Naujienos

Kovo pradžia Lietuvos šunų mylėtojams reiškia tarptautines parodas Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre Litexpo. Daugiau kaip 1 600 šunų iš įvairių Europos šalių kovo 6 – 8 d. kasdien varžėsi dėl veislės, grupių nugalėtojų bei kitų titulų.

„Mūsų mylimas Pegasas, būdamas aštuonerių su puse metų, tebešvyti kaip žvaigždė! Tai įrodymas, jog, bėgant metams, tikras charakteris ir patirtis tik stiprėja. Tai geriausia gimtadienio dovana, apie kokią galėjau svajoti. Už šią dovaną ir neįtikėtiną dieną dėkoju savo augintiniui Pegasui“, savo socialinėje paskyroje, pasibaigus parodai, parašė Pegaso veisėja estė Kadri Aksin. Kad veteranų klasės šunį išrinktų „Best in Show“ konkurso nugalėtoju, gana retas atvejis, bet pirmąją parodos dieną leonbergeris Pegasas (CH FAITHFUL AMIGO PEGASUS) tikrai buvo vertas šio apdovanojimo.

Kovo pradžioje šunų augintojai, veisėjai, treneriai, vedliai, gyvūnų priežiūros specialistai tradiciškai renkasi Birmingeme (Didžioji Britanija), kur kasmet vyksta vienas svarbiausių ir didžiausių šunų mylėtojų renginių – Cruft‘s paroda. Šiemet paroda vyko kovo 5 - 8 d.

Šis išskirtinis kinologų renginys startavo 1891 metais Charles Cruft dėka, nuo tada tebevadinamas šio britų verslininko bei šunų mylėtojo vardu. Paroda iki šiol nenustoja stebinti šunų veislių įvairove, dalyvių gausa, sporto varžybomis, įvairiais konkursais. Šunų augintojų, veisėjų aistra bei atsidavimas veisliniams šunims paverčia šią parodą išskirtiniu renginiu ir reginiu. 

Pernai Pasaulinėje šunų parodoje Helsinkyje ne ringe, o tyliai, beveik nepastebimai, basendžių mylėtojai kaunietei Giedrei Šertvytienei buvo įteiktas išskirtinis prizas – WDS 2025 Canine Companionship apdovanojimas. Šį jautrų momentą matė tik keletas žmonių. Canine Companionship nugalėtojus išrenka speciali stebėtojų / gerovės komisija, bendradarbiaujanti su Suomijos kinologų klubu. Komisija stebi, filmuoja, analizuoja parodos dalyvių elgesį su savo bei kitais šunimis ir išrenka nugalėtojus. Sunku keliais žodžiais nusakyti šio prizo vertę, tačiau dabar, įsibėgėjus šunų parodų sezonui (kovo 6-8 d. susitiksime tarptautinėse šunų parodose Lietuvos parodų ir kongresų centre Litexpo), šis apdovanojimas siunčia mums svarbią žinutę: prizai yra ne apie mus. Jie – apie mūsų šunis.

Šuo – ne vienai dienai, o visam gyvenimui, šį posakį girdėjo visi, tačiau vis dar pasitaiko skubotų, neapgalvotų sprendimų. Pamirštama pasidomėti patinkančios šunų veislės paskirtimi, charakterio savybėmis, priežiūra. Tačiau dar blogiau, kai nesidomima veislynais ir veisėjais, kurie veisia šunis. Net pamirštama įsitikinti, ar tai tikrai veislinis šuo.

Atsakingas šunų veisėjas: kas jis?

Atsakingo veislinių šunų veisėjo šuniukai turi Lietuvos kinologų draugijos arba kitos Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) narės išduotus kilmės dokumentus, kuriuose įrašytos net kelios šuniuko tėvų ir protėvių kartos.

Šuns kilmės dokumentai įrodo, kad šuniuko tėvai tikrai yra tam tikros šunų veislės atstovai. Kilmės dokumentai liudija, kad šuniukų tėvams ir protėviams buvo atlikti sveikatos tyrimai, kad šunų parodose juos vertino ir atitinkamus titulus suteikė kvalifikuoti šunų teisėjai. Visa tai ir dar daugiau dalykų garantuoja, kad šuo atitinka savo veislės standartą (standartų aprašus rasite FCI tinklapyje).

Vasario 23 dieną vėl startuoja nuotolinis nemokamas Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro visuomenės švietimo projektas „Atsakingo šeimininko akademija“.

Pirmąją paskaitą apie vieną svarbiausių dalykų – atsakingą šuns pasirinkimą skaitys vilnietė Miglė Narbutaitė. LKD šunų dresuotoja, aistringa kurtsharų mylėtoja ir veisėja jau 20 metų, ne vieną dešimtmetį besidominti šunų kinkinių sportu. Pirmosios šio sporto varžybos Lietuvoje įvyko 2008 metais Kernavėje, Miglė jose dalyvavo su savo pirmąja kurtshare Upe, kuri skynė laurus ir šunų grožio konkursuose.

Baigiantis 2025 - iesiems Lietuvos kinologų draugija (LKD) pakvietė šunų mylėtojus į tarptautines šunų parodas. Tradiciškai šios parodos vyko Lietuvos parodų ir kongresų centre Litexpo. Šunų parodos daugelyje pasaulio šalių vis labiau tampa švietėjiškais renginiais, jų dėka visuomenė geriau pažįsta veislinius šunis, įsitikina atsakomybės svarba renkantis gyvūną augintinį. Nuo 2011 metų veikiančiam LKD Mokymo centrui ši misija taip pat nesvetima. Aptarkime keletą priežasčių, kodėl šunų parodoje verta įsitraukti į Mokymo centro veiklas.

