Ar borderkolis yra tinkama šunų veislė laikyti lauke?
Ne. Tai šuo, kuris jausis laimingiausias būdamas su žmogumi. Net jei išvažiuojate į darbą ir turite galimybę borderkolį palikti kieme – nerekomenduočiau, nes vienas kieme jis gali prisigalvoti tiek veiklos, kad grįžę jūs tikrai nebūsite laimingi. Paprasčiausias variantas – borderkolis nuvys kiekvieną automobilį ar dviratį, važiuojantį pro jūsų namus. Todėl vėliau nesitikėkite, kad pasivaikščiojimų metu šuo nekreips dėmesio į judančius dirgiklius. Kur kas geriau būtų palikti šunį namuose, kur jis ilsėtųsi ir lauktų jūsų.
Ar įmanoma auginti borderkolį, jeigu dirbu nuo 8 ryto iki 17 valandos vakaro?
Įmanoma. Pirmą pusmetį būtų idealu turėti galimybę grįžti namo per pietų pertrauką – jaunas šuo fiziškai negali išbūti taip ilgai nesišlapinęs ar nesituštinęs. Prieš paliekant šunį namuose, reikėtų skirti laiko jo iškrovai. Pasivaikščiojimas su žaidimais, dresūra, naujų objektų tyrinėjimas, socializacija ir taip toliau.
Rekomenduojama pripratinti šuniuką prie narvo – tinkamai pripratinus, jis tampa saugia poilsio zona. Narvas padeda išvengti namų remonto, išsaugoti sveiką ir gyvą šunį (smalsūs šuniukai gali patyrinėti ir elektros laidus), taip pat tai padeda greičiau pripratinti augintinį nesituštinti namuose.
Kiek laiko per dieną reikia skirti borderkoliui?
Pirmus metus – nemažai, kaip ir kiekvienam jaunam ir aktyviam šuniukui. Tačiau svarbiausia, kad tas laikas būtų kokybiškas. Galite valandą vaikščioti su besitampančiu, ant visų lojančiu šunimi arba galite vaikščioti pusvalandį, aktyviai žaisti su juo ir mokyti šunį elgtis taip, kaip jums atrodo priimtina. Kuriuo atveju didesnė nauda? Antruoju atveju šuo ne tik pavargs labiau, bet ir formuosite tinkamus jo elgesio įgūdžius.
Kai kurie borderkoliai yra jautresni – bijo tam tikrų dirgiklių (garsai, automobilių judėjimas, keisti žmonės, vaikai, oro balionai) – tokiam šuniui reikės laiko skirti daugiau, kad šią elgesio problemą kuo greičiau pašalintumėte arba nuslopintumėt.
Kiti borderkoliai turi labai didelį poreikį vytis judančius dirgiklius (automobiliai, dviračiai, bėgikai). Su tokiu šunimi reikės labiau padirbėti, rasti būdų kontroliuoti augintinį esant dirgikliams.
Kai kurie borderkoliai nenustoja nešioti žaislų savo šeimininkams. Ar reikia mėtyti žaislą tol, kol šuo jau nebeneš atgal? Tikrai ne. Tokie šunys negimsta – tokiais juos padaro jų šeimininkai. Metant žaislą, šuniui į kraują išsiskiria adrenalinas. Ši būsena jam patinka, todėl to nori dar ir dar. Vėliau be „dozės“ darosi sunku gyventi ir šuo jos reikalauja, savo gyvenime mato tik kamuoliukus ir daugiau nieko – nei maisto, nei šeimininko prisilietimo nebereikia.
Kodėl tai svarbu būtent šiai šunų veislei? Borderkoliai neturi stabdžių, jie nepasakys šeimininkui: gana! Stabdžius gali turėti tik šeimininkas. O jeigu jų nėra, gali atsitikti bėda – pasitaiko net „kolapsų“, nervų sistemos arba širdies darbo sutrikimų – ne iš piršto laužti šie pavyzdžiai.
Labai lengva iš borderkolio padaryti nenustygstantį vietoje žaislų maniaką. Truputį sunkiau išugdyti gebantį atsipalaiduoti, nieko neveikimo akimirka besimėgaujantį šunį. Bet tai įmanoma! Jei šiam šuniui fizinio krūvio skirsite tiek, kiek šis reikalauja, krūvio reikės vis daugiau, kad patenkintų adrenalino poreikį. Todėl borderkolius būtina mokyti nusiraminti, tarp žaidimų būtina juos atpalaiduoti ir skatinti „persijungti“ iš aktyvios būsenos į pasyvią ir atvirkščiai.
