Jorkšyro terjerai

Jorkšyro terjerai yra džiugūs, aktyvūs, smalsūs ir protingi šunys. Jie puikiai prisitaikę gyventi mieste, tačiau ir užmiestyje – nepamainomi pasivaikščiojimų draugai. Stiprios sveikatos, ištvermingi, ištikimi ir prieraišūs šuniukai seniai užkariavo šunų mylėtojų širdis...

Kilmės istorija

Jorkšyro terjerai negali pasigirti savo senovine kilme. Ši veislė išvesta XIX amžiuje Didžiojoje Britanijoje, Jorkšyro grafystėje (iš čia ir veislės pavadinimas). Jorkšyro terjerai yra įvairių Britų salose gyvenusių terjerų kryžminimo rezultatas. Tarp kitų terjerų veislių, be jokios abejonės, jie buvo kryžminami su Skajaus terjerais, Maltos bolonėmis ir Dendžio Dinmonto terjerais.

Yra keletas šios šunų veislės atsiradimo versijų. Viena jų pasakoja, kad jorkus iš Škotijos atsivežė audėjai. Kita, kad šią veislę išvedė Anglijos angliakasiai. Abiem atvejais  pabrėžiama, kad jorkus tuomet naudojo graužikams gaudyti. Tais laikais jorkų šeimininkai priklausė vargingiausiems visuomenės sluoksniams – jiems reikėjo nedidelio šuns, kuris kovotų su mažais gyvūnais kenkėjais. Tačiau dėl savo originalios išvaizdos jorkas greit iškeliavo iš lūšnynų į prabangius aukštuomenės salonus ir buduarus, tapdamas turtingų damų numylėtiniu. Neilgai trukus pasidarė vos ne nepadoru pasirodyti visuomenėje be šio žavaus šuniuko, papuošto kaspinėliu. Ir kuo mažesnis buvo šuniukas, tuo jis buvo brangesnis.  

Oficialioji Jorkšyro terjero istorija prasideda 1873 metais, įsikūrus Anglijos šunininkystės klubui ir atsiradus Didžiosios Britanijos šunų kilmės knygai. Veislės pradininku pelnytai laikomas Piteris Idenas iš Mančesterio, kuris buvo tikras daugelio šunų veislių žinovas ir vertintojas. Jis dirbo ekspertu parodose, kuriose ir buvo eksponuojami pirmieji jorkai. Taip pat šis garsus žmogus buvo pirmojo oficialiai užregistruoto Jorkšyro terjero Alberto šeimininkas. 

Ketverių metų Jorkšyro terjerą Albertą įsigijo ponia Foster – vienintelė tais laikais šunų veislių ekspertė moteris. Būtent ji įkūrė vieną pirmųjų Jorkšyro terjerų veislynų – „Breadford”. Šiame veislyne gimė geriausi to laiko šunys. Vienas jų – Haddersfield Ben. Jis tapo ne tik daugelio šunų parodų, bet ir kovų su žiurkėmis nugalėtoju. Taip pat ponia Foster turėjo Jorkšyro terjeriuką Tedą – 96 parodų čempioną, kurį kinologijos istorikai dabar vadina Jorkšyro terjerų tėvu, geriausiu XIX amžiaus jorku. Būtent jo atvaizdas puikuojasi ant 1890 metų žurnalo „Canine World” viršelio. Ponios Foster šunys paliko reikšmingą pėdsaką Jorkšyro terjerų vystymosi istorijoje ir tapo daugelio pirmųjų šios veislės šunų linijų pradininkais. Jau 1870-aisiais pavadinimas Jorkšyro terjeras prigijo šiai veislei. 1886 m. Anglijos šunininkystės klubas pradėjo registruoti Jorkšyro terjerus kaip savarankišką šunų veislę. 1887 m. buvo viešai paskelbtas pirmasis veislės standartas. 

1987 m. birželio 14 d. Tarptautinė kinologų federacija (FCI) pripažino Jorkšyro terjerų veislę ir patvirtino standartą, jo numeris yra 86. Jorkšyro terjeras priskirtas III FCI grupės (terjerai) mažųjų terjerų pogrupiui. 

Pirmieji Jorkšyro terjerai Lietuvoje pasirodė 1995-1996 metais. Jie buvo atvežti iš Lenkijos veislynų, tai buvo dvi kalytės: Complement Hippica (savininkė J. Murauskaitė) ir Balerina Roz Jantros (savininkė J. Hakienė). Balerina tapo pirmuoju Jorkšyro terjeru – Lietuvos šunų čempionu. 1997-ųjų metų sausio 29 dieną pasaulį išvydo pirmoji Lietuvoje oficialiai įregistruota Jorkšyro terjerų vada. Joje buvo net 6 šuniukai, kas labai retai pasitaiko tarp šios veislės šunų. 1997 m. iš žymaus Rusijos veislyno MINI SHOP į Lietuvą buvo atvežtas patinukas MINI SHOP TROUBLE DOUBLE (savininkė N. Ivanova), jis tapo vienu tituluočiausių jorkų, ne kartą buvo išrinktas geriausiu Jorkšyro terjerų veislės atstovu. Šiuo metu Lietuvoje sėkmingai veikia ir atsakingai šunis veisia ne vienas Jorkšyro terjerų veislynas – norėdami įsigyti šios veislės šuniuką, kreipkitės į LKD klubus, rinkitės atsakingai.  

