Nuo medžiotojo iki šeimos numylėtinio
Nuo ko pradėti, kalbant apie airio charakterį? Yra tiek daug dalykų, kuriuos reikėtų papasakoti ir apie kuriuos turėtų išgirsti visi, besidomintys airių seteriais arba svarstantys atverti savo namų duris šiems raudonplaukiams. Pirmiausia neišvengiamas trumpas ekskursas į praeitį.
Kaip ir visos kitos šunų veislės, seniau airių seteris buvo auginamas ir veisiamas konkrečiam tikslui – apibėgti ir gerai išieškoti viržiais apaugusias dykynes bei aptikti paukščius – jerubes ar kurapkas. Šis instinktas, ypač poreikis gerai išsibėgioti, iki šių dienų tebėra didelė airių seterio dalis. Jo pirminė užduotis – dirbti poroje su žmogumi, kad surastų paukštį ant žemės, ir tilktimi jį nurodyti medžiotojui su šautuvu (iki šių atsiradimo – su tinklu). Tuomet po komandos šuo šokdavo pirmyn ir pakeldavo paukštį į orą, o pats iškart guldavosi, kad nepakliūtų po kulka.
Turėdami omenyje šiuos svarbius aspektus, lengviau suprasite airių seterio esmę. Pirmiausia – poreikį daug ir laisvai bėgioti. Antra, būtinybę būti kompanijoje: arba jūsų, arba bent dar vieno seterio. Šiandien daugelis airių šeimininkų jus patikins, jog jų augintiniai labiau linkę save laikyti ne šunims, o visateisiais šeimos nariais. Airių seteris yra atsidavęs savo šeimai ir dalyvauja jos gyvenime 24 valandas per parą – pradedant nenuilstamais žaidimais kieme su vaikais, baigiant gulėjimu šalia šeimininko, kol pastarasis žiūri televizorių.
Kaip tikras šeimos narys, airių seteris su malonumu mėgausis visais namų gyvenimo teikiamais privalumais. Tad išmatuokite savo lovos plotį – ar užteks vietos ir keturkojui? Mažų mažiausiai, jo mėgstamiausia poilsio vieta bus ant sofos ar fotelio, ir jis gulės ten, būtinai pasidėjęs ką nors po galva, kad būtų patogiau.
Geraširdis juokdarys
Dėl savo draugiškos natūros airių seteris yra nepriekaištingas kompanionas. Visuomet geros nuotaikos, iš prigimties švelnus, meilus – gimęs būti su žmogumi. Kita vertus, šie šunys mėgsta išdaigas, yra labai žaismingi, temperamentingi, kartais net impulsyvūs, ir didelę dalį šio linksmo airiško būdo išlaiko iki pat senatvės. Jie nori būti veiksmo sūkuryje. Tai fiziškai ir psichologiškai lėtai bręstanti šunų veislė. Airių seteriai ilgai išlieka šuniukais, o jauni seteriai tiesiogiai įkūnija žodį „pašėlęs“ (anglų k. žodis „rollicking“ vartojamas amerikiečių veislės standarte airių seterio temperamentui apibūdinti). Jie gali tapti tikru iššūkiu šeimininkui, nesitikėjusiam „uragano“ savo namuose. Paklauskite bet kurio žmogaus, turėjusio malonumą užauginti airių seteriuką, ir šis papasakos, ką tai reiškia – suniokotos šlepetės pasirodys esą vieni niekai. Dėl šios priežasties iš karto apsvarstykite ir patvaraus narvo įsigijimą ne tik namų apsaugai nuo jaunojo išdykėlio, bet ir pastarojo apsaugai nuo savęs – nežinodamas, ką daro, šuniukas gali susižaloti.
Airių seteriai nėra nei dominuojantys, nei agresyvūs – namų apsaugai tikrai rinkitės kitokį šunį. Kadangi tai tylūs šunys, gali būti, kad seteris net nesulos, pasigirdus durų skambučiui,– kiekvienas „airis“ su didžiausiu džiaugsmu pasitiks visus, atėjusius jo aplankyti!
