Trumpa kilmės istorija
Seniausias išlikęs tekstas apie panašius į anglų seterius šunis yra Abrahamo Flemingo vertimas iš lotynų kalbos apie Anglijos šunis. Tikruoju anglų seterių „krikštatėviu“ laikomas škotas Edwardas Laverackas (Edouard Laverack, 1800 - 1877), kurio veislynas buvo žinomas Anglijoje ir už jos ribų. Net 50 metų – didžiąją savo gyvenimo dalį E. Laverackas skyrė mylimai šunų veislei puoselėti.
„Staiga veisėjų bendruomenėje tarsi sprogo bomba – įvykis buvo toks netikėtas ir sukrečiantis, kad iš pagrindų sudrebino visas iki tol vyravusias teorijas ir sukėlė tikrą seterių veisimo revoliuciją, kurios padariniai juntami iki šių dienų“, apie E. Laveracko išveistus šunis rašė Valteris Baxendale'as, žurnalo „The Field“ redaktorius, seterių ir pointerių veislių ekspertas, istorikas.
Oficiali anglų seterių gimimo diena – 1859 m. sausio 28-oji, kai Anglijoje, Niūkaslyje, įvyko pirmoji veislinių šunų paroda ir joje buvo pristatyti šios veislės šunys. Praėjus metams Anglijos kinologų klubas oficialiai patvirtino anglų seterių veislės standartą, tačiau gana vėlai, tik 1963 metais šią veislę pripažino Tarptautinė kinologų federacija (FCI).
Lietuvoje anglų seteriai pasirodė 2008 metais. Šiuo metu veisiami veislyne „Auksinė rožė“, kurio savininkė yra Goda Grigaitė. Šio veislyno šunys (Alissa In My Heart Auksinė Rožė, Baby Roxy Auksinė Rožė, Dama Di Corte Auksinė Rožė ir kiti) aktyviai dalyvauja Lietuvos kinologų draugijos šunų parodose, Europos šunų čempionatuose, kur yra puikiai vertinami.
Anglų seteris: koks jis?
Anglų seteriai pagal Tarptautinės kinologų federacijos šunų skirstymą priklauso 7 grupei – paukštšuniams. Istoriškai šie šunys buvo išvesti paukščių medžioklei laukuose – aptikti sparnuotį ir sustingus „pranešti“ apie jį medžiotojui (šuo šiek tiek pritupia, įsitempia visu korpusu, tarytum rodytų kryptį).
Toje pačioje 7 grupėje kartu su anglų seteriais yra airių ir škotų seteriai bei pointeriai, bet jei lygintume jų temperamentą, anglų seteriai gerokai ramesni už kitus šios grupės šunis.
Ne vien temperamentu, bet ir savo išore, ypač kailiu, anglų seteris išsiskiria iš kitų šunų. Jo nesupainiosi su niekuo! Šilkinio, šiek tiek banguoto švelnaus kailio išskirtinis bruožas – „belton“ raštas, arba smulkūs spalvoti šlakeliai baltame fone. Anglų seteriai dažniausiai būna balti su juodais šlakeliais (anglų k. Blue Belton). Taip pat gali būti balti su oranžiniais šlakeliais (Orange Belton), balti su gelsvais šlakeliais (Lemon Belton), balti su rudais šlakeliais (Liver Belton). Pasitaiko ir trispalvių (Tri-color) – šis kailio derinys turi papildomų įrūdžio žymių.
Šilkinį kailį, o ypač uodegos, papilvės „plunksnas“ būtina reguliariai šukuoti, kad nesusidarytų sąvėlos, po pasivaikščiojimų išrinkti iš kailio šapus ir žoles. Taip pat būtina nepamiršti nusausinti ausis, saugoti ausų kaušelius nuo drėgmės. Kaip įprasta auginant kitus šunis, stebėti dantų, akių būklę, laiku konsultuotis su veterinarijos specialistais. Maudyti – pagal poreikį, pasirinkus seterio kailiui skirtą šampūną, atitinkamus šepečius ir kitas kokybiškas kailio priežiūros priemones.
Patinų ūgis ties ketera 65–69 cm, patelių 61–65 cm. Sveria 25–36 kg. Gyvena apie 10 - 14 metų.
Iš kitų šunų, kaip jau minėta, išsiskiria grakščiais, plaukiančiais judesiais, oria laikysena, išraiškingomis akimis, švelniu žvilgsniu. Džentelmenai iš prigimties! Švelnūs, socialūs šunys, stipriai prisirišę prie savo šeimos, sunkokai pakeliantys vienatvę.
Protingi ir lengvai dresuojami, tačiau subręsta vėlai, todėl gali būti jautrūs bei užsispyrę. Dresuojama skatinant, žaidžiant, sudominant, vengiant muštro ir diktato. Anglų seterių atveju vietoj žodžio dresūra labiau tinka žodžiai ugdymas, mokymas, įtraukiantys užsiėmimai.
Rekomenduojama bent porą valandų per parą su steriu aktyviai judėti, leisti jam pabėgioti, uostinėti, dažniau būti gamtoje, laukuose.
Anglų seterio standartas, FCI.
