Prie projekto prisidėjo socialiniai partneriai – miestų savivaldybės, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija, didžiausias zoologijos prekių parduotuvių tinklas „Kika“. Paskaitas neatlygintinai skaitė ne tik veterinarijos bei mitybos specialistai, bet ir šunų dresūros mokyklų treneriai, kinologijos savanoriai.
Paskaitos vyko gyvai, tačiau šį pavasarį, užklupus pandemijai, paskaitų ciklo Vilniuje ir Telšiuose nepavyko užbaigti, todėl rudeniop klausytojai buvo pakviesti pratęsti mokymus nuotoliniu būdu.
„Žmogus gimsta nieko nemokėdamas, visą gyvenimą mokosi ir galiausiai supranta, kiek daug dar nespėjo išmokti ir sužinoti. Mokymasis yra kasdienis mūsų palydovas“,– paklaustas apie visuomenės švietimo projektų prasmę, sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas. Vilniečiams AŠA klausytojams jis taip pat skaitė nuotolinę paskaitą apie gyvūnų laikymo taisykles ir įstatymus. Gintaras Leperskas pabrėžė: „Žinios apie gyvūnų augintinių laikymą yra labai svarbios, jei esame atsakingi laikytojai, žinių turime ne tik įgyti, bet ir nuolat jas atnaujinti, juk gyvenimas nestovi vietoje“.
AŠA projekto koordinatorė Augustė Daukšienė visada džiaugiasi, kai į paskaitas registruojasi šeimos. Jos nuomone, vis mažiau vartotojiškumo ir vis daugiau atsakomybės bei gilaus, nepaviršutiniško gyvūnų gerovės suvokimo. Tai akivaizdu ir pasibaigus mokymams, kai klausytojai užpildo apklausų anketas bei dalijasi savo nuomone.
Štai sostinės Pašilaičių mikrorajone gyvenantis Saulius Pačėsa praėjusią vasarą jau įsigijo naują šeimos narį – Sicilijos kurtų kalytę Lillą. Jis sako, kad „Atsakingo šeimininko akademijos“ paskaitose informaciją pateikė savo srities žinovai aiškiai ir koncentruotai, o jeigu tokios informacijos jis būtų ieškojęs internete, būtų turėjęs perskaityti daug šalutinės, nenaudingos informacijos.
„Turėjome žuvytes, gyvalazdes. Laikome amadiną, o šuo, mano nuomone, yra kitoks gyvenimo būdas. Mums šuo yra ne gyvūnas, o šeimos narys, tarsi turėtume dar vieną „vaiką“. Mūsų 8 metų sūnus dabar turi draugą, su kuriuo dūksta, 13 metų dukra turi draugę, su kuria leidžia laiką. Visi džiaugiamės naująja augintine ir jaučiame, kad šeima pilnai „sukomplektuota“, – juokauja Saulius Pačėsa.
Baigusieji mokymus – nesvarbu, ar realiu laiku, ar per nuotolį, gavo oficialius Lietuvos kinologų draugijos „Atsakingo šuns šeimininko“ pažymėjimus. Tačiau kokia bebūtų AŠA klausytojų motyvacija – atsakingai išsirinkti augintinį, pagilinti gyvūnų gerovės žinias ar įgyti bent minimalius šuns auginimo pagrindus – išlošia visi. Kad tai geriausias startas atsakingai renkantis būsimąjį šeimos narį, neabejoja nei projekto organizatoriai, nei mokymų dalyviai.
„Šie mokymai tarsi startas mano vaikystės svajonei – keturkojui draugui. Tikiu, kad aš ir mano šeima atsakingai išsirinksime šunį, juo rūpinsimės ir kartu gyvensime, o ateity, turėdami patirties, suteiksim namus ir tam gyvūnui, kuris neturi namų“, – elektroniniu paštu AŠA organizatoriams parašė Aušra Gujytė ir Jonas, o kartu su jais – vaikai Ąžuolas Jonas, Gabrielius Jurgis ir Liepa Marija.
Prasidėjus Naujiesiems metams, „Atsakingo šeimininko akademija“ vėl atnaujins savo veiklą: susitiksime ir dalinsimės patirtimi – kartu su jumis kursime gyvūnus mylinčią, draugišką šalį.
