Kaunietis Marius Mincė mėgsta važinėtis motociklu ir šokti bačatą, tačiau dar mieliau savo laisvalaikį skiria sportui su šunimis. Jau du kartus Marius tapo Baltijos šalių šunų lėkščiasvydžio (angl. frisbee) čempionu, bet šis teiginys, ko gero, ne visai tikslus. Čempionu jis tapo ne vienas, o su savo porininku, borderkoliu Lucky. Apie aistrą šunų sportui, varžybų jaudulį, ateities planus – pokalbis su šunų frisbee varžybų teisėju bei treneriu Mariumi Mince.
– Baigiasi varžybos. Susumuojami rezultatai. Judu su Lucky stovite ant garbės pakylos. Ar tokiu metu pagalvoji, kiek procentų prie pergalės prisidėjai tu, o kiek – Lucky? Kaip judu pasidalijate pergalės „auksą“?
– Žmonės šunų lėkščiasvydį kartais vadina „tinginių sportu“. Dėl tokio vertinimo nepykstu, bet smagu būna stebėti, kaip keičiasi žmonių požiūris, kai patys pabando mesti tą lėkštę. Talentas šiame sporte sudaro vieną, geriausiu atveju – du procentus sėkmės. Likusieji procentai – darbas! Todėl pergalių „auksą“ paskirstyčiau vienodai šuniui ir žmogui – per pusę. Esu įsitikinęs, jog visi šunys geriau gaudo, nei šeimininkai geba mesti jiems lėkštę. Ne išimtis ir aš, todėl stengiuosi daug dirbti. Žmogus turi nuolat tobulinti savo metimų techniką, o šuo – gebėti sugauti lėkštę, atsidurti reikiamu metu reikiamoje vietoje ir kuo greičiau atnešti arba palikti lėkštę.