Naujienos

Kviečiame šunų veisėjus ir augintojus dalyvauti Lietuvos kinologų draugijos tradiciniuose Lietuvos TOP šunų rinkimuose! Lietuvos TOP šuns konkursą sudaro KETURIOS kategorijos: TOP šuo, TOP mažylis, TOP jaunas šuo ir TOP veteranas. 

TOP šuns kategorijoje įskaitomi balai, kuriuos šuo surinko dalyvaudamas parodose bet kurioje klasėje. TOP mažylio, TOP jauno šuns ir TOP veterano konkursuose įskaitomi balai, surinkti dalyvavus mažylių, jaunimo ir veteranų klasėse. 

Skaičiuojami šunų parodų, įvykusių nuo 2025 m. sausio 01 d. iki 2026 m. sausio 01 d., rezultatai.
 

Lietuvos parodų ir kongresų centre Litexpo gruodžio 19-21 d. šurmuliuos šunų mylėtojų bendruomenė – Lietuvos kinologų draugija čia organizuos tris tarptautines šunų parodas.

Tačiau šunų parodos – tai ne vien gražiausių šunų rinkimai. Tai svarbus viešas renginys, reprezentuojantis Lietuvą bei jos gyventojų požiūrį į gyvūnus augintinius.

Pamiršus apie gyvūnų gerovę, per didžiąsias žiemos šventes ir joms besiruošiant, mūsų augintiniams gresia nemažai pavojų. Nuo eglučių puošmenų (jas pradedame puošti ir įžiebiame jau lapkričio pabaigoje) iki vaišių likučių – daug kas gali sutrikdyti augintinių sveikatą.

Vilniuje veikiančios „Dr. Vet.“ klinikos veterinarijos gydytoja Jurgita Murauskaitė sako, kad šventiniu laikotarpiu šiek tiek sumažėja planinių profilaktinių vizitų, užtat gerokai padaugėja pacientų su virškinamojo trakto sutrikimais (viduriavimas, vėmimas), įvairiomis alergijomis, traumomis. „Virškinimo negalavimai augintiniams prasideda dėl labai paprastos priežasties – pakitusios mitybos, šeimininkų noro palepinti šunis neįprastu maistu ar didesniu pašaro kiekiu“, – vardija gydytoja. Ji taip pat atkreipia dėmesį ir į „žiemines“ traumas dėl slidžios, apledėjusios dangos, kai lūžta augintinių nagai. Gydytoja primena, jog būtina saugoti ir šunų pėdutes nuo druskų, sužeidimų.

Kartu su „Dr.Vet.“ kolektyvu ji sveikina su artėjančiomis šventėmis ir linki augintiniams jaukaus laiko su savo šeimininkais. Paklausta, ar eis į miestą pasigrožėti fejerverkais, patikina, jog kartu su savo jorkyte Dorote (jos abi - Rally Obedience sportininkės) šventinėmis salvėmis geriau pasigrožės iš namų.

Gruodis, sausis, vasaris... Baltos pusnys ir lengvas šaltukas. Kartais – dargana, vėjas, lietus. Bus visko. Svarbiausia, kad besirūpindami savo gera savijauta, nepamirštume savo gyvūnų augintinių. Nes kas daugiau, jei ne mes, esame už juos atsakingi.

Šunys ir sniegas

Žiemą svarbu atidžiau prižiūrėti šuns letenas. Galima apauti batukus, bet dauguma šunų jų nemėgsta. Gelbsti ir pėdučių vaškas. Taip pat būtina iškarpyti tarpupirščių plaukus, kad tarp pirštų nesikauptų purvas ir drėgmė. Parsivedus iš lauko nepamirškime drungnu vandeniu nuplauti pėdučių ir papilvės, gerai nusausinti. Jei yra galimybė, šiek tiek „pafenuoti“ kailį.

