Penki pudeliai iš Lietuvos lapkričio 1-3 d. dalyvavo „International Poodle Championship (IPCA) 2024“ Olandijoje. Tik tas žodis dalyvavo šiuo atveju nelabai tinka, nes pudeliukai pasirodė puikiai ir iš Marienheem'o grįžo su prizais.
Čempionatas Olandijoje organizuotas pirmą kartą, jis tarsi kopija kito tarptautinio pudelių agility čempionato, kuris po 2 savaičių jau septintą kartą vyks Italijoje.
Šunų parodos – tai ne vien gražiausių šunų rinkimai, bet ir galimybė supažindinti visuomenę su veislių įvairove, šunų standartais, priežiūra – viskuo, ką galime įvardyti kaip kinologiją. Šunų parodos yra puiki vieta organizuoti švietimo veiklas, ugdyti būsimuosius bei esamus šunų šeimininkus ir skatinti atsakingą augintinio pasirinkimą. Šunų paroda taip pat yra efektingas šou, aistringos varžybos, sutraukiančios nemažai žiūrovų.
Pirmoji šunų paroda įvyko 1859-ųjų vasarą Niukasle (Newcastle), Anglijoje. Tai buvo nepaprastai svarbu kinologijos raidai – veislinių šunų statusas sulig šiuo įvykiu tapo visiškai kitoks! Viešas veislinių šunų pristatymas visuomenei, galimybė bendrauti su veisėjais, išgirsti šios srities profesionalų nuomonę buvo savotiškas „kinologijos sprogimas“. Taigi, šunų parodos nuo pat savo istorinės pradžios yra atviros, skirtos visiems! Jos svarbios tam miestui, tai šaliai ir tam kontinetui (Europos šunų čempionatas, Pasaulinė šunų paroda), kuriame vyksta. Kokio dydžio bebūtų šunų paroda, ji visada yra kultūros paveldo atspindys, tos šalies šunų veisėjų darbo ir pastangų rezultatas.
Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras tęsia veisėjų bei šunų augintojų mokymus ir 2024 m. lapkričio mėn. 28 d. kviečia į nuotolinę paskaitą „ Šuniukų priežiūra neonatologiniu periodu: dažniausiai pasitaikantys susirgimai ir bendros sveikatos aspektai".
Paskaitą skaitys veterinarijos gydytojas, Europos Gyvūnų reprodukcijos koledžo rezidentas Tomas Laurusevičius.
Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro šūkis yra gana ambicingas: „Kurkime gyvūnus mylinčią šalį!“. Ir ši kūryba susideda iš daugelio dalykų, tarp kurių vienas svarbiausių – visuomenės švietimas. Pirmieji bandymai šviesti visuomenę buvo prieš daugiau kaip du dešimtmečius, kai kinologai entuziastai pradėjo lankytis vaikų ugdymo įstaigose, bendruomenių šventėse. Dabar kinologinis švietimas neįsivaizduojamas be specialių mokymų LKD šunų veisėjams, „Atsakingo šeimininko akademijos“ suaugusiesiems ir vaikams, edukacinių programų šunų parodose, užsiėmimų vaikų ugdymo įstaigose, stovyklose, respublikinių konkursų bei kt. veiklų.
Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras, daugiau kaip dešimtmetį vykdantis vaikų ir suaugusiųjų švietimo programas, kviečia 0-4 klasių vaikus dalyvauti respublikiniame vaikų kūrybos konkurse „Vizgu vizgu“ (VEISLINIS ŠUO: kurį pasirinkčiau?).
Šimtus metų šunų veisėjai įvairiuose pasaulio kraštuose veisia šunis, puoselėja nacionalines šunų veisles, rūpinasi jų gerove. Mes taip pat džiaugiamės nacionaline šunų veisle – lietuvių skalikais. Organizuodami konkursą siekiame, kad vaikai labiau pažintų veislinius šunis, pasidomėtų jų įvairove ir skirtumais, daugiau sužinotų apie kilmės istoriją. Norime, kad vaikai suvoktų: įsigydamas veislinį šunį žmogus prisiima atsakomybę ir įsipareigojimą puoselėti, rūpintis veislės išsaugojimu bei gerove. Tai puiki proga pedagogams kalbėtis su vaikais apie atsakingų šunų veisėjų pastangas išsaugoti veisles kaip šalies kultūros paveldą, sudominti mokinius kinologija, ugdyti pagarbą žmonių pomėgiams ir, svarbiausia, supažindinti su nepaprastai didele veislinių šunų įvairove.
