Prieglaudinukės kalytės Dosos atsiradimas, jos nuomone, buvo dėsningas. Nepaisant, kad vaiko įnoriai greit užsibaigia, ji tvirtina niekada nebūtų grąžinusi augintinės į prieglaudą. Kartą pabandė šeimyną pagąsdinti. Ir kaip nustebo, kai mūru stojo jos vyras, iš pradžių gana rūgščia mina pasitikęs mažąją kukulytę: „Jokių grąžinimų! Dosa bus mano šuo!“.
Nida sako, kad mažoji „signalizacija“ savyje talpina tiek meilės, o jos sutuoktinis juokauja: „Šuo, katė ir slibinas – viename!“. Pargrįžus namo, vien Dosos pasitikimo ritualas ką reiškia! O kur dar kvietimas eiti miegoti, labai delikatus įsitaisymas nakties miegui lovoje ar ant sofos, kai šeimininkai rankose laiko televizoriaus pultelį, ar beatodairiškas noras dalyvauti bet kokioje kelionėje įsitaisius šturmano vietoje.
„Myliu jas „iki dangaus” už jų skirtingumą, už galimybę pažinti ir suprasti šuniškus jausmus, už stiprėjantį ryšį, kuris atsiranda kasdien mokantis, už vidinio Pasaulio pilnėjimą. Kaip bebūtų keista, bet šunų išdaigos pasimiršta, lieka tik geriausių akimirkų šiluma. Tai - kelio per gyvenimą su draugu jausmas“, – įsitikinusi Boros, Kopos ir Dosos šeimininkė. Nors... Žodis šeimininkė čia nelabai tinka. Turbūt taiklesnis – gyvenimo bendražygė.
Lietuvos kinologų draugija kviečia šunų mylėtojus balandžio 24-ąją savo kolektyvuose, bendraminčių kompanijoje švęsti Šuns dieną ir surengti Dėkingumo šventę. Kadangi tai darbo diena, atskiro didelio Šuns dienos renginio neplanuojame, bet vilniečius kviečiame dalyvauti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos ir LKD nemokamose ekskursijose „Šuo ir Lietuvos valdovai“. Taip pat vyks virtualus konkursas „AČIŪ tau!“.
Šuns dieną remia įmonė Kormotech.
Nidos Dilės asmeninės nuotr.