Būdami draugiški, seteriai puikiai sutaria su kitais šunimis ir naminiais gyvūnais. Išskirtinė kertelė jo širdyje skirta vaikams – galėtų nepailsdamas kartu žaisti valandų valandas, kantriai kentėdamas jų išdaigas. Nuostabu matyti, kaip energingas šuo tampa švelniu kvaileliu, kai susiduria su visai mažais vaikais. Žinoma, svarbu prižiūrėti tokius žaidimus bei išmokyti tiek šunį, tiek vaiką elgtis tinkamai.
Neišsemiamos „užsispyrėlio“ galimybės
Išskirtinis grožis airiams užklijavo „tuščiagalvių“ etiketę – nejau toks prašmatnus raudonplaukis dar gali būti ir protingas, klusnus ir patikimas pagalbininkas medžioklėje? Neapsigaukite, jis gali būti net gudresnis už savo nepatyrusius šeimininkus. Tikrai negalima teigti, jog airių seteriai – labai „lengvi“ šunys. Priešingai, jie yra atkaklūs ir gali užsispyrusiai siekti užsibrėžto tikslo, koks jis bebūtų – pavogti ne vietoje paliktą kojinę ar praryti pakrūmėj rastą pašvinkusį kaulą. O kartais airis lauke gali staiga susigalvoti trumpam „apkursti“. Tada nors visa gerkle plyšaukite – šuns ausys, regis, tapo tik odos gabalėliais, besimataruojančiais prie galvos, ir niekuo daugiau. Tačiau kartu šie šunys yra ir neprilygstami žinovai, kai po tokio savivaliavimo tenka meilikaujant išpirkti kaltę.
Airių seteriai – budrūs, savarankiškai mąstyti bei spręsti problemas gebantys keturkojai. Tačiau jie noriai dirba su šeimininku ir siekia jam įtikti, todėl dresuoti nesunku, nors šių šunų gudrumas ir užsispyrimas gali pareikalauti didelės kantrybės. Galbūt pamokos „airiui“ pasirodys nuobodžios arba jis tiesiog manys, jog ir taip viską žino geriau, nei šeimininkas. Dėl to žmogus pirmiausia turi su šunimi užmegzti ryšį, kuris būtų grįstas ne jėga, o draugyste ir bendradarbiavimu – pasiūlyti augintiniui tinkamą motyvaciją.
Dirbant su airių seteriu, labai svarbu būti kantriam, nuosekliam, akimirksniu paskatinti šuns pageidaujamą elgesį; vengti prievartos, ilgų pamokų ir jas visada baigti „linksma gaida“.
Nepamirškite nuolatinio fizinio krūvio – iškrovę energijos perteklių, seteriai būna labiau sukalbami. Jei nuo pat mažų dienų šuniuką socializuosite ir auklėsite, sėkmingai išugdysite manieras, priderančias šuniui – šeimos nariui, išvengsite blogų įpročių, o mokydami pažangia metodika, nesunkiai pasieksite puikių paklusnumo rezultatų. Galite rinktis ir kitokį šunų sportą – ruoštis agility varžyboms, kurioms airių seteriai tinka dėl savo sumanumo ir vikrumo. „Airis“ greitai ir lengvai įveiks kliūtis, tačiau gali kilti nepatogumų, jei jis sumanys trasą įveikti savo pasirinktuoju maršrutu. Užsienyje seteriai yra populiarūs terapijos šunys, dėl savo malonaus charakterio bei patrauklios išvaizdos jie laukiami senelių namuose, mokyklose, ligoninėse.
Airių seteriams teko išbandyti ir egzotiškesnių užsiėmimų – „Disney“ kino studija 1962 m. sukūrė filmą, kuriame airių seteriui atiteko vienas pagrindinių vaidmenų. Ši šunų veislė „užsitikrino“ vietą reklamos siužetuose, fotosesijose – nuostabi kaštono spalva prideda žavesio ir puikiausiam modeliui. Iki šiol praeiviai gatvėje airius pavadina „Chappi šuo“.
