Rugsėjo 27-29 d. vyks trys tarptautinės šunų parodos Palangoje! Lietuvos kinologų draugija nusprendė atšaukti šunų iš Norvegijos dalyvavimą Palangos tarptautinėse šunų parodose (priežastis – neaiškios kilmės infekcija šioje šalyje).

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Tarptautinė konferencija „Veisliniai šunys:reputacija, veisimas, gerovė ir iššūkiai”

Jaukioje konferencijų salėje visai dienai jau ketvirtą kartą Lietuvos kinologų draugijos iniciatyva susitiko įvairių šalių bei kontinentų kinologai, teisėjai, veisėjai ir šunimis besidomintys žmonės. Liepos 30 dieną Vilniuje vykusi konferencija išsiskyrė bendruomeniškumu ir atvirumu naujoms žinioms bei idėjoms.

 

Šunų veisimas nėra hobis!

Ko gero, labiausiai laukiama buvo naujojo Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) prezidento Tamas Jakkel pranešimo bei nuomonių – kartu su juo į kinologijos pasaulį atkeliauja nauji vėjai bei prioritetai.

Ne tik naujasis prezidentas, bet ir kiti pranešėjai kalbėjo labai svarbiais klausimais: šunų gerovė, sveikata, atsakingas veisimas ir šios veiklos iššūkiai.

Be abejo, pirmiausia kilo klausimas – o kas iš tiesų yra veisimas? Kuo jis skiriasi nuo dauginimo? Kaip šią veiklą mato ir suvokia visuomenė? Kaip ją supranta ir komunikuoja veisėjai, teisėjai? Šios ir susijusios problemos inicijavo esminę Tamas Jakkel išvadą – veisimas nėra hobis ar pomėgis. Vienareikšmiškai: veisimas yra profesionali, savo veiklą dievinančių ir užsidegusių šunų gerove žmonių veikla. Tad pirmiausia turėtume stipriai atsispirti į pagrindinę kuriamą vertę – sveikus, savo veislės savybėmis pasižyminčius šunis.

Naujai išgryninta veisimo sąvoka konferencijoje buvo aptarta įvairiais aspektais.

Savo patirtimi dalijosi įvairių šalių atstovai – nuo kaimynų estų iki tolimosios Australijos.

Jeigu visi jaučiame, kad norime ir turime būti atsakingi už šunų veisimą, kaip teisingai apibrėžti veisimo strategiją? Kurie prioritetai svarbesni – šuns anatomija, charakteris, darbinės savybės? Kaip veislėms prisitaikyti prie nuolat ir greitai kintančių gyvenimo sąlygų, neprarandant savo išskirtinumo? Kaip užkirsti kelią paveldimoms ligoms? Kaip, siekiant eliminuoti veislei būdingas ligas, nepakliūti į akligatvį ir „nesukurti“ naujų bėdų? Kokie naujausi tyrimai buvo atlikti šunų paveldimumo klausimais? Kaip įvairios šalys reguliuoja veisėjų veiklą?

Tai tik maža dalis klausimų, kurie buvo esminė ašis, kalbant apie atsakingą sveikų šuniukų veisimą.

Kiekvienas pranešėjas turėjo savitą požiūrio tašką ir skirtingas patirtis. Nors kalbėta konkrečiomis temomis, atsakymai į klausimus nebuvo vienareikšmiški. Išsamios ir pagrįstos nuomonės bei atviros diskusijos lėmė, jog konferencijos turinys pranoko lūkesčius.

Kintantis visuomenės požiūris į šunų veisėjus

Ne mažiau svarbi tema – koks veisėjo vaidmuo visuomenėje – nagrinėta pirmiausia per atsakomybės ir profesionalumo prizmes.

Ką veisėjas turėtų suteikti visuomenei? Ar užtenka tik veisti šuniukus? O galbūt šunų veisėjai jau turi tapti veislės ambasadoriais, kurie noriai dalijasi ne tik veislės privalumais, bet ir sunkumais? Kiek veisėjai turi imtis iniciatyvos visuomeninėje veikloje? Kaip kovoti su visuomenėje nusistovėjusiais klaidingais mitais apie šunis? Kiek glaudžiai veisėjas turėtų bendradarbiauti su parodų teisėjais, veterinarijos specialistais? Kaip padėti šunų veisėjams tinkamai nusistatyti veisimo kryptis bei prioritetus? Ar veisėjas turėtų labiau atsižvelgti į visuomenės poreikius, ar vis dėlto likti ištikimas veislės prigimčiai?

