LKD Mokymo centro komanda kartu su partneriais ir rėmėjais – įmone Kormotech, Šveicarų zenenhundų mylėtojų klubu, dresūros mokykla „Šunų universitetas“, DR. VET, gyvūnų grožio puoselėtojais Super Šuo – skyrė prizus bei įrengė dešimt stotelių, kuriose augintiniai ir šeimininkai miklino kojas, mankštino protą.
Kas įveikė Vilniaus pilių BINGO, laimėjo kone maratoną. Žinau, kur gyveno valdovo šunys; sužinojau Vytauto šunų skaičių; sužinojau, kokios veislės buvo Bonos Sforcos šuo; esu XVI amžiaus kainų ekspertas; žinau, kas loja; įveikiau labirintą „Kas ką veikia?“; mano šuo parodė triuką; žinau, ką šaukė Žygimantas Augustas. Aštuonios užduotys „pilėnų“ stotelėje, o jas įveikus, surinkus visus antspaudukus, sušukus Bingo, čia pat laimėjai neįkanojamą prizą – savo šuns pėdutės atspaudą. „Įsirašyti istorijon“ norėjo visi! Kaip ir pačiupinėti netikrus pinigus ar paragauti vardinių meduolių su didikų, laikiusių šunis, atvaizdais.
„Labai įdomu nors porai valandų tapti istorikais, archeologais ir muziejininkais, – juokavo LKD projektų vadovė Dovilė Masalskaitė. – Jau treti metai Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija mus su šunimis ne tik priima įspūdingose rezervato erdvėse, bet ir patys dalyvauja Šuns dienos renginiuose. Jie mūsų partneriai“.
LKD Mokymo centro vadovės Daivos Kvedarienės nuomone, istorikų siunčiama žinutė yra labai svarbi, ir tuo dar kartą įsitikinsime balandžio 30 dieną Istorijų namuose atidaromoje parodoje „Istorija vizgina uodegą“. Jau prieš daug šimtmečių Lietuvoje būta veislinių šunų, su jais ne tik medžiota, bet kartu gyventa, šunys buvo šeimos nariai. Archeologiniais tyrinėjimais grįsti faktai tik dar labiau sustiprina šunų, ir ypač veislinių, reikšmę, rodo šalies kultūros lygį.
„Visada įdomu sužinoti ir patirti kažką nauja. Be to, kas, jei ne šunų augintojai, turi palaikyti kinologų renginius, – prie Gedimino paminklo beieškodami paslėpto QR koduko, sakė dobermanės Belos šeimininkai Julija ir Rimvaldas Kriukeliai. – Visi šunys socialūs ir socializuoti. Draugiški žmonėms, aplinkai. Tai jau penktasis mūsų auginamas dobermanas. Labai vertinam šią šunų veislę, esam ištikimi savo pasirinkimui“.
Julijai Kriukelienei prakalbus apie tradicijas, verta paminėti, kad Dobermanų mylėtojų klubas turbūt nėra praleidęs nei vienos Šuns dienos šventės. Kai kas į ją net iš Briuselio atskrido.
Kokia bebūtų šventės tema ar idėja, svarbiausia išlieka pagrindinė žinutė: didelė laimė žmogui turėti šunį. Dar didesnė laimė šuniui turėti savo žmogų. Šventėje matėme dešimtis laimingųjų, suradusių vienas kitą.