Šiek tiek apie veislės standartą

Jorkšyro terjero galva turi būti maža ir plokščia, bet ne per daug apvali. Ausys – mažos, lygios, stačios, netoli viena nuo kitos. Kaklas elegantiškas. Liemuo trumpas. Lygi ir tiesi nugara. Jorkšyro terjerai yra ilgaplaukiai. Plaukai turi laisvai kristi abiejose kūnelio pusėse. Kailiukas labai švelnus, šilkinis ir, kas gana svarbu, nesišeria ir neturi specifinio kvapo. Kailio spalva nevienoda: galva ir galūnės aukso spalvos, o kūnas – plieno arba tamsiai melsvos spalvos. Veislinio jorko kailio spalva neturi maišytis su bronzine, rusva ir juoda (juoda nugaros kailio spalva – trūkumas). Maži šuniukai gimsta juodi, su rudomis dėmėmis ant snukučio ir letenų. Šuniukui augant kailio spalva keičiasi.

Jorkšyro terjeras yra truputį mažesnis už vidutinio dydžio katę. Aukštis ties ketera svyruoja nuo 14 iki 30 cm, o svoris – 680 - 3 500 gramų. Gineso rekordų knygoje yra  įregistruotas vos didesnis už degtukų dėžutę jorkas – anglų laikraščio „Your dogs” redaktoriaus Artūro Marplzo šuo.

Apie Jorkšyro terjerų grožį, ypač apie kailiuką, galima kalbėti labai daug. Jų kailis auga visą gyvenimą, per mėnesį pailgėja maždaug 1,2-2 cm. Pasitaiko, jog kailis „praauga” patį šunį. Vieno šuniuko ūgis buvo 20 cm, o jo plaukų ilgis siekė 80 centimetrų! Dalyvauti šunų grožio konkursuose Jorkšyro terjerai būna pasirengę maždaug trečiaisiais savo gyvenimo metais, o prestižinių tarptautinių parodų favoritai dažnai būna netgi sulaukę 4-6 metų amžiaus.

Kaip auginti Jorkšyro terjerus?

Jorkų priežiūra dvejopa. Lengva ir paprasta šunims, kurie nedalyvauja šunų parodose – užtenka kasdien dešimt minučių pašukuoti kailiuką ir kas porą savaičių išmaudyti. Kailiukas skalaujamas tik su labai kokybiškais šampūnais (būtinai su lanolinu ir proteinu), skirtais sausiems ir trapiems plaukams. Išmaudžius, džiovinami plaukų džiovintuvu. Apkerpamas kailis aplink letenėles, iškarpomos sąvėlos iš tarpupirščių. Parodose dalyvaujantiems šunims būtina speciali priežiūra. Kailis turi būti tepamas specialiu aliejumi, po to susukamas ant suktukų. Kasdien kruopščiai iššukuojamas. Laikantis britiškų tradicijų parodose jorkai demonstruojami ant raudonu audeklu užtiestų staliukų, pasaitėliai ir kaspinėliai plaukuose taip pat būna raudoni.

Nepaprastas populiarumas

Jorkšyro terjerai – džiugūs, aktyvūs, smalsūs ir protingi šunys. Jų temperamentas – nuostabus. Puikiai prisitaikę gyventi mieste, tačiau ir užmiestyje – nepamainomi pasivaikščiojimų draugai. Stiprios sveikatos, ištvermingi. Jie ištikimi ir prieraišūs. Lengvai susidraugauja su kitais namie laikomais gyvūnais.

Anglai tvirtina, kad idealiausi jorkai telpa moteriškoje rankinėje, tačiau tai tikrai nereiškia, kad jie laikomi tik moterų šunimis. Nemažai aktorių, verslininkų, sportininkų laiko šiuos terjerus. Jorkšyro terjerai pavergė Lui de Fiuneso, Majos Pliseckajos, Laizos Minelli, Silvestro Stalonės širdis. 1994 metais Michaeliui Šumacheriui laimėjus „Formulės-1” lenktynes, šios veislės šuo tapo jo laiminguoju talismanu. Kirpėjas stilistas Sergejus Zverevas savo geriausiu modeliu laiko šunelį Lušą, o prancūzų aktoriui Žanui Poliui Belmondo jo mažylė Maja padėjo susirasti žavią žmoną, kuri susitikimo metu ant rankų taip pat laikė Jorkšyro terjerą.

Parengė Ana Ivanova

Jorkšyro terjerų veislės standartas (FCI, Nr. 86).