Lietuvos kinologų draugija kasmet organizuoja daug tarptautinių šunų parodų, jos vyksta visoje Lietuvoje: Vilniuje, Druskininkuose, Palangoje, Molėtuose. 

Į parodas atvyksta tūkstančiai dalyvių iš įvairių pasaulio šalių, žiūrovai gali pamatyti ir iš arčiau pažinti įvairiausias šunų veisles. Šunis vertina tarptautiniai šunų teisėjai.

„Kiek įdėsi, tiek ir gausi”, – šiuos šunų veisėjos ir hendlingo specialistės Indrės Mečionytės žodžius Rugilė Klimaitė prisimena dažnai. Domeikavos gimnazijos (Kauno r.) moksleivė Rugilė prisipažįsta, kad dar visai neseniai tokie dalykai jai nebuvo labai svarbūs...

Naujųjų metų išvakarėse, Lietuvos parodų ir kongresų centre Litexpo vykstant tarptautinei šunų parodai bei Jaunųjų vedlių klubo iškilmėms, trylikametė Rugilė sulaukė išskirtinio dėmesio – susumavus 2025 metų konkursų rezultatus, ji pripažinta geriausia Lietuvos jaunąja vedle. Šis titulas suteikė daug džiaugsmo, bet tuo pačiu sukėlė ir nerimo – kovo 5 - 8 d. Rugilė atstovaus mūsų šalies jauniesiems vedliams Cruft’s parodoje. Nuo 1891 metų Birmingeme, Didžiojoje Britanijoje vykstanti šunų paroda laikoma viena didžiausių ir svarbiausių pasaulio šunų parodų.

Šis sportas – apie aistrą, meilę ir susižavėjimą kurtais, sako kursingu* besidomintys arba su savo augintiniais dalyvaujantys varžybose. Ne išimtis ir klaipėdietė Roberta Tomaševičiūtė, neseniai sugrįžusi iš žiemos varžybų Austrijos kalnuose. Tai jau antras kartas, kai žiemos kursinge jos saliukių kalytė Kora tapo prizininke. Sausio 24 - 25 d. Austrijoje, Silvretos vietovėje vykusiose tarptautinėse sniego kursingo varžybose (International Silvretta Snow Coursing) savo klasėje ji buvo trečia. Iš Lietuvos į šias varžybas nuvyko trylika kurtų. Daugiausiai buvo vipetų, dvi saliukių kalytės, dvi rusų kurtės, dvi Podenco Ibicenco bei Sicilijos kurtų kalytė. Roberta dalyvavo su dviem saliukių kalytėmis. Korai (Babette Fėjų era) netrukus sukaks šešeri, o jos išveistai Monerai (Monera Montifica) – dveji.

„Išsiruošiau su dviem ilganosėmis ir beveik penkių mėnesių kūdikiu į kelionę po Europą. Vyras su kita mūsų šunyte liko namuose. – Skyrusi sau naują išbandymą ir viską įveikusi, šypsosi Roberta. – Mano pusiaukelė buvo Vokietija, Bavarijos regionas, kur užsukau pas savo tėvus atostogų, o Austrija buvo tolimiausias kelionės taškas“.

Sausio 10 - ąją Lietuvos veislinių šunų mylėtojai atsimins ilgai, nes tą dieną Vilniuje vyko Lietuvos šunų čempionų čempionatas. Išskirtinis, visiškai kitoks, nei įprastos šunų parodos, renginys. Ir ne todėl, kad būna kartą metuose, o labiau todėl, kad suburia geriausius šunų veisėjus, teisėjus, vedlius, kirpėjus, trenerius, priežiūros specialistus. Pasakyti, kad šiems žmonėms šunys yra tik hobis, reikštų nieko nepasakyti. Šunys jiems yra meilė. Jaukios akimirkos šeimoje ar draugų būryje. Malonūs pasivaikščiojimai gamtoje. Valandos ar net dienos kelionėse į parodas. Šunys yra jų gyvenimas. Apie tai savo sveikinimo kalboje, atidarydama šventinį renginį, kalbėjo ir Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė.

Sveikiname ne tik konkursų nugalėtojus, bet visus Lietuvos kinologų draugijos šunų veisėjus, sporto entuziastus, trenerius bei šunų augintojus su didelėmis ir mažomis pergalėmis. Džiaugiamės, kad taip aktyviai dalyvavote konkursuose.

2025 metų Lietuvos TOP šunys: brazilų terjeras CHISME DO JARDIM IMBUI, toipudelis MI MI MI KLASIKOS STILIUS ir Aliaskos malamutas CONTRACT WITH THE DEVIL SIELOS MISTERIJA.

Gruodis, sausis, vasaris... Baltos pusnys ir lengvas šaltukas. Kartais – dargana, vėjas, lietus. Bus visko. Svarbiausia, kad besirūpindami savo gera savijauta, nepamirštume savo gyvūnų augintinių. Nes kas daugiau, jei ne mes, esame už juos atsakingi.

Šunys ir sniegas

Žiemą svarbu atidžiau prižiūrėti šuns letenas. Galima apauti batukus, bet dauguma šunų jų nemėgsta. Gelbsti ir pėdučių vaškas. Taip pat būtina iškarpyti tarpupirščių plaukus, kad tarp pirštų nesikauptų purvas ir drėgmė. Parsivedus iš lauko nepamirškime drungnu vandeniu nuplauti pėdučių ir papilvės, gerai nusausinti. Jei yra galimybė, šiek tiek „pafenuoti“ kailį.