Lietuvių skalikas

Vilniaus universiteto leidykla išleido pirmą knygą apie lietuvių skalikus (aut. M. Smetona, M. Milinavičius, A. Smetonienė).

Kaip rašoma knygos anotacijoje, knygos „autoriai gerai pažįsta šią veislę, nes patys augina ir veisia lietuvių skalikus“, „jie, remdamiesi istoriniais šaltiniais, nuotraukomis, aprašo viską apie šią šunų veislę nuo LDK laikų, kai su jais medžiojo Lietuvos kunigaikščiai, iki  šių dienų, kai šiuos šunis laikome nuosavuose namuose ar net butuose.“

Kelios ištraukos iš šios naujos knygos.

Vilniaus universiteto leidykla išleido pirmą knygą apie lietuvių skalikus (aut. M. Smetona, M. Milinavičius, A. Smetonienė).

Kaip rašoma knygos anotacijoje, knygos „autoriai gerai pažįsta šią veislę, nes patys augina ir veisia lietuvių skalikus“, „jie, remdamiesi istoriniais šaltiniais, nuotraukomis, aprašo viską apie šią šunų veislę nuo LDK laikų, kai su jais medžiojo Lietuvos kunigaikščiai, iki  šių dienų, kai šiuos šunis laikome nuosavuose namuose ar net butuose.“

Jūsų dėmesiui – nedidelė ištrauka apie lietuvių skalikų išvaizdą, būdą bei panaudojimą.

Netrukus šunų mylėtojus pradžiugins pirmoji knyga, pristatanti nacionalinę mūsų šalies šunų veislę – lietuvių skalikus.

Jau greitai, sausį, pasirodys kelerių metų darbo vaisius – lietuvių skalikų augintojų Manto Milinavičiaus, Mariaus Smetonos ir Anželikos Smetonienės knyga „Lietuvių skalikai“.

Rugpjūčio 29 d. Bistrampolio dvare Panevėžio rajone Lietuvos skalikų augintojų sąjunga organizavo respublikinę lietuvių skalikų parodą.

Į parodą buvo registruoti 39 lietuvių skalikai. Šunis vertino nacionalinės kategorijos teisėjas, lietuvių skalikų veisėjas Mantas Milinavičius.

Gražiausias šios parodos patinas – Baris, jo veisėjas – Egidijus Sliesoraitis, savininkas – Olegas Murnevas.

Tarp kalyčių gražiausia pripažinta Norma iš Žižmariškio (veisėjas Ričardas Barzdenis, savininkas Gintaras Neimantas).

Daugiau informacijos LSAS feisbuko paskyroje. 

LSAS nuotr.

Kilmės šalis – Lietuva. Standarto paskelbimo data – 2019 10 12.

Paskirtis. Nuo senų laikų lietuvių skalikai naudojami stambių žvėrių (elnių, briedžių ir šernų) medžioklėse su varovais. Skaliko paskirtis – rasti varomame plote šviežius žvėries pėdsakus ar patį žvėrį, pakelti iš guolio, priversti judėti ir skalijant sekti jo pėdsakais, sužeistą – stabdyti, negyvą – aploti. Lietuvių skalikų veislė pasižymi universaliomis savybėmis. Nors pagrindinė šių skalikų paskirtis yra stambiosios faunos – briedžių, elnių, šernų – medžiojimas, jie tinka medžiojant ir smulkiuosius žvėris, tokius kaip kiškiai, lapės, stirnos, taip pat naudojami ančių medžioklei. Skalikas ypač mėgstamas medžiotojų dėl melodingo balso ir ryškios jo moduliacijos skalijant prie smulkaus ar stambaus žvėries šviežių pėdsakų. Šios veislės šunys yra itin imlūs sužeisto žvėries paieškos dresūroje. Puikiai seka sužeisto žvėries kraujo pėdsaku, todėl naudojami kaip kraujasekiai.

Tarp lūšies, kamanės, balinio vėžlio ir kitų Lietuvos gyvūnų įsiterpė septintoji kolekcinė moneta, skirta lietuvių skalikui ir žemaitukui.

2017 m. liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleido 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, kurios pratęsė monetų seriją „Lietuvos gamta“.
„Euras yra puikiausia forma pristatyti mūsų paveldą, – monetos pristatymo iškilmėse Lietuvos žirgyne Riešėje (Vilniaus r.) kalbėjo gamtininkas Selemonas Paltanavičius. – Nedideli arkliukai, žemaitukai, visus stebina savo ištverme. Tokia pat ištverme pasižymi ir lietuvių skalikai. Žemaitukai ir lietuvių skalikai išliko tik entuziastų dėka, o mums reikia didžiuotis ir dažniau girtis: štai – lietuvių skalikas, pats tikriausias šuo. Štai – puikus arklys, mūsų žemaitukas!“.

2015 m. gegužės 9 dieną Lietuvos sostinėje atidengta skulptūrinė kompozicija nacionalinei šunų veislei – lietuvių skalikams.

„Nėra tokios Europos tautos, kuri neturėtų savo nacionalinės šunų veislės, juo labiau skalikų. Mes taip pat ne išimtis“, – lietuvių skalikų skulptūrų atidaryme kalbėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas.
Kad Lietuvos sostinėje, Gedimino kalno papėdėje, atsirastų ši skulptūrinė kompozicija, pastangas suvienijo Lietuvos respublikos Aplinkos ministerija, LMŽD ir Vilniaus miesto savivaldybė.