Be abejonės, šiais laikais veisėjas nebėra žmogus, turintis keletą ar daugiau šunų bei juos veisiantis. Šiandien sutiksime daugiau veisėjų, kurie šia veikla užsiima butuose, augina vieną ar porą šunų, tačiau aktyviai prisideda prie kinologinės veiklos. Kaip padėti naujokams? Kokias gaires ir kaip veisėjams turėtų perduoti Tarptautinė kinologų federacija (FCI) ir kinologų klubai? Kaip užtikrinti sklandų patirties pasidalijimą? Visai tai atsiremia į glaudų tarpusavio bendradarbiavimą.

Kalbėtis – to reikia visiems!

Bendradarbiavimas ir patirties sklaida buvo vienas didžiausių natūraliai išryškėjusių konferencijos poreikių. Taigi, labai svarbu ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu dalytis patirtimi, naujausiais tyrimais, vykdomais projektais.

Diskusijose paaiškėjo, kad kiekviena šalis susiduria su panašiomis problemomis, o bendradarbiaudamos galėtų pasiekti geresnių rezultatų. Todėl komunikacija ir žmogiškas kalbėjimasis tapo savotišku šios konferencijos atradimu – visiems to reikia!

Šis ir panašūs renginiai dar kartą parodo, kaip svarbu susitikti skirtingiems žmonėms, kuriuos vienija bendri interesai. Būtent tada, nepaisant fizinio atstumo, atrandami nauji ryšiai, dalijamasi mintimis ir išmoktomis pamokomis – per vieną konferencijos dieną Vilniuje buvo nuveikta daugiau, nei būtų padaryta per porą mėnesių bendraujant internetu.

 

Šunų gerovė: kas sudaro jos pagrindą?

Nors renginys labiau buvo skirtas kinologams, šunų gerovės klausimas buvo aptartas ir iš visuomenės perspektyvos.

Kokie yra dabartiniai šunų šeimininkai? Kokie prioritetai ir poreikiai lemia šuns pasirinkimą? Ar šeimininkai yra pasirengę turėti šunį ir skirti jam pakankamai laiko ir dėmesio? Kaip paskatinti šunų savininkus atsakymų į klausimus ieškoti atsakingai tarp profesionalų, o ne feisbuke ar forumuose? Kaip FCI, kinologų klubai, veisėjai, teisėjai turėtų prisidėti prie visuomenės ugdymo bei edukacijos?

Ne vienos šalies pavyzdys parodė, kad visuomenėje jaučiamas atotrūkis tarp šunų ir žmonių. Nors šunų daugėja, tačiau gana dažnai šuo geriau supranta šeimininką, nei šeimininkas – šunį. Tokiu atveju kyla klausimas, kaip padėti visuomenei suprasti šunų kalbą? Kaip kovoti su vis dažnėjančiomis šunų problemomis – išsiskyrimo nerimu, stresu, netinkamu socialiniu elgesiu?

Atrodo, kad visa tai kasdieniai, žemiški klausimai, tačiau vieno atsakymo į juos nėra.

Dauguma konferencijos dalyvių pritarė, jog būtina šviesti visuomenę, pasakoti apie savo turimas praktikas, skatinti pirmiausiai teisingai pasirinkti šunų veislę, o jau turint šunį – suprasti ir atsižvelgti į jo poreikius bei prigimtį.

Nors buvo atsakyta į daugybę klausimų (jų net mažosios dalies nepavyksta atkartoti apžvalgoje), tačiau daug kas dar liko ir neaptarta.

Užtat suformuotos tolimesnių susitikimų gairės ir svarbiausi, ilgų diskusijų pareikalausiantys, klausimai: kas yra geras veisimas ir veisėjas – kiekybė ar kokybė? Kaip susidoroti su greitai besikeičiančiais visuomenės poreikiais, išlaikant veisles ir šunų gerovę bei sveikatą?

Konferencijos pranešėjai ir dalyviai dėkojo Lietuvos kinologų draugijai už iniciatyvumą, kvietimą tobulėti vardan mūsų šunų gerovės.

Gera žinia tiems, kas negalėjo prisijungti prie šios kinologijos šventės – LKD jau parengė filmuotą medžiagą, todėl galima ne tik prisiminti šią prasmingą dieną, bet ir ja dalytis su besidominčiais,  juk bendruomeniškumas ir dalijimasis ir yra šunų gerovės pagrindas.

Pranešimų įrašai: https://www.youtube.com/playlist?list=PLpQOA7A_eexwUji6Xi4d2l9_FWCOGDXw6

Čekoslovakų vilkšunių veisėja Aistė Matiukaitė

Guodos Kavaliauskaitės nuotr., Arvydo Dimšos filmuota medž.