Naujienos

Lietuvių skalikų augintojų sąjunga (LSAS) parengė padėkas lietuvių skalikų augintojams, veislės puoselėtojams.

Dėkodami už meilę ir atsidavimą nacionalinei mūsų šalies šunų veislei, taria nuoširdų ačiū už dalyvavimą 2026 m. rugpjūčio 9 d. Druskininkuose vykusiame lietuvių skalikų dalinio pripažinimo vertinime.

Padėkos tekste rašoma:

„Šios padėkos – tai ne tik simbolinis dėmesio ženklas, bet ir nuoširdi padėka kiekvienam, kuris buvo šio svarbaus įvykio dalimi.

Kiekvienas dalyvis, kiekvienas parodytas susidomėjimas ir palaikymas prisideda prie lietuvių skalikų vardo garsinimo, jų savitumo puoselėjimo bei šios išskirtinės lietuviškos šunų veislės išsaugojimo.

Spalio 3 dieną, kai Lietuvos kinologų draugijos pakviesti gyvūnų mylėtojai Vingio parke minės Pasaulinę gyvūnų globos dieną, šunų sporto entuziastai čia organizuos šunų lėkščiasvydžio (angl. frisbee) varžybas „Battle of the Titans: Last Chance Qualifier“.

Šunų lėkščiasvydžio specialistas kaunietis Marius Mincė sako, kad sportuojančio šuns sveikata ir gerovė – svarbiausia! Jau gerą dešimtmetį jis savo laisvalaikį skiria sportui su šunimis, ne kartą su savo borderkoliais Lucky, Paws ir Esko tapo lėkščiasvydžio varžybų nugalėtoju.

„Treniruotas, patyręs šuo turi daug didesnius šansus sėkmingai pagauti lėkštę, nei tas, kuris neturėjo tūkstančio treniruočių. Šuns fizinis pasirengimas, gera sportinė forma, ištvermė yra labai svarbu“, – sako šunų frisbee teisėjas bei treneris, tačiau pabrėžia, jog treniruotėse, varžybose, o ir šiaip gyvenime svarbiausia – šuns sveikata, gerovė ir smagus laikas su augintiniu. Tai turi būti aukščiau visų pjedestalų ir laimėtų prizų.

Trisdešimt metų – daug ar mažai? Jei kalbėtume apie žmogaus amžių, tai labai nedaug, tai patys gražiausi metai. O jei apie renginius? Šunų parodas? Prisiminkime: tarptautinių šunų parodų istorija Lietuvoje prasidėjo būtent pajūryje. 1996 m. rugpjūtį Palangoje Lietuvos kinologų draugija (LKD) suorganizavo pirmąją tarptautinę šunų parodą. Ir tai buvo ne šiaip pirmoji mūsų organizacijos surengta tarptautinė paroda, o ilgai lauktas Lietuvos kinologų draugijos bei veislinių šunų augintojų „egzaminas“, atvėręs duris į pasaulinę kinologiją. Egzaminą išlaikėme!

Jeigu paklaustumėt šunų mylėtojo, kas sieja Naujosios Škotijos provinciją Kanadoje ir Lietuvą, ko gero, išgirstumėt atsakymą – šunys! Šiais žodžiais norisi pradėti pokalbį apie Gretos, Justino ir mažojo Leono Jankevičių meilę Naujosios Škotijos retriveriams (jų namuose gyvena dvi šios veislės kalytės). Praėjusią vasarą čia siautė šeši maži retriveriukai. Šuniukų tėtis – iš veislės gimtinės, Kanados. Mama – Jankevičių augintinė Blykstė Barselona. Dabar mažieji  jau gyvena savo naujose šeimose ir galbūt susitiks spalio 3 d. Pasaulinės gyvūnų globos dienos šventėje Vingio parke. Greta Mikalauskytė - Jankevičė, kaip Beata Nicholson, Giedrė Kilčiauskienė ir Simona Nainė, yra viena šio renginio ambasadorių.

„Gyvūnų teisės neatsiejamos nuo žmogaus teisių. Tik kartu ir tik suprasdami vieni kitus, galime gyventi laimingai“, – vienoje pirmųjų gyvūnų globos švenčių, kurią jau tryliktą kartą šiemet Vingio parke organizuos Lietuvos kinologų draugija, sakė Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius.