Kai kurie augalai, o ypač jų kaulavaisiai, yra nuodingi šunims ir gali sukelti ne tik virškinimo sutrikimus, bet ir daug sunkesnius negalavimus. Kokios rudens gėrybės yra pavojingos šuns sveikatai?
Kaštonai ir gilės
Kaštono sėklų paragavusiam šuniui gali prasidėti seilėtekis, pykinimas, sutrikti virškinimas. Gyvūnas gali prarasti apetitą, tapti vangus. Be to, kaštono sėklos yra pakankamai kietos, šuo gali jomis paspringti. Taip pat pavojingos ir ąžuolo gilės. Net vienkartinis „pasivaišinimas“ gilėmis gali sukelti vėmimą, viduriavimą – negalavimai gali būti kraujingi, sukelti mieguistumą. Nuolatinis gilių ėdimas gali išprovokuoti inkstų ar kepenų ligas, o didelis kiekis – žarnyno obstrukciją.
Trys čekoslovakų vilkšunės – Juki, Myo ir Pekla. Priglausti šunytė Levanda ir žirgas Saturnas, kelios avys ir ožkos. Toks yra Gustės Juknevičiūtės ūkis. Gyventi su didele „šeimyna“ Vilniuje ji negalėjo, todėl įsigijo sodybą Prienų rajone. Lietuvos kinologų draugijos dresuotoja, čekoslovakų vilkšunių veisėja, šaulė ir dar daug kas yra ši gyvūnų mylėtoja.
„Nors čekoslovakų vilkšunius pasirinkau seniai, dar paauglystėje, tačiau man pačiai iki jų „užaugti“ prireikė kelerių metų“, – šypsosi Gustė, paklausta apie visiškai „nemadingos“, gana sudėtingos šunų veislės pasirinkimą. Ją pakerėjo nepriklausomas „čekų“ būdas ir tai, jog šie šunys nesistengia įtikti žmogui. Pakerėjo laukinė prigimtis ir... gintarinis žvilgsnis, nuo kurio per kūną perbėga šiurpuliukai.
Mergina jau išaugino tris „čekiukų“ vadas. Visi mažyliai sėkmingai rado savo jaukius namus, ji tuo garantuota, nes seka savo išvestų šuniukų gyvenimo istorijas: „Kadangi „čekiukams“ rasti namus nėra lengviausia užduotis, dar iki pasiimant šuniuką, su šeimininkais užmezgu artimą kontaktą. Susitikimų metu stengiuosi perprasti, ar žmones pasiruošę tokiai šunų veislei. Natūralu, jog ir po šuniuko pasiėmimo bendraujame, jie tampa mano veislyno vilkiškais „gaujos nariais“.
Anglų kalbos žodį Halloween bandyta visaip „vartalioti“, siūlant Visų šventųjų išvakarėse spalio 31 dieną švęsti Vaiduoklių šventę. Dar siūlyta tą progą vadinti Šiurpnakčiu.
Iš pradžių atrodė, kad vaiduoklių eitynės mūsų krašte neprigis, bet laikai keičiasi ir jaunimas vis dažniau nori tą Šiurpnaktį išgyventi. Tačiau koks paradoksas: veterinarijos gydytojai sako, jog jiems ši šventė išties šiurpnaktis. Šiurpnaktis tikrąja šio žodžio prasme ji yra ir mūsų augintiniams.
„Turime būti pasirengę naujoms galimybėms!“, – po pergalės „Supreme Bis“ konkurse tarptautinėje šunų parodoje Palangoje (2024 m. rugsėjo pabaiga) sakė Aliaskos malamuto Dantės (CH CONTRACT WITH THE DEVIL SIELOS MISTERIJA) savininkė ir veisėja Gintarė Tamašauskaitė. Ilgai laukti nereikėjo – 2024 m. Europos šunų čempionate Celje mieste Slovėnijioje Dantė laimėjo ne tik veislės nugalėtojo titulą, bet taip pat buvo pripažintas gražiausiu V FCI grupės šunimi ir varžėsi kartu su kitais grupių nugalėtojais čempionato finale.