Kai kurie borderkoliai yra linkę į obsesines kompulsines elgsenas – saulės zuikučių, šešėlių, dulkių, vandens lašų stebėjimą, savo uodegos vaikymąsi. Turint šunį, kuris linkęs į šį sutrikimą, reikia nuolatinės kontrolės ir priežiūros – stebėti ir šunį, ir aplinką. Kartais šunys taip elgiasi dėl patiriamo streso, dėmesio ar krūvio stokos, kartais dėl sudėtingesnių įgimtų dalykų, todėl itin svarbu atsakingai rinktis šunų veislyną, iš kurio įsigysite šuniuką.
Nuo pat įsigijimo pradžios borderkolį reikia dresuoti ir auklėti, mokyti namų taisyklių. Ne rekomenduojama, o privaloma! Jeigu turite žinių, kaip tai daryti – į dresūros mokyklą eiti nebūtina. Jeigu esate „žali“, ieškokite dresūros mokyklos, nuotolinių mokymų, seminarų ir knygų. Šis šuo iš jūsų pareikalaus pagilinti kinologijos žinias. Girdėjote, kad jie protingi? Aha, kartais protingesni už šeimininką, todėl neatsilikite...
Kai kurie borderkolių augintojai sako: „Oi, nesitikėjom, kad bus tiek darbo“. Taip, užauginti borderkolį – „dorą pilietį“ – nemenkas darbas. Tačiau jeigu noro daugiau nei baimės, bėdų nebus, o jeigu bus, ieškosite, kaip jas spręsti ir išspręsite. Bet jeigu numosite ranka ir sakysite „durnas šuo“, padėti jums bus sunku.
Borderkolis ir vaikai. Ar sutars?
Taip. Suderinama tiek, kiek derinsit. Daug borderkolių, kuriuos aš pažįstu, nemėgsta vaikų, jų prisibijo. Tačiau myli savo šeimos vaikus. Jeigu šeimininkas negebės kontroliuoti šuns, vaikams linksma nebus – borderkolis juos ganys, kandžios į kojas ir užpakalį, vaikai negalės ramiai žaisti ar lakstyti, nes šuo juos visada seks. Šiems šunims reikia itin aiškių taisyklių – ką galima daryti, o ko ne. Leisti borderkoliui lakstyti kartu su vaikais, net ir nematant jokių negražių kėslų iš šuns pusės, nepatartina. Vėliau atsirandančios bėdos yra sunkiai sprendžiamos.
Turint vaikų ir borderkolį, rekomenduoju turėti narvą ir pripratinti šunį prie jo. Kai augintinis nesugebės valdytis arba kai negalėsite kontroliuoti situacijos, galėsite jį greičiau nuraminti, uždarę į narvą (šuo turi būti prie jo pripratintas). Namuose turi galioti aiškios taisyklės: vaikai negali lįsti prie šuns, kai šis ilsisi; narvas yra šuns tvirtovė.
Noriu borderkolio: dokumentai nebūtini, šunų parodose nedalyvausiu!
Aš irgi nedalyvausiu, guli mano borderiukų dokumentai stalčiuje apdulkėję. Bet kodėl vis dėlto pirkau borderkolį su kilmės dokumentais? Nes norėjau borderkolio, o ne į jį panašaus šuns.
Kai perku telefoną, skalbimo mašiną ar dujinę viryklę, man svarbu žinoti, ar čia originalas, kiek laiko galios garantinis, ar visos funkcijos veikia. Kiek metų tarnaus šie daiktai? Nežinau, ar ilgiau, nei gyvens šuo (beje, borderkoliai gyvena apie 14 metų). Ir dar, daiktai neturi dantų, jie nejaučia, nemąsto, nebijo, nebūna agresyvūs, neserga.
Pirkdami šunį be kilmės dokumentų perkame katę (šunį) maiše. Tai, kad jums kabina makaronus apie puikiai dirbančius šuniuko tėvus, kad gali „padaryt“ dokumentus, bet kainuos dar 200 eurų, nėra joks pasiteisinimas remti daugintojus ir jų baisų verslą – daugyklas. Šuns dokumentai tekainuoja apie 30 eurų, tai kodėl šunų mylėtojų klube „veisėjas“ jų neužsako, jeigu šuniukus nori pardavinėti brangiau?
