Prie šunų Aną traukė nuo mažens. Šie gyvūnai jai atrodė magiški, savotiškai ją hipnotizavo. Ir nors neapsiėjo be nelaimingų atsitikimų (porą kartų šuo ją apkandžiojo), tai nesukėlė kokių nors padarinių. Atvirkščiai, dar labiau „susargdino“ šunimis. Ilgai prašė, kad tėvai nupirktų šuniuką, kol šeimoje atsirado mišrūnas Bimas. Vėliau augino Rytų Europos aviganį Azą, o po nemažos pertraukos – Berno zenenhundus Alvarą ir Kodį. Dalyvavo šunų parodose, kituose kinologų renginiuose. Alvaras išlaikė terapinio šuns testą, dalyvavo vaikų edukacijos programose, paklusnumo varžybose.
Dabar Anos ir jos vyro namuose gyvena du borderkoliai: patinukas Misty Highland Smaug, trumpiau, Zipas ir kalytė Halcyon Sonic Workaholic, arba Zeta. Būtent su Zipu jau keletą metų Ana Menčiūnienė aktyviai dalyvauja sportinio šunų paklusnumo varžybose. Šios šunų sporto šakos entuziastė sako, kad obedience užsiima tiek metų, kiek turi Zipą – 4 metus. Zeta dar tik ruošiasi startuoti, jai kol kas 10 mėnesių.
– Ko reikia, kad Obedience čempionate galėtum atstovauti šaliai? Kokie pasiekimai yra svarbiausi?
– Kad atstovautum šaliai, pirmiausia reikia pradėti sportuoti ir dalyvauti varžybose (Šypsosi – Red.). Reikia smagiai leisti laiką su savo šunimi ir tuo pačiu numatyti tikslą. Be abejo, būtina patekti į tarptautinę klasę (obedience 3) ir joje gauti įvertinimą. Kiekviena šalis pati nustato atrankos kriterijus – Lietuvoje tai yra du įvertinimai „labai gerai“ pirmais starto metais obedience 3 klasėje ir įvertinimas „puikiai“ bei „labai gerai“ startuojant antrus metus ir daugiau. Antras įvertinimas jau turi būti gautas kitoje šalyje, ne namuose.
– Rengdamasi atsakingoms varžyboms, kaip intensyviai treniruojiesi? O gal tai vyksta non stop, kiekvieną dieną?
– Kad pereitum iš klasės į klasę, kiekvienoje reikia iškovoti įvertinimą „puikiai“. Iš viso yra keturios klasės: nacionalinė ir trys tarptautinės. Arba, obedience 1,2,3. Kiekvienoje klasėje užtrunkama daugmaž metus, todėl šuo į obedience 3 patenka sulaukęs maždaug ketverių metų arba dar vėliau. Vadinasi, tai mažiausia ketveri metai nuoseklių treniruočių, kurios vyksta nuolat, nes visada yra ką tobulinti. Nebūtinai kasdien! Galiu treniruoti savo šunį tik porą kartų per savaitę, tačiau svarbu treniruotę suplanuoti, padaryti ją įdomią ir efektyvią, nenualinti šuns. Augintiniui treniruotės turi patikti, o tai priklauso nuo vedlio pasirengimo, gebėjimo planuoti, analizuoti klaidas, ieškoti geriausių sprendimų.