vasarą vargom su „koronomis“, o šį rudenį – su šuniukų daugyklomis, kalbėti apie laimingus šunis ir dar laimingesnius jų šeimininkus tarsi netaktiška. Bet ar tikrai?

Basendžis Teodoras, arba CH Teodor Amber‘s Song, šią vasarą iš Tarptautinės kinologų federacijos sulaukė didžiausio prizo – jo šeimininkas vilnietis Ričardas Tiškevičius sulaukė savo augintinio tarptautinio šunų grožio čempiono titulo patvirtinimo.

Šį pavasarį ir vasarą staiga visiems prireikė šunų. Priežastis suprantama. Užsitęsus karantinui, slegiant izoliacijai, bendravimo trūkumą daug kam kompensavo ištikimiausi draugai – šunys.

Turėtume džiūgauti, nes turbūt pirmą kartą Lietuvos kinologų draugijos istorijoje pritrūko veislinių šunų.

Deja, lazda turi du galus...

Rugsėjo 25-27 d. Palangos kurorte prie Baltijos jūros Lietuvos kinologų draugija organizuos tris tarptautines šunų parodas.

Tradicinė, kas trejus metus mūsų šalyje organizuojama paroda BALTIJOS NUGALĖTOJAS, vyks šeštadienį, rugsėjo 26 d.

Parodos vyks kempinge COMPENSA (Klaipėdos pl. 33i, Nemirseta).

LKD Mokymo centras kviečia šunų veisėjus kelti savo kvalifikaciją ir gilinti kinologijos žinias.

Rugsėjo 16 d., trečiadienį, kviečiame dalyvauti nuotoliniame seminare „Šunų veisimo dokumentai ir jų įforminimas“.

DĖMESIO: Dalyvių registracija jau baigta!

Seminarą „Šunų veisimo dokumentai ir jų įforminimas“ ves Lietuvos šunų veislių knygos (LŠVK) vedėja Irena Dorožnikovienė.

Lektorė paaiškins, kaip taisyklingai įforminti šuniukų kilmės dokumentus, kokie reikalavimai keliami šiems dokumentams ir kas turi tai atlikti.

Nors karantinas ir COVID-19 grėsmė sujaukė renginių organizatorių planus, šunų mylėtojai sako, kad individualiai sportuoti bei treniruotis su šunimis tuo sudėtingu laikotarpiu jie galėjo. Tą patį tvirtina ir mantrailingo (žmogaus paieška pagal jo kvapą) entuziastai. Subūrę Mantrailingo asociaciją, rugsėjo 26 d. jie kviečia šio „kinologinio sporto“ mėgėjus į varžybas. Varžybos vyks Vilniaus mieste. Tačiau, jeigu paprašytumėte nurodyti tikslią renginio vietą, būtų gana sudėtinga, nes jis vyks... visur! Vyks ten, kur bus numatytos trasos ir slėpsis „pradingę“ žmonės.

Apie būsimą mantrailingo testavimą-varžybas kalbamės su asociacijos nare Aiste Matiukaite.

Praėjusį pavasarį prasidėję suvaržymai ir karantinas paveikė žmonių savijautą. Įdomu, kaip pandemijos laikotarpiu jautėsi tie, kas turi naminių gyvūnų augintinių? Ar augintiniai praskaidrino izoliacijos dienas? Apie tai kalbamės su vilniete vaikų psichologe, kaniterapijos specialiste Joana Grygutis, kurios namai visada pilni šurmulio. Joana yra trijų sūnų mama (vyresnysis sūnus jau gyvena atskirai), namuose laiko du šunis – Kia ir Lu.  

Rugsėjo 26 dieną Mantrailingo asociacija Vilniuje rengs mantrailingo testavimą - varžybas. Lietuvoje mantrailingas dar gana naujas reiškinys, tačiau minėtos asociacijos nariai ir entuziastai jau sukaupė nemažai žinių bei patirties. 

Mantrailingas – kai šuo, pasitelkdamas savo uoslę, kartu su vedliu ieško dingusio žmogaus. Tai savotiškas menas sekti individualiu žmogaus kvapu.

Dažniausiai mantrailingas ar jo metodai naudojami kriminalinių tyrimų metu: šuns ir vedlio komanda padeda rasti dingusį/pagrobtą žmogų arba nurodyti jo dingimo vietą.

Tačiau ši veikla sparčiai populiarėja ir tarp šunų šeimininkų, kurie nori užsiimti produktyvia veikla su šunimis, lavindami jų gebėjimus „dirbti“ su kvapais.