Naujienos

Jau ne vienerius metus Vilniaus kolegiją  ir Lietuvos kinologų draugiją sieja partnerystė – bendri projektai šunų parodose bei kituose kinologų renginiuose. Studentų ir dėstytojų kūrybinės idėjos, savanoriška pagalba labai svarbūs, o Vilniaus kolegijai – kokia šios partnerystės nauda?

„Dalyvavimas LKD Mokymo centro veiklose Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakultetui yra labai svarbus. Tai tradicija. Mes bendradarbiaujame jau ketverius metus, – pabrėžė Projektų ir kompetencijų plėtros skyriaus edukacinių programų koordinatorė Inga Kepalienė. –  Tai galimybė studentams iš arčiau susipažinti su socialiai atsakinga įmone, LKD Mokymo centru, kuris savo veiklose demonstruoja socialinę atsakomybę ir darnų valdymą. Kultūrinės veiklos vadybos studentai renginių metu (Gyvūnų globos diena, Šuns diena ir kt. – Red.) gali savo žinias pritaikyti praktikoje, pagilina komunikacijos kompetenciją, dalijasi savo gebėjimais: parengia kūrybiškų užduočių, moko šventės dalyvius, kaip pasigaminti žaislų ir aksesuarų augintiniams, panaudojant antrines žaliavas. Įvaizdžio dizaino studijų programos studentai taip pat gali pademonstruoti savo įgytas kompetencijas: sukurti šventinę nuotaiką vaikams, piešti ant veidukų pasirinktų gyvūnų snukučius. Mados dizaino ir technologijų studijų programos studentės kūrė guolius šuniukams, panaudodamos tekstilės atraižas, siuvo lietpalčius iš nebenaudojamų skėčių. Per šias veiklas labiau pajuntama  savanorystės ir dalijimosi svarba (guolius studentai vėliau padovanojo gyvūnų prieglaudai „Lesė“ – Red.)“.

Purvas, staigūs posūkiai, siauri miško keliukai, kone viduryje kelio pasitaikantys medžiai ir daugybė dalyvių trasoje – taip galima apibūdinti balandžio pabaigoje vykusį ICF individualių disciplinų šunų kinkinių sporto pasaulio čempionatą Pledrane (Prancūzija). Čia prie starto linijos stojo vienintelė Lietuvos dalyvė – Agnė Būdžiūtė, DBW (dviratininkė ir šuo) kategorijos elito grupėje tarp 44 dalyvių ji užėmė 12 vietą.

ICF (International Canicross Federation) – tarptautinė kanikroso federacija, rengianti pasaulio ir Europos čempionatus, kuriuose varžosi šunų kinkinių sporto individualių disciplinų sportininkai. Tai paspirtukas ir šuo, dviratininkas ir šuo, bėgikas ir šuo. Šios organizacijos nare yra ir Lietuvos šunų kinkinių sporto federacija.

Gegužės 7 dieną Lietuvos kinologai pasitiko svečius iš Latvijos bei Estijos ir surengė ilgai atidėliotą šventę – Baltijos šunų čempionų čempionatą, kuriame varžėsi 32 šunys čempionai.

Čempionato pusfinalio ir finalo, teisėjų nuomone, labiausiai buvo verti vokiečių nykštukinis špicas IN TIME POMS SMOKING SENSES iš Lietuvos, falenas iš Latvijos Dollbabies Mishka Make My Day ir du Estijos kinologų šunys – Jorkšyro terjeras Wonderform Andante Vivace ir mažasis pudelis Cen Clarence‘s Party Animal.

Gegužės 7-8 d. Italijoje netoli Bolonijos įvyko Pasaulinė rotveilerių paroda. Parodą organizavo Tarptautinė rotveilerių draugų federacija (International Federation of Rottweilerfriends, IFR) ir Italijos rotveilerių klubas.

Šios parodos atidarymo ceremoniją dalyviai atsimins visą gyvenimą – tai buvo įspūdingas istorinių ir modernių elementų derinys, skirtas pagerbti federaciją ir narius-klubus. Būgnai, dūdmaišiai ir vėliavos, šiuolaikiniai ir istoriniai kostiumai, naujojo IFR logotipo ir IFR vėliavos pristatymas, procesija su vaikais ir suaugusiais, trofėjų ir prizų demonstravimas pabrėžė: rotveilerių veislė užima garbingą vietą kiekviename žemyne, kiekvienoje šalyje, kiekvienoje kultūroje. Šia paroda siekta ne tik pagerbti rotveilerių veislę, bet dar kartą priminti jos atsiradimo ir raidos istoriją.

Gegužės 25 d., trečiadienį, šunų veisėjus ir augintojus kviečiame dalyvauti nuotolinėje paskaitoje „Onkologiniai šunų susirgimai: diagnostika ir gydymas“. Paskaitą skaitys ir savo patirtimi dalinsis Jakovo veterinarijos centro veterinarijos specialistas Viktor Skorobogatko. 

Veterinarijos specialistas V. Skorobogatko apžvelgs onkologinių procesų vystymosi priežastis ir genetikos įtaką. Kalbės apie dažniausiai pasitaikančius simptomus (krūties, odos, burnos ertmės navikai ir limfoma), ankstyvąją diagnostiką (metodai, nauda gydymui ir galutiniams rezultatams). Aptars onkologinių susirgimų prevencijos klausimus.