Airių seteris buvo išveistas kaip pagalbininkas medžioklėje. Ir nors dabar dauguma šių šunų auginami tik kaip kompanionai, tačiau ši nuostabi veislė išlaikė darbines savybes bei medžiotojo nosį. Tinkamai mokant airių seterį, jis gali tapti patikimu medžioklės dalyviu: tai greitas, turintis gerą uoslę šuo, ištvermingas bet kokiose vietovėse ir įvairiomis oro sąlygomis – Airijos gamta ir klimatas juos paruošė viskam. Bene dažniausiai su airių seteriais pasirenkamas „šuniškas“ laisvalaikis – dalyvavimas šunų parodose. Visame pasaulyje tai yra populiarus šou šuo. Unikali, jokiai kitai šunų veislei nebūdinga kailio spalva yra įspūdinga, o pridėjus elegantiškus judesius ir gyvybingą temperamentą, gausime akį traukiantį reginį. Šios veislės šunys laimi ne tik savo grupės ringe, labai dažnai juos matome ir ant aukščiausiosios pakylos. Visa ši užsiėmimų įvairovė gali atrodyti gana nutolusi nuo airių seterio šaknų, tačiau tai tik įrodo, apie kokią nuostabią, universalią šunų veislę kalbame.
Pora žodžių apie sveikatą
Šiuo atžvilgiu airių seterius galima apibūdinti kaip iš esmės sveiką, atsparią šunų veislę. Jie nėra linkę į alergijas, virškinimo sutrikimus, neperšąla nuo vėjo pūstelėjimo ir jų tikrai nereikia rengti žiemą. Tačiau svarbu saugotis skrandžio užsisukimo ir nešerti šuns tuoj po pasilakstymo, neiti pasivaikščioti tuoj po šėrimo. Taip pat labai svarbu rinktis šuniuką, kurio tėvams (pageidautina – ir protėviams) atlikti displazijos tyrimai. Sąnarius saugoti svarbu ir šuns brendimo laikotarpiu, neduoti per didelių krūvių, pasirūpinti kokybišku ėdalu, vengti antsvorio (auksinė taisyklė – geriau per liesas šuo, nei per storas). Praeityje airių seteriams buvo būdinga progresuojanti tinklainės atrofija (PRA), tačiau atsakingai veisiant ji dabar pasireiškia itin retai.
Į lauką!
Viena iš didžiausių būtinybių norint laikyti šį šunį – galimybė suteikti jam pakankamą fizinį ir protinį krūvį, tik taip jis bus sveikas ir laimingas. Airis gerai jausis ir nedideliame bute, suaugęs namie elgsis ramiai, bet tik su sąlyga, kad kas dieną galės lauke išlieti energiją. Priešingu atveju jis pats susigalvos, kaip tai padaryti namuose, ir, deja, paprastai airių seterio ir jo šeimininko požiūriai į šio klausimo sprendimą labai skiriasi – retas iš mūsų pageidauja apgraužtos sofos ar išverstos šiukšliadėžės. Tad pamąstykite, ar turėsite laiko ir vietos tinkamai pasivaikščioti su seteriu?
