Taip pat šunų savininkams, kurie naudojasi viešojo transporto paslaugomis, reikia žinoti gyvūnų augintinių gabenimo viešuoju transportu taisykles, pasidomėti, kokių tvarkų reikia laikytis. Kad augintiniai nekeltų problemų, o jūs būtumėte tikri dėl jų elgsenos, verta išsilakiyti socializacijos testą ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą.
Puikus sprendimas – socializacijos testas šunims
Socializacijos testą gali laikyti visi šunys, vyresni nei 6 mėnesių. Netestuojami sergantys šunys, turintys akivaizdžių užkrečiamosios ligos požymių, rujojančios kalės. Į vadinamųjų „Agresyvių šunų veislių sąrašą“ įtrauktų veislių šunų savininkai kartu su registracijos anketa privalo pateikti Savivaldybės išduotą leidimą laikyti tokį šunį.
Testą gali laikyti tik identifikuoti integriniu grandynu (mikročipas) šunys. Per dieną negali būti testuojama daugiau kaip 15 šunų. Pasibaigus testui teisėjas paskelbia rezultatus – „Testas išlaikytas“ arba „Testas neišlaikytas“. Testas laikomas išlaikytu, jei visų pratimų įvykdymą teisėjas įvertino patenkinamai. Neišlaikius testo jį galima laikyti pakartotinai kitą kartą; registruotis būtina iš naujo.
I ETAPAS. Šuns išbandymas dresūros aikštelėje arba laisvoje teritorijoje
Kiekvienas pratimas pradedamas ir baigiamas pagrindine padėtimi – kai šuo tupi greta vedlio kairėje pusėje. Kito pratimo pradžia gali būti prieš tai buvusio pratimo pabaiga. Teisėjas nurodo, kada pradėti pratimą.
Kitos komandos (posūkiai, sustojimai, aliūro pakeitimas) atliekamos eilės tvarka be papildomų teisėjo nurodymų. Vedlys gali kreiptis į teisėją paaiškinimų. Šuo gali būti pagiriamas po kiekvieno pratimo. Tarp pagyrimo ir kito pratimo turi praeiti apie 3 sek. Tarp pratimų šuo vedamas greta. Kiekvieno pratimo metu leidžiama du, tris kartus pakartoti kiekvieną komandą.
Šis etapas testuojamas poromis – kol vienas šuo atlieka žemiau nurodytus pratimus, kitas pririšamas prie stulpo aikštelės kampe ir turi likti ramiai gulėti, tupėti arba stovėti (davus atitinkamą komandą), kol pirmasis pabaigs vykdyti pratimus.
1. Vedlys su šunimi, prisegtu prie pavadėlio, prieina prie teisėjo ir prisistato. Pagal teisėjo nurodymą vedlys davęs šuniui komandą „Greta“, eina 10-15 žingsnių į aikštelės vidurį.
2. Vedlys duoda komandą „Greta“ ir pradeda eiti su šunimi tiesiai apie 10 žingsnių normaliu žingsniu, 10 – lėtai, 10 – greitu žingsniu arba bėgte ir vėl 10 – normaliu žingsniu, po to apsisuka aplink, grįžta atgal ir eina 15-20 žingsnių, daro posūkį į dešinę ir eina 15-20 žingsnių, prie 4 žmonių grupės.
Vedlys su šunimi praeina tarp žmonių aštuoniuke ir, nesustojęs, grįžta į pradinį tašką.
3. Vedlys duoda komandą „Greta“ ir pradeda eiti su šunimi tiesiai 10-15 normalių žingsnių, duoda komandą „Sėdėt”.
Šuniui atsisėdus, po 2-3 sekundžių vedlys duoda komandą „Greta“ ir žingsniuoja 10-15 normalių žingsnių, tada seka komanda „Gulėt“. Gulintis šuo paliekamas, vedlys eina pirmyn 30 normalių žingsnių, apsisuka, duoda komandą „Pas mane“. Šuniui atbėgus, vedlys paima pavadėlį, duoda komandą „Greta“ ir grįžta pas teisėją.
