Ne panašus, o tikras!
Auksaspalvių retriverių mylėtojas Renaldas Gabartas savo socialinėje paskyroje į panašius priekaištus atsako šmaikščiai: „Kaltinti veislynus (ne šunų fabrikėlius) dėl sudėtingos situacijos gyvūnų prieglaudose, beveik tas pats, kas įrodinėti: „Jūra sūri, nes joje plaukioja silkės...“.
O kinologijos žurnalistas Attila Marton savo knygoje „Sprendimų beieškant“ rašo: „Atsakingas veisimas daro tiesioginę įtaką šunų skaičiui ir gerovei. Taigi, jis daro įtaką gyvūnų gerovei ir apsaugai apskritai. Kai veisėjas į profesionalią veiklą investuoja savo laiką, pinigus ir žinias, jis siekia formuoti tikrąjį veisėjo įvaizdį, kad išsaugotų veisėjo reputaciją. Veisėjams svarbu kovoti prieš veisėjus mėgėjus ir daugintojus bei šviesti visuomenę, kad suformuotų aiškią žinutę, kas yra atsakingas šunų veisimas“.
Atsakingus šunų veisėjus skaudina ir piktina iš nežinojimo arba nenoro įsigilinti vis paleidžiamos antys: veisliniai – prieglaudose! Kažkodėl pamirštama, jog „veislinis beglobis“ turi mikročipą, pagal kurį laisvai galima atsekti kilmės dokumentus. Ne panašus į pudelį, o tikras pudelis!
„Kiekvienas šuo trumpesnėmis kojomis būtinai priskiriamas taksų veislei. Atpraskim nuo to. Nėra dokumento, nėra veislės. Kodėl tendencingai žeminami veisėjai, juos sutapatinant su nusikaltėliais? Beglobiai gyvūnai tampa prestižo reikalu, o veisliniai „kalami“ prie gėdos stulpo“, – savo požiūrį dėsto taksų mylėtoja Virginija Ažubalienė.
Iškalbingi skaičiai
Tarptautinė kinologų federacija (FCI), kurios narė yra Lietuvos kinologų draugija, pateikia tokius skaičius: 2022 metais Lietuvoje gyveno 550 000 šunų, iš jų – 71 829 veisliniai šunys su LKD (FCI) išduotais dokumentais. Tai sudaro ik 12,38 proc. šunų populiacijos! (Tarptautinės kinologų federacijos statistika, parengta kinologijos žurnalisto Attilos Marton).
2023 metais Lietuvos šunų veislių knygoje, kurią veda Lietuvos kinologų draugija, įregistruota 519 vokiečių nykštukinių špicų. Tai viena populiariausių šunų veislių, beveik lenkianti „nacionalinę veislę“ – vokiečių aviganius. Ar jums teko girdėti, kad kurioje nors prieglaudoje gailias ašaras lietų pamestas špiciukas su kilmės dokumentais? Jeigu toks atvejis ir pasitaikė, kokį procentą nuo tūkstančių beglobių to vargšelio atvejis sudarė?
„Net jei išnyks visi šunų veislynai su savo mylimomis veislėmis, gyvūnų prieglaudos to nepajus. Juk visais atvejais (tiek kilmingo, tiek ne) už šuniuko gimimo fakto stovi žmogus. Vienu atveju – atsakingas, kitu atveju – abejingas“, – savo socialinėje paskyroje akcentuoja veislinių šunų veisėjai Irena ir Edvardas Gelažiai.
Lietuvos kinologų draugija metų pradžioje išsiuntė gyvūnų prieglaudoms sveikinimą su Naujaisiais ir paprašė duomenų, kiek veislinių šunų praėjusiais metais pateko į prieglaudas ir koks jų likimas.
„Penkta koja“ savo e. laiške atkreipė dėmesį, kad jie neveda statistikos „šuo su dokumentais". Jei šuo papuolė į prieglaudą, vadinasi, jam reikia vienokios ar kitokios pagalbos. Tačiau labai smagu, kad mūsų prašomą statistiką jie pateikė: „2024 m. turėjome 5 šunis su LKD dokumentais. Du Labradoro retriveriai buvo rasti miške. Vienas jų grįžo pas ankstesnius šeimininkus, kitas rado naujus namus. Taip pat buvo senyvo amžiaus čihuahua kalytė, kuri prieglaudoje atsidūrė mirus šeimininkei (vėliau taip pat rado naujus namus). Ir dar šiuo metu prieglaudoje yra dvi amerikiečių akitos, jų šeimininkas emigravo, palikęs šunis giminėms. Kaip ir ankstesniais metais, turėjom daug akivaizdžiai į vieną ar kitą veislę panašių šunų“.
„Lesė“ informavo, kad „Per 2024 m. į prieglaudą atvyko 1 veislinis šuo, turintis LKD dokumentus. Šuo buvo atiduotas buvusių šeimininkų ir tais pačiais metais surado naujus šeimininkus“.
„SOS gyvūnai“ pranešė, kad per praėjusius metus pas juos neatvyko nei vienas veislinis šuo. Daugiau jokių atsakymų iš gyvūnų prieglaudų nesulaukėme.
Bendros pastangos geriau, nei kaltųjų paieškos
Kodėl veislinių šunų veisėjų ir mylėtojų požiūris į veislinius šunis bei šunų veisles, kaip istorinę vertybę, kažkam užkliūva?
Irenos ir Edvardo Gelažių nuomone, visuomenės požiūris į veislinius šunis, kaip pasaulio paveldo dedamąją, vis dar chunveibiniškas. Neva, buržua šunys: „Tai ne kartą girdėta porevoliucinė primityvi masių elgsena. Ar atsimenate, kaip B. Šustauskas kovojo prieš Vienos balių? Tam net pasitelkė fraku aprengtą pinčeriuką...“.
Žmonės neskiria atsakingų šunų veisėjų nuo daugintojų, kurių pagrindinis tikslas yra pelnas, o gyvūnų gerovė – paskutinėje vietoje. Skaudu, kai visi šunų mylėtojai suplakami į vieną krūvą. Ir nors visuomeninės šunų bei kačių mylėtojų organizacijos kontroliuoja savo narių augintinių veisimą, sveikatos patikras, užsiima nemokamu visuomenės švietimu, šių pastangų nepakanka.
Vertiname gyvūnų prieglaudų pastangas išgelbėti pasmerktuosius, tačiau pirmiausia stabdykime neatsakingą, nekontroliuojamą gyvūnų veisimą. Ir ne priešindami visuomenę ar kaltindami vieni kitus, o kryptingai dirbdami bei šviesdami gyvūnų augintojus.
2022 m. FCI šunų pupuliacijos statistika (anglų k.)
Živilės Bilotaitės nuotr.
Lietuvos kinologų draugija