Gražiausiu Europos šunimi išrinktas australų aviganis iš Didžiosios Britanijo BRIGHTTOUCH DRIFT THE LINE THROUGH DIALYNNE. Šis šuo tapo ir Cruft's 2024 nugalėtoju. Antras - standartinis pudelis SMART CONNECTION DARKNESS, trečias - afganų kurtas TELLS KJAVU IT'S ABOUT TIME.
Lietuvai čempionate atstovavo beveik 300 šunų, jų pasiekimai puikūs, sveikiname visus! Lietuvos jauniesiems vedliams čempionate atstovavo Elžbieta Petrauskaitė. Europos šunų čempionate teisėjavo tarptautinė šunų teisėja kaunietė Kornelija Butrimova. Ringo asistentėmis dirbo trys kinologijos savanorės iš Lietuvos – Vita Jucevičienė iš Vilniaus, Austė Žalevičienė iš Šiaulių ir Elena Jakelaitytė iš Vilniaus.
.jpg)
Spalio pradžioje Belgijoje įvyko pats svarbiausias šunų vikrumo sporto entuziastų renginys „Agility World Championships 2024“.
Pasaulio agility čempionate kaip visada varžėsi ir gausi Lietuvos agility sportininkų komanda. Varžybos vyko Sentower parke Oudsbergen mieste.
„Ką gi, mūsų dešimtoji kelionė įvyko, ir aš labiausiai dėkoju savo senjorui Grom už teisę atstovauti Lietuvai Pasaulio agility čempionate, – sako borderkolio Grom šeimininkas, nacionalinės kategorijos agility teisėjas bei treneris kaunietis Redas Masiulis. – Tai buvo penktasis jo čempionatas, o man – net dešimtas! Neturėjau didelių ambicijų dėl vietos, paprasčiausiai norėjau prisidėti prie Lietuvos komandos rezultato ir, jei pavyks, prabėgti „švarias trasas“.
Džiaugsmas mylėti ir būti mylimiems, rūpintis ir globoti, atsakingai auginti – daug prasmingų žodžių apibūdina gyvūnų gerovę. Dėkingumo bei atsakomybės jausmo vedini, viso pasaulio gyvūnų mylėtojai jau nuo 1931 metų spalio 4–ąją mini Pasaulinę gyvūnijos, arba šventojo Pranciškaus Asyžiečio, dieną. Šios dienos misija – pagerbti visas gyvybės formas, padėkoti augintiniams už jų glaudų ryšį su mumis, priminti pasauliui apie pareigas ir atsakomybę turint gyvūnus augintinius.
Tokių jausmų ir minčių vedini, spalio 5 dieną gyvūnų mylėtojai rinkosi į sostinės Vingio parką, kur Lietuvos kinologų draugija organizavo tradicinę, jau vienuoliktą, Pasaulinės gyvūnijos dienos šventę. Rinkosi ne tik švęsti, bet daugiau sužinoti, diskutuoti apie augintinių priežiūrą, ugdymą, kasdienius poreikius, gerovę.
2024 m. spalio 24 d. kviečiame šunų veisėjus ir visus mylėtojus dalyvauti LKD Mokymo centro nuotoliniame seminare „Šunų sąnarių ir kaulų ligos: ankstyvoji diagnostika, prevencija ir gydymas“.
Seminarą ves ir savo patirtimi dalinsis veterinarijos klinikos „Kaivana" veterinarijos gydytojas ortopedas Karolis Vainalavičius.
Veterinarijos specialistas papasakos apie peties, alkūnės, riešo, klubų, kelio ir kulno sąnarių ligas. Kodėl ir kada mūsų augintiniams gali grėsti šios ligos, kaip jos yra gydomos. Taip pat kalbės apie tai, kad šuns šeimininkas, stokodamas žinių ir gyvūnų auginimo patirties, kai kurias ligas gali išprovokuoti. Paaiškins, kaip elgtis, kad minėtų ligų būtų išvengta, kalbės apie sąnarių ir kaulų ligų prevenciją.
Dalyvauti seminare kviečiame šunų veisėjus, augintojus – visus, kam rūpi augintinių sveikata ir gerovė.
