Balandžio 24-ąją švęsime Šuns dieną. Jau dešimtą kartą šią dieną minėti kviečia šventės iniciatorė – Lietuvos kinologų draugija. Kartu su visais Šuns dieną švęsti kviečia ir „žibučių šeimyna“ – Berno zenenhundų, Maltos bišonų ir briarų veislynas.

Šventės idėja „Skirtingi, bet mylimi“ labai tinka šiam veislynui, tai tarsi apie juos ir jų augintinius...

Šeimos kūrinys gimė daugiau nei prieš du dešimtmečius

Kauniečių Stonkų šunų veislynui „Bohemijos žibutė“  jau 23 metai. Žiūrint į skaičių, daugoka, tačiau veisėjai įsitikinę: augti ir tobulėti dar yra kur, nes kiekvieno šuns istorija buvo, yra ir bus skirtinga. 

„Kai pagalvoji, jog į pasaulį išleidome apie 40 vadų, aplankėme ne vieną tūkstantį parodų, išauginome nemažai šunų čempionų, tuo pačiu ir mūsų vaikai spėjo užaugti, supranti: metų prabėgo nemažai“, – sako Rasa Stonkienė, su savo vyru Artūru prieš daugiau nei du dešimtmečius pradėjusi veislyno veiklą. 

Kol jų vaikai buvo maži, keliavo kartu su jais ir šunimis, dalyvavo parodose, kūrė visokias iniciatyvas, buvo vieni iš Šveicarų zenenhundų mylėtojų klubo (ŠZMK) steigėjų, Artūras Stonkus – pirmasis ŠZMK prezidentas. Vėliau „kinologinis virusas“ persidavė dukroms Inetai ir Evelinai. Tėvų manymu, jos dabar yra šunų veislyno varikliukas. Merginos dar 2008 metais pradėjo savo kelią jaunųjų vedlių konkursuose, o vėliau ėmė demonstruoti šeimos šunis parodų ringuose. Evelina Stonkutė šiuo metu yra ir ŠZMK prezidentė. 

Šeima pasiskirsčiusi rolėmis, visi savaip prisideda prie šunų selekcijos, auginimo, socializacijos. Jie pabrėžia, kad veislynas yra visos šeimos kūrinys. 

„Pirmą kartą Berno zenenhundus pamatėme Čekijoje, Zoo Olomouc‘e, kur kartu su vyru dar būdami studentai atlikome veterinarinę praktiką, – prisiminimais dalijasi Rasa Stonkienė. – Ten „bernai“ vaikščiojo palaidi po zoologijos sodo teritoriją. Pakerėjo mus. Iš to veislyno po penkerių metų parsivežėme pirmąją zenenhundę Herą. Praėjus šiek tiek daugiau nei metams, įsigijome ir pirmąją Maltos bišonę – Prahą. Mano svajonė buvo išmokti ruošti šunų kailį, taip pat norėjosi mažesnio, aplink kojas besisukančio šuns. Taip ir kilo mintis: jeigu tokį prašmatnų kailį išmoksiu sutvarkyti, susitvarkysiu su visais „kailiniuočiais“!“. 

Veisėja labiausiai vertina skirtingų šunų veislių charakterį – tiek bernai, tiek maltos yra prieraišūs, labai švelnūs. Tai šeimos šunys, noriai bendraujantys su žmonėmis. 

Briaras, save identifikuojantis kaip zenenhundą

Kodėl „žibučių“ veisėjai susidomėjo ir briarais? 

„Apie briarą, iki atsirandant Sambai, svajojau gal devynerius metus, – šios veislės pasirinkimo priežastis aiškina Evelina. – Nusižiūrėjau veislyną, bet veisėja atrašė, kad laisvų briariukų neturi. „Atsistojau“ į laukiančiųjų eilę. Vada turėjo gimti po pusantrų metų, bet po dviejų savaičių, man bevykstant į parodą Slovakijoje, veisėja parašė, jog viena kalytė galbūt ir galėtų būti mano. Prieš atsakant veisėjai, laukė rimtas pokalbis su tėvais, kadangi mūsų namuose jau gyveno keturiolika šunų! Pasiruošiau argumentų puokštę ir man pavyko – po poros mėnesių parsivežėme Sambą. Mano silpnybė – didelis šuo ilgu kailiu. Ji švelni, orientuota į žmogų. Kadangi Samba augo su bernais, puikiai perėmė jų elgseną ir puikiai įsiliejo į mūsų veislyną. Ji save labiau identifikuoja kaip zenenhundą, o ne briarą“. 

 

Šuniukų kraitis ir ką vadinti kinologu? 

Šuniukus į pasaulį šis veislynas išleidžia su dideliu kraičiu: vardiniais antkakliais, kalendoriais, portretais, skanėstais. Stengiasi, kad pirmomis savaitėmis jie būtų viskuo aprūpinti, be to, prezentuotų veislyną, o naujieji šeimininkai pasijustų priimti į „žibučių šeimą“. Jie stengiasi palaikyti ryšį su visais šuniukų šeimininkais, nesvarbu, ar šuniukai iškeliauja į užsienį, ar lieka Lietuvoje. 

„Žibučių“ šuniukų vados nėra dažnos, kiekviena vada labai mylima, su kiekvienu šuniuku užsiimama individualiai.

„Tas kraitelio kūrimo procesas yra toks šiltas ir mielas, norisi kažką, susijusio su individualiu šuniuku, įdėti. Perkam žaisliukus, skanėstus, pavadėlius. Kai važiuojame į užsienio parodas, pasimatome su šuniukų šeimininkais, visada juos palaikome ir parodų ringuose, ir kitose veiklose“, – apie šuniukų kraitelio prasmę ir paskirtį aiškina Evelina. 

Pasidomėjus, ar save laiko kinologais ir kas apskritai yra kinologas, šunų veisėja Rasa Stonkienė atsako: „Tai paprastas šunis mylintis žmogus, tačiau jo širdyje drauge su meile turi dominuoti ir atsakomybė. Kaip veisėja aš suprantu, kad esu atsakinga už gimusią gyvybę nuo pirmo jos oro gurkšnio iki paskutinio atodūsio. Kinologas/veisėjas su savo šunimi yra komanda, todėl visas gyvenimo įkalnes ir nuokalnes turi įveikti ir išgyventi kartu. Tikras veisėjas turi įvertinti, suprasti savo šunų privalumus bei trūkumus ir, pritaikęs sukauptas genetikos, veterinarijos, zoopsichologijos žinias, parinkti tolimesnes veisimo kombinacijas“.

„Žibučių“ įsitikinimu, siekiant profesionalumo, reikia daug kantrybės, atsakomybės ir dar daugiau meilės tam, ką darai. Profesionalu netapsi per naktį ar po kelių vadų ir sėkmingų parodų. Šunys yra gyvos būtybės, todėl veisėjų patirtys „ateina“ iš labai skirtingų dalykų. Vien teorijos neužtenka. Veisėjų teigimu, negalima veisti šunų tik dėl materialinės naudos. Nauda negali būti prioritetas, nes tada gali kilti pavojus mylimai veislei, jos ateičiai. 

„Bohemijos žibutė“ veislyno nuotr.

Kviečiame šunų mylėtojų klubus, dresūros mokyklas, gyvūnų priežiūros ir kt. paslaugų centrus švęsti Šuns dieną. Būkime drauge! Užpildykite anketą, o mes paskelbsime apie jūsų iniciatyvas ir pakviesime šunų mylėtojų bendruomenę. 

Šuns dieną remia įmonė Kormotech.