Prasideda ruduo: kokie pavojai tyko mūsų augintinių?

Ruduo. Soduose ir daržuose jau užderėjo derlius, tačiau kai kurios rudens gėrybės mūsų augintiniams gali būti pavojingos. Gerai, kad gamtoje ne viskas domina šunis – daug metų kieme augančiu krūmu šuo gali visiškai nesidomėti, bet netikėtai ant žemės nukritęs kaštonas ar gilė gali akimirksniu sudominti augintinį. Planuodami ką nors auginti savo sode, pasidomėkite, kokie augalai yra toksiški gyvūnams, įsitikinkite, ar jūsų augintiniai domisi augalais, kaulavaisiais.

Kaštonai ir gilės

Šios gražios rudos sėklos labai patinka šunims, tačiau visos kaštono dalys, jų paragavus, gali sukelti seilėtekį, virškinimo sunkumus, gyvūnas gali prarasti apetitą. Kadangi kaštonai dideli ir kieti, šuo gali jais užspringti.

Ąžuolų gilėmis šunys dažniausia apsinuodija rudenį, šiems vaisiams nukritus ant žemės. Vienkartinis „pasivaišinimas“ gilėmis gali sukelti vėmimą, viduriavimą – abu šie negalavimai gali būti kraujingi, sukelti mieguistumą. Nuolatinis gilių ėdimas gali sukelti inkstų ar kepenų ligas, o didelis kiekis – žarnyno obstrukciją.

Kompostas ir sugedęs maistas

Pasenusiame maiste gausu įvairių toksinų, tokio maisto suėdęs šuo gali sunegaluoti. Pakaks vienos medžiagos, aptinkamos sugedusiuose pieno produktuose, duonoje ar riešutuose, ir ji  sukels raumenų drebulį, priepuolius, kurie gali trukti net keletą dienų. Jeigu pūdote maisto atliekas, laikykite jas sandarioje talpykloje, kad šuo nepasiektų.

Grybai

Grybų įvairovė išties didelė. Grybai skiriasi forma, dydžiu, spalva ir… toksiškumu. Dalis grybų yra valgomi, kiti – labai nuodingi ir, deja, ne visada lengvai atskiriami. Apsinuodijus grybais pasireiškia įvairūs negalavimai (priklauso nuo grybo rūšies), tačiau dažniausiai pastebimi virškinimo sutrikimai, kraujingas tuštinimasis arba vėmimas.

Pasireiškia ir neurologiniai simptomai, tokie kaip haliucinacijos ar priepuoliai, inkstų arba kepenų nepakankamumas. Kaip greitai šie simptomai pasireiškia, priklauso nuo suėsto grybo rūšies, tai gali įvykti labai greitai, sakykime, praėjus dešimčiai minučių nuo grybo suvartojimo, arba po keleto dienų ar net savaičių.

Jeigu šuo suėdė nepažįstamą, neaiškų grybą, skubiai gabenkite savo augintinį pas veterinarijos gydytoją. Jei įmanoma, nufotografuokite grybą, o idealiu atveju – pasiimkite patį grybą, suvyniokite į popierių (ne plastiką!). Taip pat įsidėmėkite vietą, kur augo grybas (pievoje, ant medžio kamieno) – specialistams bus lengviau išsiaiškinti, koks tai grybas.

Kaulavaisiai

Kaulavaisiai yra abrikosai, nektarinai, aitriosios slyvos, vyšnios, slyvos, persikai. Sukramtyti ir praryti šių vaisių sėklos ar kauliukai gali būti toksiški. Kauliukuose yra cianogeninių glikozidų, kuriuos enzimai suskaido iki vandenilio cianido. Apsinuodijimo požymiai gali pasireikšti iškart arba šiek tiek vėliau.

Iš nasrų gali dribti putos, išsiplečia akių vyzdžiai, sutrinka kvėpavimas, netgi gali ištikti staigi mirtis. Prarytas visas kauliukas sukelia mažiau negalavimų, tačiau sutrinka virškinimas, prasideda virškinamojo trakto obstrukcija.

Rupūžės

Rupūžių odos liaukos išskiria nuodus, kurie gali būti toksiški joms įkandusiems, paėmusiems ar palaižiusiems šunims. Rupūžės yra aktyvesnės šiltuoju metų laiku, todėl šunys su jomis dažniau susiduria po lietaus,  auštant arba temstant.

Rupūžės nuodai suerzina gyvūno burnos ertmę, sukelia skausmą, seilėtekį. Sunkesniais atvejais pasikeičia šuns elgsena (šuo svirduliuoja, praranda orientaciją, keistai elgiasi), padažnėja kvėpavimas, kinta širdies ritmas, prasideda priepuoliai. Negana to, rupūžės minta šliužais ir sraigėmis, todėl šunį gali apkrėsti vidaus parazitais.

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.

Parengė LKD Mokymo centras pagal https://www.thekennelclub.org.uk/health/for-owners/common-canine-poisons/