Penktajai FCI šunų grupei  priskiriami šiaurės kinkomieji šunys, šiaurės medžiokliniai šunys, šiaurės sargybiniai ir ganymo šunys, Europiniai špicai, Azijiniai špicai, primityviojo tipo šunys ir primityviojo tipo medžiokliniai šunys.

Volfšpicai buvo išveisti Europoje ir yra priskiriami europinių špicų šeimai.

Kilmės bei atsiradimo Lietuvoje istorija

Vokietijoje špicai buvo populiarūs dar XVIII amžiuje: įvairiose šalies vietovėse buvo veisiami skirtingų tipų šunys. Volfšpicai, kurie iš kitų špicų tipų išsiskiria dydžiu ir puresniu kailiu, buvo aptinkami aplink Diuseldorfą, Acheną ir Krėfeldą. Šie šunys dažniausia saugojo vynuogynus, nes buvo pastebėta, kad volfšpicams būdingas išskirtinis sargumas. Įdomu tai, kad Vokietija ir Olandija niekaip nesutaria, kam priklauso ši šunų veislė – ta pati veislė Vokietijoje vadinama vokiečių volfšpicu, Olandijoje – olandų keeshondu.

Dar įdomiau, kad veislė turi ne tik du pavadinimus, bet taip pat ir du šunų tipus. Nors šie volfšpicų tipai turi tas pačias šaknis, tačiau veisiami pagal skirtingas nuostatas. Keeshondų veisimas yra labiau orientuotas į šunis kompanionus, o Vokietijos volfšpicų – į apsaugą. Keeshondų eksterjeras yra puošnesnis, tačiau šie du tipai parodose dalyvauja tame pačiame ringe (https://augintinis.patarimupasaulis.lt/sunu-veisles/130-volfspicas-keeshond).

Lietuvoje pirmasis šios veislės šuo užregistruotas 2006 metais, jis buvo įsigytas Baltarusijoje. Antrasis – iš Švedijos, kalytė Leggun’s Pollyanna, nuo kurios ir prasidėjo volfšpicų populiarėjimas Lietuvoje, 2011 metais jai sulaukus pirmosios vados. Šiuo  metu Lietuvoje gyvena apie 80 šios veislės šunų, tiek importuotų, tiek gimusių Lietuvoje, yra net keli veislynai, kasmet sulaukiantys šuniukų vadų.

Kailio priežiūra

Volfšpicai turi povilnę bei viršutinį plauką, dažnai jų kailis būna gausus, tankus, ganėtinai ilgas, todėl šios veislės šunis reikia šukuoti dažnai, jei norime, kad neatsirastų sąvėlos, o šuo visada atrodytų įspūdingai. Kalytės kartais turi ne tokį gausų kailį, jų priežiūra lengvesnė. Iš iššukuoto volfšpico kailio galima verpti siūlus ir megzti įvairiausių gaminių, kurie yra ne tik labai šilti, bet ir labai gražios spalvos.

Šeriasi du kartus per metus (patinai kartais tik vieną), šėrimasis nėra itin gausus.

Sveikata

Volfšpicams atliekami displazijos, akių tyrimai bei būtent šiai veislei būdingas sutrikimas pirminis hiperparatiroidizmas (PHPT). Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje gyvenantys šios šunų veislės atstovai nekenčia nei nuo vienos iš šių ligų, šunys ganėtinai sveiki. Šios veislės šunys yra sveiki, energingi, aktyvūs.

Temperamentas

Volfšpicai labai sumanūs ir gudrūs šunys, tačiau juos, kaip ir kitus šunis, nuo mažumės reikia socializuoti bei dresuoti. Gali būti linkę loti – dėl savo pirminės paskirties yra sargūs (praneša apie pavojų lodami). Žaismingi, draugiški tiek šunims, tiek žmonėms. Mėgsta pasivaikščiojimus, tačiau tinkamai „iškrauti“ namuose ramiai ilsėsis ir neįkyrės namiškiams. Kadangi yra ne tik sumanūs, bet ir labai vikrūs, gali dalyvauti šunų vikrumo treniruotėse bei varžybose (angl. Agility).

Kokiam žmogui tinka volfšpicas?

Volfšpicas – visos šeimos šuo, jam svarbu, kad visa šeima jo norėtų, būtų nusiteikusi smagiems pasivaikščiojimams, dresūros užsiėmimams, švelniems glostymams ir, be abejo, pasirengę puoselėti purų volfšpico kailį. Tai gana universali šunų veislė, nesunkiai prisitaikanti prie įvairių šeimų poreikių. Tačiau ir šeimininkas turi nepamiršti skirti pakankamai laiko fiziniams ir protiniams volfšpico poreikiams, pasirūpinti visapusiška augintinio gerove.

Volfšpico standartas, FCI Nr. 97.

Pokalbis apie volfšpicų veislę.

Parengė Iveta Komičiūtė

Entuziastas media ir Eve Photography nuotr.