Tam prireiks kasdien mažiausiai valandos, optimaliai – 1,5-2 val. lakstymo be pavadėlio. Išėjus pasivaikščioti, šis šuo bėgios tiek, kiek tik jūs jam leisite – nors ir visą dieną. Seteris mielai nešios kamuoliuką, kol šeimininkui pabos jį mėtyti, ieškos laukuose besislepiančių paukščių, maudysis ežere ar žais su kitais šunimis. Tai nepamainomas kompanionas aktyvų laisvalaikį mėgstantiems žmonėms. Airių seterių energijos klodai yra sunkiai išsemiami, todėl nenustebkite, kai užuot po ilgo pasivaikščiojimo kartu ramiai ir patogiai įsitaisę fotelyje, pamatysite savo draugą, su žaislu dantyse vėl reikalaujantį jūsų dėmesio. Tuo tarpu po pusvalandžio protinio darbo, airis nuvargęs snaus ne vieną valandą. Tačiau kad ir koks aktyvus ar mėgstantis būti lauke šuo tai būtų, jokiu būdu airių seteris negali visą laiką ten ir gyventi – jis geriausiai jaučiasi žmogaus draugijoje, o kailis, neturintis tankaus poplaukio, nepakankamai apsaugo nuo šalčio.
Trumpai apie kailio priežiūrą
Skirtingai nei trumpaplaukiai šunys, jie šeriasi ne ištisus metus, o tik sezoniškai (kalės daugiau, patinai mažiau). Laikotarpiais tarp šėrimosi plaukų iškrenta visai nedaug, tačiau „sezono“ metu kambarius teks valyti gerokai dažniau nei įprasta. Tvarkos laikytis nesunku, nes šuns plaukai sukasi į gniutulėlius ir kaupiasi pakampėse, neskraido, yra lengvai surenkami. Tačiau, kadangi blogas oras lauke toli gražu nėra pretekstas sutrumpinti pasivaikščiojimo laiką, pasitikrinkite, ar turite gerą praėjimą nuo lauko durų iki vonios: airių seterių kailis sugeria iš aplinkos 90 proc. purvo ir 10 proc. drėgmės…
Parodose dalyvaujančius šunis rekomenduojama vidutiniškai kartą per savaitę išmaudyti kokybišku šampūnu ir iššukuoti. Maždaug kas 1,5 mėnesio apkirpti, nors plaukus nuo letenų tikriausiai norėsite patrumpinti ir dažniau, kad į namus neštųsi mažiau žemių. Parodose nesilankančius šunis galima maudyti ir kirpti rečiau, bet jei norite, kad seteris atrodytų tvarkingas ir prižiūrėtas – tam vis tiek turėsite skirti pakankamai dėmesio bei laiko. Ir nepamirškite po pasilakstymo laukuose išrankioti visų šapelių, kurias jūsų augintis parsinešė plaukuose.
Kiekvienas seteris – vis kitoks
Viskas, ką čia papasakojau, – tik bendras veislės apibūdinimas. Toli gražu ne visi airių seteriai bus tokie, kaip aprašyta. Kiekvienas jų vis kitoks: ramesnis ar aktyvesnis, paklusnesnis ar labiau užsispyręs… Tikras komikas arba solidus inteligentas. Dėl vieno galite būti tikri: nuobodžiauti neteks! Šių šunų šeimininkai mano, jog energingumas ir nepriekaištingas charakteris yra savybės, labiausiai prisidedančios prie gyvenimo su šiais šunims žavesio. Nėra dviejų vienodų dienų, gyvenant su airių seteriu. Jie idealūs kompanionai žmonėms, mėgstantiems aktyvų laisvalaikį. Tai šunys, nemėgstantys vienatvės, todėl apsvarstykite, ar airiui neteks vienišam tupėti namuose nuo ryto iki vakaro.
Tačiau jei norite temperamentingo, gražaus, mėgstančio bendravimą šeimos augintinio, esate pasiryžę kasdien jam skirti pakankamai laiko pasivaikščiojimams bei priežiūrai – galbūt airių seteris ir yra veislė, kurios ieškote. Nusprendus įsigyti airių seterį, ši laisva siela mylės jus be išlygų ir žavės visus, kas ją pažins. Savo ruožtu jis iš jūsų reikalaus nuolatinio dėmesio ir švelnumo bei bus didelė jūsų gyvenimo dalis. Įsileidus airių seterį į širdį, jokia kita šunų veislė nebeužims jo vietos.
Parengė Justina Lelienė
