Erdelterjerai

Erdelterjerai dažnai vadinami terjerų karaliais. Tai labai energingi, sportiški, noriai bendraujantys ir greitai visko besimokantys šeimos šunys. Jų šiurkštus kailis nereikalauja išskirtinės priežiūros, o stipri sveikata nekelia didelių rūpesčių. Tuo pačiu tai nuostabaus grožio šuo, ne tik kerintis publiką šunų parodose, bet ir nepaliekantis abejingų išėjus pasivaikščioti, sportuojant, keliaujant.

Erdelterjerų veislės istorija

Nuostabaus grožio Eirio upės slėnis Jorkšyro grafystėje, Anglijoje, davė pradžią naujai šunų veislei, kuri buvo pavadinta šios upės slėnio ir garbingos terjerų giminės vardu – Erdelio terjeru (arba erdelterjeru).

Dar IXX amžiaus viduryje ūdrų medžiotojams buvo reikalingas ištvermingas ir stiprus šuo, galintis valandų valandas persekioti vandens žvėrelius ir juos įvaryti į gaudomuosius tinklus. Todėl tarpusavyje buvo kryžminami ūdrų skalikai bei senieji terjerai – juodi-rudi terjerai, „laužto plauko“ darbiniai terjerai bei šiurkščiaplaukiai juodi-rudi terjerai. Medžiotojai ir veisėjai tarsi varžėsi tarpusavyje, kieno šunys pasižymės geresnėmis darbinėmis, medžioklinėmis savybėmis bei intelektu. Jie sujungė  gerąsias ūdrų skalikų (puiki uoslė, jėga ir ūgis) bei terjerų (šiurkštus kailis, begalinė drąsa, aktyvus temperamentas) charakterio bei eksterjero savybes.

Gali būti, kad erdelterjerai paveldėjo ir kitų veislių šunų kraują, tačiau iki šiol nėra tiksliai žinoma, kuriuo laikotarpiu tai įvyko. Sprendžiant pagal išvaizdą, plaukų struktūrą, aiškiai matyti, kad šie šunys turėjo bendrų protėvių su airių, valų terjerais, foksterjerais. Šie šunys paplito visoje šiaurinėje Anglijoje ir užsitarnavo puikių medžiotojų reputaciją. Taip palaipsniui formavosi protingi, aktyvūs ir stiprūs šunys, dabartinių erdelterjerų palikuoniai.

Iš pradžių jie buvo labai skirtingi, tačiau kryptingos atrankos dėka 1883 metais veislė buvo pripažinta oficialiai ir netrukus paplito po kitas Europos šalis, pasiekė Ameriką. Savo intelekto bei darbinių savybių dėka šios veislės šunys pradėti naudoti ir kaip karo pagalbininkai Anglijoje, Rusijoje, Vokietijoje, taip pat išgarsėjo kaip puikūs stambiųjų žvėrių medžiokliai Amerikoje ir netgi Afrikoje – ne veltui gavo „terjerų karaliaus” titulą.

Albertas Peisonas Terhunas žurnale „Nature” apie erdelterjerus rašė: „Jie greiti, grėsmingi, protingi, idealūs draugai ir sargai. Nėra to, ko erdelterjerai neišmoktų, jei šeimininkas bent kiek stengsis to mokyti. Šie šunys tiesiog dievina savo šeimininką. Tai puikūs medžiotojai: jis gali atlikti tokias užduotis, kurias atlieka pointeriai, seteriai ir kiti medžiokliniai šunys, puikiai suranda nušautą grobį. Kiekvienas erdelterjero colis randa savo paskirtį. Kompaktiškas, ištvermingas, jis „visuomet čia”. Jokių nereikalingų dalykų! Šis šuo pasižymi tokiu protu, kokiu pasižymi retas šuo. Mados niekuomet neturės įtakos erdelterjerų egzistencijai, kadangi yra ir visuomet atsiras žmonių, gebančių įvertinti šios veislės privalumus. Terjerų karalius jau užsitarnavo savo teisę į amžinybę”.

