E-kinologija

E.Kinologija

 
Veisėjų mokymai

Veisėjų mokymai

 
LKD mokymo centras

LKD mokymo centras

 
Šuns diena

Šuns diena

 
Konferencijos

Konferencijos

 
Blogas

Blog'as

 

NAUJIENOS

Pergalių dienos Druskininkuose

Nors visą pavasarį ir vasarą buvo nemažai abejonių, ar COVID-19 viruso grėsmė nesutrukdys šunų parodoms, rugpjūčio 7-9 dieną daugiau kaip tūkstantis šunų dalyvavo Lietuvos kinologų draugijos organizuotose tradicinėse tarptautinėse šunų parodose Druskininkuose.

Veislyno trisdešimtmetis: kur slypi sėkmės paslaptis?

Veisliniai šunys yra šalies, kur ta veislė sukurta, nacionalinė vertybė. Veisdami tam tikros veislės šunis padedame tai šaliai ir Tarptautinei kinologų federacijai išsaugoti bei gerinti šunų veisles. Tačiau tam reikia patirties, na, bent poros dešimčių metų. Trisdešimt metų veisti šunis – daug ar mažai? Kinologų nuomone, jei užsiimsite tik viena šunų veisle, tai tikrai pakankamas laikotarpis ne tik sukaupti žinių ir patirties, bet ir sulaukti įvertinimo.

„Gyvūnus, ypač šunis, mylėjau nuo mažumės, – savo kinologinį dosjė su šypsena pristato ilgaplaukių taksų veisėja Lilija Tranelienė. – Bet kai sukūriau šeimą, labai norėjosi savo – nuosavo šuns! Ir tada atsitiktinai kitos šalies gyvūnų turguje pamačiau ilgaplaukių taksų šuniukus. Meilė iš pirmo žvilgsnio – tik taip galiu paaiškinti savo prieraišumą ilgaplaukiams taksams“.

Druskininkų tarptautinių šunų parodų dalyviams

Lietuvos kinologų draugija sveikina Druskininkų tarptautinių parodų dalyvius ir linki visiems sėkmės!

Saugokime save ir kitus, laikykimės saugaus atstumo, dažniau dezinfekuokime ir plaukime rankas.

Perkate veislinį šunį: užduokite daug klausimų

Šį pavasarį ir vasarą staiga visiems prireikė šunų. Priežastis suprantama. Užsitęsus karantinui, slegiant izoliacijai, bendravimo trūkumą daug kam kompensavo ištikimiausi draugai – šunys.

Turėtume džiūgauti, nes turbūt pirmą kartą Lietuvos kinologų draugijos istorijoje pritrūko veislinių šunų.

Deja, lazda turi du galus...

100 vaikų, 100 klausimų ir Alexa

„Būna dienų lyg tyčia, kai keliesi 6 ryto, o namo grįžti jau sutemus, – šypsosi šunų mylėtoja, Lietuvos kinologų draugijos dresuotoja, skautė Gabija Vyšniauskaitė. –  Bet grįžau iš susitikimo su jaunaisiais skautais su tokiu dėkingumu visiems, kas susiję, kad kartočiau vėl ir vėl“.

Kai prieš keletą mėnesių į LKD Mokymo centrą kreipėsi skautų vadovai, prašydami Asvejos regioniniame parke Lietuvos skautų sąjungos Vilniaus Pilies tunto stovykloje „Budėk 2020" pravesti edukacinį užsiėmimą apie saugų bendravimą su šunimi, labiausiai šiai misijai tiko Gabija. Aktyvi šunų parodų dalyvė,  hendlerė, dresuotoja.

Ji apsidžiaugė, kad ją, kaip skautę ir LKD dresuotoją, kviečia papasakoti vaikams apie tai, ką veikiame dresūroje ir parodose, bei kodėl tėvai nenori pirkti šuniuko.

Akimirkos, kai vaikui reikia JO šuns, o šuniui reikia JO vaiko, įkvepia

Šunį įsigijome ne vaikams, o dėl vaikų – kažkur girdėta, ar ne? Kaunietė Erna Valčiukienė, trijų borderkolių ir šelčio savininkė šimtu procentų pritaria šiam posakiui ir priduria, kad atsakomybė už šunį visada tenka suaugusiesiems.

Ir ši atsakomybė reiškia kur kas daugiau, nei pasirūpinti fiziologiniais gyvūno poreikiais.

Suaugusieji atsako už tarpusavio santykių tarp vaiko ir šuns kūrimą, jie lemia, kaip vaikas sutars su šunimi ir kaip jausis šuo, gyvendamas šalia vaiko.

X