Naujienos

Pasaulinė sveikatos organizacija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei kitos institucijos jau ne kartą pranešė, kad naminiai gyvūnai augintiniai COVID-19 neserga ir šio pavojingo viruso neplatina.

Gyvūnų mylėtojus ši žinia nuramino, o visuomenės požiūris į žmogų, išėjusį pasivaikščioti su šunimi, tapo draugiškesnis.

Tačiau ką daryti, jeigu šuns šeimininkui reikia laikinai izoliuotis ar net vykti į ligoninę? Kaip ir kur saugiai įkurdinti savo augintinį?

Lietuvos kinologų draugija apgailestauja, kad dėl užsitęsusio karantino ir Covid-19 viruso grėsmės turi atšaukti gegužės 29-31 d. planuotas specializuotas ir tarptautines šunų parodas Radžiūnuose, Molėtų rajone.

Mes tikime, kad, įveikę visus sunkumus, vėl su jumis susitiksime artimiausiose šunų parodose.

Planuotas „Baltijos nugalėtojas 2020“ perkeliamas į 2020 m. rugsėjo 26 d.,  paroda vyks PALANGOJE!

Tarptautinė kinologų federacija (Fédération Cynologique Internationale, FCI) buvo įsteigta 1911 m. gegužės 22 dieną.

Steigiamajame suvažiavime dalyvavo Vokietijos, Austrijos, Belgijos, Prancūzijos ir Nyderlandų kinologų delegacijos.

Nesvarbu, kad karantinas ir dauguma kinologų renginių atidėti geresniems laikams.

Nepaisant nieko, Berno zenenhundų mylėtojai kviečia visus, kas augina ir myli šios veislės šunis, jungtis ir dalyvauti Pasauliniame Berno zenenhundų pasivaikščiojime.

Ir ne bet kokiame, o virtualiame!

Vyks seminaro veisėjams „Sėkmingo veisimo gairės šunų reprodukcijoje“ 2 dalis.

Nepaisant karantino suvaržymų, šunų veisėjai kviečiami ir toliau dalyvauti mokymuose, gilinti savo žinias – atsakingai pasirengti šunų veisimui.

Kovo 28 d. buvo suplanuota seminaro „Sėkmingo veisimo gairės šunų reprodukcijoje“ antroji dalis, tačiau dėl Covid-19 viruso grėsmės mokymai neįvyko. Kviečiame šunų augintojus registruotis ir sudalyvauti nuotoliniame seminare, kuris vyks gegužės 19 ir 21 d.

Treniruojant šunį pozityvia metodika, vienas svarbiausių dalykų yra tinkamo apdovanojimo parinkimas.

Žmonių pasaulyje apdovanojimas gali būti piniginis atlygis, įvertinimas, „bonusų“ sistema, pripažinimas, pagyrimas ir kiti mums malonūs dalykai,.

O kas svarbu mūsų augintiniams ir kodėl juos taip pat reikėtų apdovanoti?

Drąsūs, nuovokūs, ištikimi savo šeimininkui – tai tik nedidelė dalis savybių, būdingų Rodezijos ridžbekams. Rodezijos ridžbekai yra viena nedaugelio šunų veislių, kilusių iš Pietų Afrikos. Veislės protėviai gali būti atsekti iki Gerosios vilties kyšulio Pietų Afrikoje, kur jie susikryžmino su pirmųjų kolonistų šunimis ir pusiau prijaukintais hotentotų genties medžiokliniais šunimis, turėjusiais keistą stačių plaukų keterą.

Rodezijos ridžbekai, dar vadinti liūtų šunimis, medžiodavo grupelėmis po du ar tris, o jų pirminė paskirtis buvo susekti laimikį (dažniausia liūtus) ir, pasinaudojus išskirtiniu mitrumu, išlaikyti žvėrių karalių vietoje, kol atskubės medžiotojai. Panašu, kad pagrindinės šunų veislės, naudotos hotentotų šunims „pagerinti“, buvo greihaundai, buldogai ir pointeriai. Įrašai taip pat rodo, kad Rodezijos ridžbekų veislei gerinti buvo naudojami dirhaundai, airių ir Erdelio terjerai bei koliai.

