1 gr. Aviganiai

„Žiūrėk, mažas kolis! Miniatiūrinė Lesė!“, – tokiais šūksniais šelčius dažniausiai sutinka praeiviai. Daugelio akį jie patraukia savo gražia išvaizda bei linksmu charakteriu, tačiau neapsigaukite – tai ne tik žavus žmogaus draugas, bet ir dirbti gebantis šuo – susitvarkyti su avių banda jam vieni juokai.

Kilmės istorija

Šelčiai, arba Šetlando aviganiai, yra kilę iš atšiaurių Šetlando salų. Kaip susiformavo ši veislė, vis dar diskutuojama, tačiau manoma, kad jos pradininkais galėjo būti iš Skandinavijos į salas atvežti į špicus panašūs šunys, vėliau maišęsi su vietiniais salų šunimis bei ilgaplaukiais koliais. Jie buvo universalūs šunys – ganydavo avis arba naminius paukščius, saugodavo ūkį bei buvo puikūs kompanionai. Šelčiai turėjo „užsidirbti“ savo duoną ūkyje, nes Šetlando salų gyventojai negalėjo sau leisti laikyti šunų, kurie būtų tik gražūs, mieli augintiniai.

Kaip atskira veislė šelčiai buvo pripažinti 1909 m. Anglijoje, tiesa, pavadinimu Šetlando kolis, kuris vėliau buvo pakeistas į Šetlando aviganį. To meto šelčiai savo išvaizda gerokai skyrėsi nuo dabartinių – turėjo daug mažiau kailio.

Išvaizda, priežiūra ir sveikata

„Mažas, ilgaplaukis darbinis šuo, išskirtinio grožio, lengvas ir grakštus“, – taip prasideda šelčio aprašas oficialiame standarte. Graži, elegantiška galva, stačios, palinkusiais į priekį galiukais ausys bei migdolo formos akys sukuria saldžią ir mielą snukučio išraišką, kuri yra vienas šios veislės bruožų. Šeltis juda grakščiai ir lengvai, ilgais žingsniais, yra ištvermingas.

Idealus šelčių ūgis – 35,5-37 cm (leidžiama 2,5 cm paklaida).

Kailis dvigubas – išorinis kailis ilgas, tiesus ir šik tiek šiurkštokas, poplaukis minkštas, trumpas ir tankus. Kailio priežiūra nėra sudėtinga – pakanka bent kartą per savaitę kruopščiai iššukuoti, kad nesusidarytų sąvėlos, o šėrimosi sezonu iššukuoti poplaukį, kad plaukų debesys neskraidytų namuose.

Šelčiai būna įvairių spalvų – sabaliniai (ruda su balta), trispalviai (juoda, ruda, balta), dvispalviai (juoda/balta arba juoda su įrūdžiu), mėlyno marmuro su įrūdžiu arba be jo.

Šios veislės šunys yra ilgaamžiai, dažniausiai išgyvena daugiau nei 10 metų. Iki pat gilios senatvės išlieka guvūs ir žaismingi. Jų sveikata gera, dažniausiai pasitaikantys susirgimai yra susiję su akių ligomis. Veisiamų šunų sveikata yra tiriama, todėl genetiškai paveldimas ligas siekiama eliminuoti. Šelčiai, kaip ir kiti aviganiai, gali būti jautrūs kai kuriems vaistams, todėl vaistus jiems reikia parinkti atsargiai.

Charakteris

Šelčiai budrūs, inteligentiški, švelnūs, aktyvūs ir ištvermingi. Ištikimi ir atsidavę šeimininkui, atsargūs su svetimais žmonėmis. Renkantis šią šunų veislę verta gerai pagalvoti, ar turėsite laiko ir noro laisvalaikį su šiuo šunimi leisti aktyviai. Šelčiai mėgsta ilgus pasivaikščiojimus, palaikyti kompaniją bėgdami šalia dviračio. Negana to, jiems taip pat būtina proto mankšta. Jie be galo protingi, todėl komandas dažniausiai išmoksta labai greitai, noriai mokosi įvairių triukų. Tiesa, šelčiai gali būti gana jautrūs, todėl jie geriausiai mokosi tada, kai nejaučia pernelyg didelio spaudimo iš šeimininko, yra skatinami už norimus veiksmus.

Jei paklaustumėte, ką pasirinktų šeltis – didžiulį namą su erdviu kiemu ar butą didmiestyje – greičiausia nei to, nei ano. Jam svarbiausia kokybiškas laikas su šeimininku. Tam, kad šeltis būtų patenkintas ir ramus bei nekeltų chaoso namuose, per dieną pakaks vieno ilgesnio pasivaikščiojimo bei šiek tiek veiklos protui – tai gali būti naujų komandų mokymasis ar jau išmoktų kartojimas, galvosūkis arba kita veikla, lavinanti mąstymą.

Būdingas šios veislės bruožas – lojimas. Šelčiai dažnai loja žaisdami, ganydami avis arba bandydami išreikšti savo emocijas, tad šią savybę pravartu suvaldyti kuo anksčiau. Šelčiams, kaip ir kitiems šunims, labai svarbi socializacija, tinkamo elgesio formavimas įvairiose situacijose. Nuo mažens juos reikia pratinti prie įvairių garsų, paviršių, adekvačiai reaguoti į aplinką, kitus šunis bei praeivius.

Veiklos drauge

Šeltis išties yra universalus šuo – tai susiformavo nuo pat veislės ištakų. Įsigiję šios veislės šunį, galėsite užsiimti įvairiausiomis veiklomis – dalyvauti šunų parodose, užsiimti obedience sportu. Jeigu jūsų keturkojis labai vikrus ir šoklus, o jums patinka aktyviai leisti laiką, verta išbandyti ir agility arba frisbee užsiėmimus. Na, o jei turite ūkį, šeltis su malonumu padės ganyti avis bei sužiūrėti, kad visi gyvuliai tvarkingai subėgtų į aptvarą. Šeltis bus ištikimas jūsų draugas ir pagalbininkas, jeigu tik skirsite jam kokybiško laiko drauge.

Šelčių standartas (FCI): http://www.fci.be/en/nomenclature/SHETLAND-SHEEPDOG-88.html

Parengė Monika Čekytė

Rolando Basakirsko nuotr.