Bėgant laikui nežymiai kinta supratimas apie šunų charakterio savybes, eksterjerą, mados diktuoja tam tikras kryptis. Tačiau erdelterjerai kaip tik sugebėjo išlaikyti visa, ką geriausia turėjo jų protėviai ir įgavo tai, kas šiuo metu bene labiausiai vertinama – nuostabią išvaizdą ir nuoširdų šuns-draugo-kompaniono charakterį, priartėdamas prie tobulumo viršūnės. Šunų populiarumo mados nepavertė šios veislės atstovų „žmogaus užgaidų” tenkinimo įrankiais, – erdelterjerai išlaikė puikią sveikatą, proporcijas, kurios netrukdo darbinėms savybėms, jie nėra išlepinti ar įnoringi.

Dėl savo unikalių savybių erdelterjerai tapo universaliais šunimis. Jie vis dar naudojami ne tik medžioklėje, bet ir sporte (daugiakovė, vikrumo varžybos), talkina kaip terapiniai gyvūnai. Šios veislės šunys puikiai tinka įvairioms užduotims atlikti, tokioms kaip apsauga, kliūčių ruožo įveikimas, nusikaltėlio sulaikymas ir kt. Todėl neretai ir šiandien kai kas šią šunų veislę priskiria „tarnybinėms” dėl nuovokumo, drąsos, universalumo ir puikios atminties.

Išvaizda ir charakteris

Erdelterjeras – energingas, besidžiaugiantis gyvenimu, geranoriškas, geromis emocijomis sugebantis „užkrėsti” visus aplinkinius. Jame puikiai dera tiek gerumas ir atsidavimas savo šeimai, tiek darbinės, tarnybinio šuns savybės. Tai labai supratingas ir mėgstantis dirbti šuo, nors kartais gali būti ir užsispyręs, jeigu šeimininkas nesugebės jo sudominti. Erdelterjeras savyje turi didžiulį potencialą, kurį galima panaudoti įvairiausiomis kryptimis. Puikus žiurkių gaudytojas, medžiotojas, sargas, piemuo ir paprasčiausiai geras kompanionas.

Tuo pačiu tai nuostabaus grožio šuo, ne tik kerintis publiką šunų parodose, bet ir nepaliekantis abejingų išėjus pasivaikščioti, sportuojant, keliaujant. Tačiau ne visos darbinės savybės erdelterjerams yra įgimtos, todėl šios veislės šunims reikia atitinkamos krypties dresūros, mokymų. Dėl savo paslankaus temperamento, potencialo ir puikios atminties terjerų karalius mokslus „kremta” greitai ir užtikrintai.

Erdelterjerą gali dresuoti bet kokio amžiaus žmonės, tačiau geriau tai daryti padedant specialistams. Jaunas šios veislės šuo yra tarsi molio gabalėlis – auklėjimo rezultatai ateityje labai priklausys nuo to, kaip socializuosite ir auklėsite jauną šunį ir ko iš jo reikalausite. Į tai labai svarbu atkreipti dėmesį, kadangi kartą išmokius – augintinis to nepamirš visą gyvenimą. Tačiau šis protingas šuo gali ir pasinaudoti šeimininkų silpnybėmis, pradėti ignoruoti šeimininko ar jo šeimos narių reikalavimus. Svarbu, kad šeimininkas reikalautų užduoties įvykdymo ir to laikytųsi principingai.

Erdelterjeras yra tikras „gerietis”, jis labai atlaidus. Netgi įskaudintas greitai pamiršta skriaudas ir kiekviena proga stengiasi susitaikyti, pasigerinti savo šeimininkui. Dauguma šios veislės šunų nelinkę peštis su kitais šunimis, tačiau išprovokuotas geba apginti save ir savo šeimininką. Tikras terjerų karalius yra ne tik geranoriškas bet ir drąsus. Šios veislės šunys draugiški vaikams, todėl puikiai tinka auginti šeimose, kurios turi vaikų. Išgirdęs pagalbos šauksmą jis tuoj pat prisistatys įsitikinti, ar negresia kokia bėda. Neblogai sutaria su kitais augintiniais, nors yra pakankamai pavydus ir stengiasi, kad didesnis dėmesys būtų skiriamas jam.

Kam tinka erdelterjeras?