„Kiekvienas numegztas šuniukas tarsi nauja „asmenybė“, gimstanti su savo legenda ir istorija. Pradėjusi darbą, nežinau, koks bus galutinis rezultatas“, – sako neseniai naują hobį atradusi šunų mylėtoja Eugenija Masaitienė. Ir mezga ji ne šiaip šuniukus, o veislinius šunis, stengdamasi, kad šie kuo labiau atitiktų veislės standartą.

Kad šunų augintojai mėgsta fotografuoti ar piešti savo augintinių portretus, nieko nauja, bet kad bandytų iš siūlų numegzti miniatiūrinę savo šuns kopiją, išties retas atvejis. Tokie šuniukai gimsta veislyne „Vejuonos šerkšnas“, jų autorė – Eugenija Masaitienė.

Gruodžio 19 d. (penktadienis) Tarptautinės šunų parodos „Sostinės taurė 2025“ metu vyks pretendentų į 2026 m. Lietuvos šunų čempionų čempionatą.

Kviečiame šunų mylėtojus dalyvauti su savo augintiniais atrankoje ir varžytis dėl gražiausio Lietuvos šuns – 2026 m. ČEMPIONO titulo. Atrankoje gali dalyvauti šunys, turintys Lietuvos čempiono titulą. Šunų amžius neribojamas. Taip pat svarbu, kad šunų savininkai būtų Lietuvos kinologų draugijos kurio nors iš klubų nariai.

Dalyviai bus suskirstyti į grupes pagal išsitrauktas spalvas. Išsitraukti spalvą galėsite fojė prie sekretoriato. Atrankos dalyviai, neregistravę savo šunų ir nedalyvaujantys tarptautinėje parodoje, bus įleidžiami pagal sąrašą, įėjimas pro 3 salę. Atranka vyks Best in Show ringe, 3 -ioje LITEXPO salėje (Laisvės pr. 5, Vilnius).

Anželika ir Marius Smetonos, gatvėje vaikščiodami su lietuvių skalikais, anksčiau sulaukdavo įvairių reakcijų. Vieni jų šunis vadino dobermanais, kiti – rotveileriais, o treti tik gūžteldavo pečiais nesupratę, kad žiūri į lietuvišką šunų veislę. Dabar situacija keičiasi – juos ne tik atpažįsta, bet ir vis dažniau renkasi savo namų kompanionais.

Tiesa, jei svarstote rinktis lietuvių skaliką, svarbu įsivertinti kelis aspektus. Šie lietuviški šunys – ne sofos gyvūnai ir kad jie išlietų savo energiją, drauge teks nužygiuoti ne vieną kilometrą. A. Smetonienė pastebi, kad jaunimas skalikus renkasi ir dėl patriotiškų paskatų. Juk medžioklinių šunų veislių daug, o kam rinktis svetimą, jei yra sava veislė?

Kas yra Racing ir kuo skiriasi nuo Lietuvoje populiaraus Lure Coursing?

Šunų lenktynės (anglų k. Racing) – tai sporto šaka, kurioje šunys rungiasi tarpusavyje greičiu, siekdami pirmieji pasiekti finišo liniją. Varžybos vyksta specialiose ovalo formos trasose, kuriose šunys vejasi mechaninį masalą, judantį ratu. Tai greičio, ištvermės ir reakcijos sportas, ypač tinkantis kurtų veislės šunims, garsėjantiems savo išskirtiniu greičiu ir sprinto galia.

Lietuvoje kur kas labiau paplitęs Lure Coursing – vadinamasis masalo vijimas atviroje vietovėje, dažniausiai pievose ar laukuose. Šiuo atveju masalas juda netolygiai, atlieka daug posūkių, keičia kryptį, imituodamas gyvo grobio judėjimą. Dėl to kursinge vertinamas ne tik šuns greitis, bet ir vikrumas, reakcija bei entuziazmas. Vertinimo kriterijų yra ir daugiau – skaičiuojami taškai už greitį, azartą, stilių, ištvermę bei masalo vijimo būdą. Tuo tarpu šunų lenktynėse viskas kur kas paprasčiau – laimi pirmasis kirtęs finišo liniją. Tai objektyvus, greitį išryškinantis sportas, kuriame nėra subjektyvaus vertinimo.

