Šuns dienos šventėje Sapiegų rūmų parke Vilniuje šurmuliavo šimtai gyvūnų mylėtojų. Ko gero, dar daugiau buvo šunų, nes kai kas atsivedė ir keletą augintinių.
„Prieš dešimt metų Lietuvos kinologų draugija pakvietė gyvūnų mylėtojus minėti Šuns dieną. Dabar ją švenčia visa Lietuva. Nuo pat pradžių šis renginys turi ne tik pramoginį, bet ir edukacinį turinį, – pabrėžė LKD prezidentė Ramunė Kazlauskaitė. – „Skirtingi, bet mylimi“, yra šios šventės šūkis ir mes sakome, kad visi augintiniai nusipelno mūsų meilės, pagarbos. Mylėkime ir rūpinkimės jų gerove visada, ne tik švenčių dienomis.“
Kalbinti šventės dalyviai į klausimą, kas jiems yra šuo, sakė, jog tai šeimos narys, ištikimiausias draugas, gyvenimo bendražygis.
Julija Kriukelė ir Irina Dapkienė po Sapiegų parką vaikštinėjo su dobermanais Bela ir Gučiu. Norime rodyti šią veislę, edukuoti žmones. Dobermanai yra puikūs šeimos šunys, dėmesingi žmogui, artimi dūšiai, sakė įspūdingos šunų veislės gerbėjos. Julija laiko dobermanus daugiau kaip trisdešimt metų. Neneigia, kad šios veislės šunis būtina dresuoti, tačiau pabrėžia, jog ugdyti būtina kiekvieną šunį, net patį mažiausią, nes tokia žmogaus pareiga – mokyti savo šunį gyventi ir sugyventi su visais.
Vilnietė Urtė Polikarpaitė su vienerių metų samojedu Donu (tai jau antras jos šeimos samojedas) sakė atėjusi į renginį paprasčiausiai pasidžiaugti, bet tuo pačiu ir socializuoti šunį. Nors, pasak merginos, be jokių problemų su Donu lankosi kavinėse ir kitose viešose vietose, gero elgesio taisykles šuniui priminti visada verta.
Žemės ūkio duomenų centro statistikos duomenys rodo, kad per praėjusius metus Lietuvoje registruotI 345 085 šunys. Kačių – perpus mažiau. Be abejo, dar ne visi šunys paženklinti mikroschemomis, todėl pasitaiko neregistruotų „kažkieno“ augintinių. Šuns dienos šventėje buvo kalbama ir apie tai – norėdami sukurti gyvūnams draugišką šalį, pirmiausia turime atlikti šeimininkų pareigas. O kad šunys mylimi, neabejojame. Lietuvių mitologijoje šuo buvo laikomas namų dvasios sergėtoju, tarpininku tarp šiapus ir anapus. Balandžio pabaigoje, kai gamta pabusdavo, lietuvės kepdavo apeiginę duoną, o iš tešlos pagrandų – bandelę šuniui, kad savo augintiniams įsiteiktų ir kad javai derėtų.
Ar šventėje Sapiegų parke šunys gavo bent po pagranduką? Patikėkite, tikrai! Šventės pagrindinis rėmėjas Kormotech Lietuva ir Lietuvos kinologų draugija pasirūpino dovanėlėmis ir šunims, ir jų šeimininkams.
Kartu su visais šventę kūrė Vilniaus miesto savivaldybė, Šveicarų zenenhundų mylėtojų klubas, Kaniterapijos asociacija, Šunų universitetas, DR.VET ir DR.VET gyvūnų odontologijos centras, Pet City, Nosework su Simona bei gausiai susirinkę dalyviai – žmonės ir šunys.