Dažnai rašoma, kad erdelterjeras tinkamas toli gražu ne kiekvienam. Tačiau žinant begalinį šios veislės šuns potencialą ir atidžiai išstudijavus jo charakterį, fiziologiją, išvaizdą ir kitus svarbius dalykus, galima teigti, kad šios veislės šuo puikiai prisitaikė prie šiuolaikinio gyvenimo ir todėl randa kelią į kiekvieno, net ir labai įnoringo, žmogaus namus. Jis yra idealus namų šuo - kompanionas. Nors ir būdamas labai judrus, nepasižymi perdėtu temperamentu, būdingu kai kurioms kitoms terjerų veislėms. Reikalui esant, net visą dieną dirbantys žmonės gali palikti jį vieną namuose, žinodami, kad ištikimas draugas ramiai lauks savo šeimininkų. Visgi šios veislės šuo yra labai socialus ir komunikabilus, tad pernelyg užimtiems žmonėms geriau būtų pagalvoti apie kitą šunų veislę.

Erdelterjerai loja retai, bet jų žemas balsas parodo, kad kažkas priartėjo prie jūsų namų durų – jis solidžiai, grėsmingai, tačiau ne isteriškai perspėja svečią. Dėl savo draugiško būdo bei simpatiškos išvaizdos šios veislės šunys yra puikiai toleruojami aplinkinių žmonių, o su kiekvienu padūkti norinčiu šunimi jie tuoj pat suranda bendrų interesų ir nieko nelaukdami pasineria į žaidimų sūkurį. Ilgos erdelterjero kojos puikiai pasitarnauja, kai tenka vedžioti šunį lyjant, kai telkšo balos ir purvas. Toks šuo neišsipurvina net apatinės pilvo dalies. Grįžus iš pasivaikščiojimų, pakanka nuplauti ar nuvalyti kojas. Šie šunys nesišeria, jei nuolat ar periodiškai (maždaug 4 kartus per metus) triminguojami. Dėl šios priežastys erdelterjerus neblogai toleruoja alergiški žmonės.

Dėl savo universalumo tinka ir tarnybinėms pareigoms, taip pat medžioklei, kadangi turi gerą uoslę, neturi specifinio kvapo, nebijo šalčio, yra atsparus ligoms. Kad erdelterjeras yra puikus ir universalus šuo, įrodo ir tai, jog žmonės, kurie anksčiau augino šios veislės šunį ir dėl vienų ar kitų priežasčių jo neteko, nusprendę vėl auginti šunį, dažnai ir vėl renkasi erdelterjerą.

Priežiūra ir sveikata

Paprastai šios veislės šunys yra geros sveikatos ir atsparūs tiek įvairiems aplinkos poveikiams, tiek ir ligoms. Nors gana retai, bet jauniems šunims gali pasireikšti paveldėta klubo sąnarių displazija, todėl, perkant šuniuką, būtina pasiteirauti veisėjo apie galimą šios ligos pasireiškimą bei paprašyti pažymos apie tėvams atliktus tyrimus. Vyresniame amžiuje gali pasireikšti onkologinio pobūdžio susirgimai, ypač kalėms – jei neplanuojami palikuoniai, geriau kalytę sterilizuoti.

Erdelterjero dienos šėrimo norma yra apie 250 g sauso visaverčio ėdalo. Jie nereiklūs ėdalui, tačiau neturėtų gauti pernelyg didelio baltymų kiekio. Didelis baltymų kiekis gali įtakoti greitą jauno šuniuko augimą kas gali turėti įtakos displazijos pasireiškimui bei alerginėms reakcijoms. Parenkant ėdalą reikėtų atsižvelgti į šuns amžių bei judrumą, tačiau šios veislės šunys paprastai gerai toleruoja tiek natūralų, tiek sausą ėdalą.

Šios veislės šuns priežiūra ir higiena nesiskiria nuo kitų šunų priežiūros. Kaip prižiūrėti šuniuką, geriausiai patars veisėjas arba kinologai, išmanantys šiuos dalykus. Svarbu, kad šuniukas nuo mažens būtų pratinamas prie to, ko iš jo bus reikalaujama visą gyvenimą: supažindintas su higienos reikalavimais, procedūromis ir kt. Pažintis su aplinka ir bendravimas su aplinkiniais taip pat nepaprastai svarbu jauno šuniuko socializacijai.

Tekstas ir nuotraukos Lietuvos terjerų mėgėjų klubo.

Erdelterjero standartas (FCI, Nr. 7).