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro edukaciniai projektai apima ne tik veisėjų bei šunų mylėtojų švietimą, bet taip pat daug dėmesio skiriama vaikų ugdymui. Vienas tokių projektų – respublikinis vaikų kūrybos konkursas, kasmet sulaukiantis vis daugiau dalyvių ir visuomenės palaikymo.

Apibendrindama ankstesnius konkursus, Mokymo centro komanda sako, kad vaikų kūriniai ne tik atspindi vaikiškas svajones, bet siunčia mums, suaugusiems, labai svarbią žinutę: augintinis yra meilė, pareiga ir atsakomybė. Kurdami vaikai daug sužino apie gyvūnų poreikius ir atsakingą augintinio pasirinkimą. Apie tai jie diskutuoja ne tik mokykloje su mokytojais ir klasės draugais, bet ir savo šeimose. 

Vaikų kūriniai bus eksponuojami Lietuvos kinologų draugijos organizuojamose tarptautinėse šunų parodose (pirmiausia – gruodžio 19-21 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre Ltexpo), taip pat ir bibliotekose.

Lietuvos šunų parodose tarp nugalėtojų dažnai galima pamatyti įspūdingą, mūsų šalyje gana retos veislės šunį, Bedlingtono terjerą. Koks šuo! Turbūt, ne mūsiškis, pirmoji į galvą šaunanti mintis. Pasirodo, mūsiškis!. Šis įspūdingas Bedlingtono terjeriukas yra vilnietės Astos Januševičienės augintinis Eyes of Angel di Nepi Rodeo Drive.

Astą ir Bedlingtono terjerų veislės šunį lapkričio pradžioje vėl buvo galima „sutikti“, bet jau ne šunų parodoje, o kitokiame konkurse skambiu pavadinimu „Romeo Grooming“. Pasibaigus konkursui, savo socialiniame tinkle ji įkėlė keletą nuotraukų ir pasidžiaugė laimėta pirmąja vieta! Šunų kirpimo konkursuose vilnietė Asta Januševičienė pradėjo dalyvauti vos prieš metus. Debiutavo 2024 metų rudenį Lenkijoje, kuomet su didžiųjų pudelių kalyte Aliaska pereinamojoje klasėje laimėjo pirmąją vietą.

Kad Lietuvos kinologų draugijos šunų parodų teisėjus galima sutikti įvairiausiose Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) parodose, nepasakysime nieko naujo. Kad mūsiškiai parodų asistentai dirba pasaulio arba Europos čempionatuose, taip pat daug kam žinoma. Dirbti šunų varžybų teisėjais taip pat kviečiami ir mūsiškiai šunų sporto profesionalai. O šįkart apie dar vieną kinologų pasiekimą ir pripažinimą – vilnietė Goda Šulcaitė Jotautė buvo pakviesta vertinti jaunuosius vedlius Šiaurės šalių šunų čempionate  (Winter Wonder Show 2025).

Čempionatas vyko lapkričio 7-9 d. Herningo mieste Danijoje.

Baltrušaičių šeimos namuose Talačkoniuose (Pasvalio r.) yra atminimų siena su augintinių nuotraukomis. Šalia – šunų laimėtų varžybų skraistės, o tarp jų ir brangiausias trofėjus – 2025 metų Pasaulio racing‘o čempionės, greihaundės Stelos (Mount Cappucine's Winners Blood) apsiaustas.

„Kai kilo trispalvė ir skambėjo Lietuvos himnas, jis buvo grojamas ilgiau nei įprastai, simboliškai įprasminant tą pirmąjį kartą, kai pasaulio čempionate laimėjo Lietuvos atstovai“, – sako greičiausio pasaulio šuns šeimininkai ir pabrėžia, jog šis sportas – ne apie prizus, o apie meilę, atsidavimą ir pasididžiavimą savo šunimi.