Jis ne kartą viešai pasidžiaugė, kad gyvūnų globos srityje Lietuvoje tikrai daug pasiekta: įsigaliojo privalomas gyvūnų augintinių ženklinimas bei registravimas, sustiprėjo dėmesys ir nepakantumas gyvūnų gerovės pažeidimams, vis daugiau dėmesio skiriama visuomenės švietimui. Parlamentaras džiaugiasi, kad Lietuvos kinologų draugija ne tik didina gyvūnų gerovės žinomumą, bet ir siunčia visuomenei aiškią žinutę apie gyvūnų savininkų atsakomybę ir pareigas, pasisako už atsakingą veisimą.

Štai lietuvių skalikai, patys tikriausi Lietuvos šunys! Toks jausmas nekart lydėjo šunų parodose, lauko bandymuose ar varžybose. Norintiems šiuos jausmus „atgaivinti“ artėja gera proga, Pasaulinė gyvūnų globos šventė. Tik prieš tai norėtųsi paklausti: ar žinote, kad yra išleista knyga apie lietuvių skalikus? Ar matėt lietuvių skalikų pašto ženklą bei kolekcinę Lietuvos banko monetą su lietuvių skaliko atvaizdu?

Jei ne, tai prie lietuvių skalikų skulptūros su savo augintiniais tikrai fotografavotės. Svajonė pagerbti nacionalinę šunų veislę gal būtų likusi svajone, jei ne skulptorių Rimanto Keturkos, Felikso Volčak ir Romo Kvinto pastangos. Šios šunų veislės augintojų ir kūrėjų dėka šalia Vilnelės, Gedimino kalno papėdėje, mus pasitinka lietuvių skalikų šeimynėlė: kalytė, patinas ir jauniklis – veislės ateitis...

Dažnai sakoma: gyvūnai augintiniai yra ištikimiausi žmogaus draugai. Tačiau, artėjant Pasaulinei gyvūnų globos dienai, šį posakį norisi apversti aukštyn kojomis: ištikimiausi gyvūnų draugai yra žmonės.

Spalio pirmąjį savaitgalį daugelyje šalių bus minima Pasaulinė gyvūnijos, arba šv. Pranciškaus, diena. Šventiniai renginiai vyks miestų aikštėse, vaikų ugdymo įstaigose, gyvūnų augintojų bendruomenėse.

Susiburti Vilniaus Vingio parke spalio 3 d., šeštadienį, kviečia ir didžiausia šunų mylėtojų bendruomenė – Lietuvos kinologų draugija.

Rugsėjo 26 - 27 d. Vokietijoje, Gelsenkirchene, WRVW Westfalen-Ruhr Racing‘o trasoje vyko racing‘o revanšo varžybos, kuriose sėkmė lydėjo Lietuvos medžioklinių sportinių šunų klubo nario Ramūno Baltrušaičio augintinius. Į šias varžybas jis vežėsi du savo greihaundus – Bugatti ir MOUNT CAPPUCINE’S Winners Blood (Stellą).

Ryškiausiai šiose varžybose sužibėjo Stella, iškovojusi CACIL ir pelniusi Geriausio metų šuns titulą. 480 metrų trasą ji įveikė per 28,43 sekundės! Bugatti taip pat tapo savo bėgimo nugalėtoju, 280 metrų jis įveikė per 16,91 sekundės.

Lietuvos kinologų bendruomenė kartu su lietuvių skalikų augintojais labai laukė šios dienos. Rugpjūčio 9-oji. Druskininkai. Tarptautinė visų veislių šunų paroda. Beveik pusantro tūkstančio dalyvių. Įvairiausių veislių margumynas. Ir staiga… neįprastai daug lietuvių skalikų, net 108!

„Verčiu parodos katalogo vieną lapą, antrą, trečią, o lietuvių skalikai kaip nesibaigia, taip nesibaigia“, savo nuostaba socialinėje paskyroje dalijosi viena internautė. Tą dieną Druskininkų aerodromas, kur vyko tarptautinė šunų paroda, tapo laikinąja lietuvių skalikų sostine – ankstyvą rytą iš visos Lietuvos čia rinkosi skalikininkai ir jiems prijaučiantys.