Kol visi kartu draugiškai su savo augintiniais dar leidžiame dienas karantine, Šunų dresūros ir sporto centro „Nasrai“ dresuotoja Erna Valčiukienė dalijasi savo patirtimi apie tai, kodėl ir ko reikėtų mokyti savo šunį, kad įtvirtintume pageidaujamą elgesį ir kad šuo apskritai suvoktų, ko šeimininkas iš jo nori.

Visi šuniukai gimsta jau turėdami tam tikras „elgsenos programas“, kurios yra evoliucijos ir kryptingo veisimo rezultatas.

Treniruočių dėka mes galime puoselėti ir įtvirtinti pageidautiną elgesį bei mažinti nepageidautiną.

Šiuolaikinėje visuomenėje šuns treniravimas ir auklėjimas jau yra įprastas reiškinys, nes visi norime paklusnaus ir taisyklių besilaikančio augintinio.

Bet! Šunys negali laikytis taisyklių, jeigu nežino, kokios tos taisyklės yra!

Pageidautinas elgesys dažniausiai nėra savaime suprantamas šuniui, lygiai taip pat jam savaime nėra suvokiamos ir gero elgesio taisyklės.

Kai baigsis karantinas, ji planuoja važiuoti į Šveicariją, Berno zenenhundų gimtinę. Važiuos šunys ir jų šeimininkė Rūta.

Ir dar norėtų pabūti prie Baltijos, nes ten jos gaujai labai patinka.

Gauja… Šis žodis šunų mylėtojų leksikone reiškia kur kas daugiau, nei galite įsivaizduoti.

Apie mylimą gaują, artėjančią Šuns dieną ir dar daug ką kalbamės su Berno zenenhundų mylėtoja vilniete Rūta Bunevičiūte.

Galvos – debesyse, o kojos – ant žemės, taip kartais sakoma apie mėgstančius keliauti pėsčiomis.

O  kaip pavadinti tuos, kurių mobiliuosiuose telefonuose – vien tik žygių maršrutai, o į žygius pėsčiomis jie dar ima ir savo šunis?

Logistikos įmonėje teisininke dirbanti vilnietė Neringa Vanju pėsčiųjų žygius pamėgo seniai, su draugu Robertu į žygius ji dabar ima ir du Sibiro haskius – ketverių metų Akirą bei metinukę Aleksą.

Skaičius 5 tikrai smagus. Džiugina jis ir ŠUNS DIENOS komandą. O ta komanda – tai visi šunų mylėtojai kartu su šios šventės iniciatore – Lietuvos kinologų draugija.

Švenčių būna pačių įvairiausių. Būna šeimos, giminės, darbo kolektyvo ar bendruomenės švenčių. Tačiau Šuns diena suvienija ir šeimas, ir bendradarbius, ir pažįstamus – visus! Ir skirta ji visiems, nes tai mūsų augintinių diena!

Daugelyje šalių tokios šventės nėra, o mes ją švęsime jau penktą kartą. Švęsime ir džiaugsimės, kad Lietuvos šunų augintojai išties myli šunis, ir jiems rūpi šunų gerovė.
 

Ar mano šuo gali užsikrėsti COVID-19 virusu ir tapti šio pavojingo viruso platintoju?

Virusinis susirgimas COVID-19 plinta tarp žmonių užsikrėtusiesiems kosint, čiaudint arba kalbant. Nėra įrodymų, kad šį virusą žmonėms platintų šunys. Pasaulinė sveikatos organizacija praneša, jog kol kas fiksuotas tik vienas infekuoto šuns atvejis Honkonge, tačiau ir šis atvejis netapo svariu įrodymu, kad šunys, katės ar kiti naminiai gyvūnai gali platinti COVID-19.