Variantai yra keli – daugintojo šunys patys neturi dokumentų. Juodai baltų šunų rasite kiekviename kaime prie būdos. Jei šunų veislė populiari, kodėl nepasipelnius?
Galbūt borderkolių daugintojas su savo šunimis dalyvavo parodoje, kad susirinktų reikiamus įvertinimus, tačiau jo šunys tinkamų įvertinimų negavo, kaip ir negavo galimybės į pasaulį paleisti šuniukus. Kodėl šuo parodoje gali negauti įvertinimų? Todėl, kad buvo bailus arba agresyvus, neatitiko veislės standarto. Šuo nėra tinkamai sudėtas – kreivos kojos, per trumpas snukis, netipinė kailio struktūra, per mažai arba per daug dantų.
Šunų parodos išties nėra grožio konkursas. Parodos yra zootechninis renginys. Yra veislių standartai, kuriuos šunys turi atitikti. Neatitinka – veislės brokas, veisti negalima. Veislės standartas yra tam, kad veislė išliktų tokia, kokia buvo sukurta. Apeiname taisykles ir veisiame šunis su nukrypimais? Ar daugintojas atliko privalomus šuns sveikatos tyrimus (alkūnės ir klubo sąnarių displazija, akių ligos ir kt.), ar sulaukė rezultatų, kurie parodo, kad šuo serga arba yra ligos nešiotojas, todėl negali būti veisiamas. Apėjo taisykles ir veisia ligoniukus?
Sakysite, šunį nuo ligų kilmės dokumentai neapsaugo. Visiškai teisingai, neapsaugo. Tačiau, pirkdami borderkolį ar kitą šunį su dokumentais, esate beveik garantuoti (beveik, nes gamtoje ir genetikoje būna pokštų, dar žinomų kaip mutacijos), kad jūsų šuo nesirgs ligomis, kurių tyrimai buvo atlikti šuniuko tėvams, seneliams, proseneliams. Pirkdami šunį be dokumentų, jūs nieko nežinote apie ligas, kurias savo genuose nešioja šuns tėvai.
Daugintojai savo kales kergia kiekvieną rują – tai prieštarauja šunų veisimo bei gyvūnų gerovės principams. Kalės organizmas nespėja atsistatyti ir yra stipriai alinamas. Kalė dažnai nebūna reguliariai vakcinuojama, šeriama ne pačios geriausios kokybės pašaru. Šuniukai – taip pat.
Daugyklose šuniukai nėra socializuojami, parduodami per anksti. Šuniukams būtina augti su vada bent iki 2 mėn. – su broliais ir sesėmis jie mokosi per kūno kalbą bendrauti ir suprasti vieni kitus.
Daugintojų borderiukas galbūt kainuos pigiau nei su dokumentais, bet, įsigydami tokį šunį, remsite verslą, dėl kurio labiausiai kenčia šuniukų mamos. Taip, šuniukai dėl to nekalti. Tačiau jei daugintojas jų neparduos ir turės laikyti 5 borderkolius arba juos išdalyti už dyką – nemanau, kad vadą jis ateityje kartos. O jeigu bus paklausa – na, patys suprantat...
Rinkitės atsakingai. Jei planuojate įsigyti kitą pavasarį, ieškokite jau dabar. Bendraukite su šios šunų veislės mylėtojais, veisėjais, domėkitės tėvų temperamentu. Ir tik viską pasvėrę priimkite patį geriausią sprendimą.
Parodinės ir darbinės šunų linijos. Kurią rinktis?
O va čia tai slidus klausimas. Vieni labiau mėgsta parodines, kiti – darbines. Dažniausiai darbines linijas renkasi žmonės, kuriems reikia pagalbos ūkyje arba jie žino, kad tikrai pasirinks kokį nors šunų sportą. Parodines linijas dažniausiai renkasi žmonės, kurie nori borderkolio kaip aktyvaus šeimos šuns.
Kokį šunį ir kokias linijas rinktis, atsakymo neturiu. Reikėtų susipažinti su skirtingų linijų atstovais ir nuspręsti, kurie jums arčiau širdies. Ir tie, ir tie yra borderkoliai, tačiau jie skiriasi. Bet juk svarbiausia, kad jūs turėtumėt ištikimą, mylimą, puikiai su visais sutariantį ir tinkamai besielgiantį borderkolį – visa tai jūsų rankose.
FCI patvirtintas borderkolio standartas: http://www.fci.be/en/nomenclature/BORDER-COLLIE-297.html