„Tai buvo paskutinis pradžios žingsnis į tarptautinį pripažinimą. Galutinis taškas mano duotame pažade, kurį 2012 metais, įregistravęs lietuvių skalikų veislyną, daviau Lietuvių skalikų augintojų sąjungos nariams ir sau: per 10 metų mūsų lietuvių skalikas bus pripažintas Tarptautinės kinologų federacijos (FCI). Kaip ir visi didingi projektai, taip ir šis „pavėlavo“ 4 metelius, bet pažadą ištesėjau“, nuslūgus įtampai, sakė ištikimas lietuvių skalikų „fanas“, veisėjas Mantas Milinavičius (veislynas „Girios gausmas“).

Būti Europos šunų čempionato ringe tarp pačių gražiausių šunų – jau vien tai yra svajonės išsipildymas, o būti tarp „Best in Show“ konkurso nugalėtojų – labai reikšmingas įvykis. Ir ne tik pačiam šuns savininkui ar veisėjui, bet ir šaliai, kuriai jis atstovauja.

Lietuvos kinologų augintiniai 2026 metų Europos šunų čempionate Stokholme niekuo nenusileido geriausiems pasaulio šunims. Antrą parodos dieną Loretos Tamaševičienės ir Urtės Tamaševičiūtės – Mockės čiau čiau Gohsons Lucas „Best in Show“ konkurse tapo V FCI grupės nugalėtoju. Tame pačiame grupės konkurse trečiąją vietą laimėjo daugelio parodų favoritas, Janitos Januškauskaitės - Plungės ir Tauro Plungės veislyne išveistas vokiečių nykštukinis špicas Tauro Pranciškus.

Įspūdingu rezultatu gali džiaugtis ir Lietuvos jaunieji vedliai – Simona Trijonytė – trečiosios vietos laimėtoja jaunųjų vedlių konkurso finale, teisėjaujant garsiam hendingo specialistui Gerard O'Shea!

Šuo – ne vienai dienai, o visam gyvenimui, šį posakį girdėjo visi, tačiau vis dar pasitaiko skubotų, neapgalvotų sprendimų. Pamirštama pasidomėti patinkančios šunų veislės paskirtimi, charakterio savybėmis, priežiūra. Tačiau dar blogiau, kai nesidomima veislynais ir veisėjais, kurie veisia šunis. Net pamirštama įsitikinti, ar tai tikrai veislinis šuo.

Atsakingas šunų veisėjas: kas jis?

Atsakingo veislinių šunų veisėjo šuniukai turi Lietuvos kinologų draugijos arba kitos Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) narės išduotus kilmės dokumentus, kuriuose įrašytos net kelios šuniuko tėvų ir protėvių kartos.

Šuns kilmės dokumentai įrodo, kad šuniuko tėvai tikrai yra tam tikros šunų veislės atstovai. Kilmės dokumentai liudija, kad šuniukų tėvams ir protėviams buvo atlikti sveikatos tyrimai, kad šunų parodose juos vertino ir atitinkamus titulus suteikė kvalifikuoti šunų teisėjai. Visa tai ir dar daugiau dalykų garantuoja, kad šuo atitinka savo veislės standartą (standartų aprašus rasite FCI tinklapyje).

Kalbant apie tarptautines šunų parodas Druskininkuose, norisi pabrėžti vienybę ir pasveikinti kantriai einančius tikslo link.

Lietuvos kinologų bendruomenė džiaugėsi lietuvių skalikų vardine moneta, pašto ženklu, bendraautorių parengta solidžia knyga apie lietuvių skalikus, o 2026 metų rugpjūčio 9-oji įsimins kaip lietuvių skalikų „tarptautinio egzamino“ diena. Ši data svarbi Lietuvių skalikų augintojų sąjungai, Lietuvos kinologų draugijai, visiems lietuvių skalikų gerbėjams. Net 108 lietuvių skalikai, pradedant jaunučiais ir baigiant senjorais, atvyko į tarptautinę šunų parodą, kad dalyvautų specialioje ekspertizėje ir žengtų svarbų žingsnį veislės pripažinimo link.