„Gyvūno teisių knyga“ – puiki galimybė skleistis vaikų kūrybiškumui. Gera proga skatinti atsakingą gyvūnų augintinių pasirinkimą ir meilę gyvūnams. Svarbus akcentas aiškinant vaikams apie gyvūnų teises ir žmonių pareigas. Visa tai ir dar daugiau respublikos vaikai kartu su mokytojais patirs dalyvaudami Lietuvos kinologų draugijos organizuotame bei Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos globojamame konkurse „GYVŪNO TEISIŲ KNYGA“.

Konkursas skirtas Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtiems „Gyvūnų gerovės metams’ 2022“ paminėti ir propaguoti „Penkias gyvūnų laisves“.

Balandžio pabaigoje į Paryžių rinkosi 2022 m. Europos šunų čempionato dalyviai. Tarp tūkstančių dalyvių iš 55 šalių buvo ir 143 Lietuvos kinologų šunys (Lenkijos – 217, Latvijos – 96, Estijos – 70).

Gražiausiu Europos šunimi išrinkta greihaundė Ina’s Fashion Desirable iš Vokietijos. Ši veisėjos Inos Koulermou augintinė nepaprastai gerai įvertinta ir 2022 m. Crufts parodoje. Antras tarp Europos gražiausiųjų – šiurkščiaplaukis foksterjeras FUNFAIR FOXHOUS iš Italijos, trečias – portugalų vandens šuo CASA HOYA'S SHOOT FOR THE MOON iš Nyderlandų.

„Aš atsakau...“ – tai žodžiai, kurie šiemet lydėjo septintą kartą Lietuvos kinologų draugijos organizuotos Šuns dienos pasirengimą ir pačią šventę. Tema pasirinkta ne veltui, nes šie metai paskelbti Gyvūnų gerovės metais, o gyvūnų gerovė labai stipriai susijusi ir su žmogaus atsakomybe.

Šuns dienos šventės atidarymo metu, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Mantas Staškevičius ištarė labai svarbią frazę: „Įsigyk ir augink atsakingai“, kuri reiškia, kad mes atsakome už savo augintinį ne tik tuomet, kai jis pas mus jau gyvena, tačiau atsakomybė prasideda nuo tos akimirkos, kai nusprendžiame gyvūną priimti į savo namus ir renkamės, iš kur jis pas mus atkeliaus.

Vaikystėje jos mėgstamiausios knygos buvo gyvūnų enciklopedijos. Užaugo su pekinais, Jorkšyro terjerais ir kitais gyvūnais augintiniais. Savaitgalius su šeima leisdavo šunų parodose. Augintiniai „parinko“ jai  studijas ir profesiją. O šiandien „Kaivanos“ gydyklos veterinarijos gydytoja Neringa Griškienė nebeįsivaizduoja savęs kitokios ar kur nors kitur. Nebent tai būtų ekstremalaus bėgimo su kliūtimis varžybos, kur ji atstovauja „OCR BALTIC WARRIORS“ komandai.

Artėjant Šuns dienai, pokalbis su veterinarijos specialiste kauniete Neringa Griškiene apie „Penkias gyvūnų laisves“, mylimus šunis ir žmogaus pareigas.

Tas laikas – visko tiek daug ir viskas taip baugu. Mums, žmonėms... O ką kalbėti apie gyvūnus, kurie girdi sprogstančias bombas, netenka šeimininkų ir gyvena apimti baimės. Kaip jaučiasi ukrainiečių gyvūnai augintiniai, kuriuos iš karo apimtos šalies gelbsti geros valios žmonės, kalbėti būtų galima labai ilgai. Rūta Gervickaitė - Jatkonienė –  viena tų, kurie gelbėja Ukrainos gyvūnus augintinius. Ir ji kaip niekas kitas žino, ką išgyvena likimo nuskriausta būtybė. Rūta turi aklą šunį. Turi – skurdokas žodis, kuomet kalbame apie žmogaus ryžtą suteikti neįgaliam šuniui visavertį gyvenimą.

Lietuvos kinologų draugija gegužės pradžioje vėl organizuos gražiausių Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – šunų čempionų čempionatą. Šunis vertins tarptautiniai teisėjai: Carsten Birk iš Danijos, Maite Gonzalbo Lorenzo iš Ispanijos ir Nikola Smolic iš Kroatijos.

Gegužės 3 d. kviečiame šunų mylėtojus dalyvauti LKD Mokymo centro nuotoliniame seminare „Šuniuko socializacija: nuo ko pradėti ir kodėl tai svarbu?“

Socializacija yra labai svarbi ir daro didelę įtaką šuns gyvenimui ir turbūt nėra šuns augintojo, kuris nebūtų apie tai girdėjęs. Ką iš tiesų reiškia socializacija? Kokią įtaką ji daro šuniuko gyvenimui? Kada socializacija turėtų prasidėti? Kokie pratimai padeda šuniuką socializuoti, o kokie tik trukdo? Ko vengti? Kur ir kada turėtų prasidėti socializacija ir kiek laiko ji turėtų trukti? Ką svarbu žinoti veisėjui, ir ką – šuniuko augintojui?