II ETAPAS. Šuns išbandymas miesto sąlygomis
Patikrinimo vieta ir seka parenkama bei grupė sudaroma teisėjo nuožiūra. Patikrinimas atliekamas realiomis miesto sąlygomis. Testas atliekamas pakankamai judrioje vietoje, kur nėra uždraustas automobilių judėjimas (gatvė, kelias, aikštė). Kelių eismui testo dalyviai neturi trukdyti. Teste dalyvauja šuo, jo vedlys ir teisėjas, prireikus, teisėjo asistentas ir padėjėjai. Kiti laukia nuošalyje, nurodytoje vietoje.
Teisėjas sprendžia, ar kiekvieną II etapo pratimą vykdo paeiliui visa bandomoji grupė, ir vėliau vykstama į kitą vietą atlikti kito pratimo, ar visus pratimus iš eilės turi atlikti vienas šuo, o po to kitas. Teisėjas vertina bendrą šuns darbą (elgesį) miesto sąlygomis.
1. Šuns reakcija į kitus eismo dalyvius. Teisėjo nurodymu šuo su vedliu eina šaligatviu. Teisėjas eina paskui atitinkamu atstumu. Šuo turi eiti greta iš kairės vedlio pusės, pavadėlis turi būti laisvas, šuo turi būti pasirengęs paklusti vedliui. Pėstiesiems ir kelių eismui šuo turi būti abejingas. Šuns ir vedlio kelią kerta pėsčiasis (specialiai pakviestas padėjėjas).Vėliau šunį ir vedlį lenkia dviratininkas, važiuojantis dviračių takeliu arba važiuojamąja kelio dalimi. Šuo turi atsidurti tarp dviratininko ir vedlio.
Pravažiuodamas pro šalį dviratininkas skambina skambučiu. Toliau vedlys su šunimi pasisuka teisėjo pusėn, prieina prie jo, vedlys pasisveikina su teisėju rankos paspaudimu ir kalbasi. Tuo metu šuo turi tupėti, stovėti arba gulėti, tačiau išlikti sąlyginai ramus.
2. Šuns reakcija į galimai erzinančius ir bauginančius garsus. Teisėjo nurodymu vedlys su šunimi yra didelėje žmonių grupėje. Vedlys turi du kartus sustoti. Pirmą kartą šuo žodine komanda turi būti patupdytas, antrą kartą vedlys duoda komandą „Gulėt” arba „Sėdėt“, po kurios šuo turi iškart atsigulti (atsitūpti) ir likti gulėti (tupėti).
Šio pratimo metu trumpą laiko tarpą numatomas intensyvus triukšmas (automobilio signalas, judančio traukinio, autobuso, sunkvežimio garsas ar pan.). Net ir esant dideliam triukšmui, daugybei svetimų žmonių, šuo turi klausyti komandų ir jas vykdyti. (Tinkamiausios vietos šiai testo daliai – stotys, judrios aikštės ir pan.).
3. Trumpam laikui palikto vieno šuns elgesys, reakcija į kitus gyvūnus. Teisėjo nurodymu vedlys eina su šunimi, prisegtu pavadžiu, vidutinio judrumo gatve. Nedideliu atstumu paskui eina teisėjas. Teisėjui nurodžius, vedlys pririša šunį prie tvoros, stulpo ar kitos tinkamos vietos ir pasitraukia į šalį taip, kad šuo jo nematytų 2 minutes. Šuo lieka tupėti, stovėti arba gulėti.
Tuo metu pro testuojamą šunį maždaug 5 žingsnių atstumu praeina žmogus, vedinas kitu šunimi. Šuo turi elgtis ramiai. Pro šalį vedamas šuo turi būti ramus, neloti, nepulti. Šuo nei viename etape negali rodyti aiškiai išreikštų agresijos ar baimės požymių.
• Norėdami užregistruoti savo šunį laikyti testą, užpildykite anketą ir kreipkitės į Lietuvos kinologų draugiją e. paštu: lkd.doc@gmail.com.
Testas yra mokamas, išsami informacija jums bus suteikta nurodytu e. paštu.
.jpg)