Jos džiaugiasi, kad praėję metai buvo sėkmingi, bet taip pat pabrėžia, kad sėkmė nenukrito kaip prinokęs obuolys nuo obels. „Išveisti šunį, kuris didžiausiose Europos parodose liptų ant nugalėtojų pakylos, yra svarbiausias veislyno nuopelnas ir pasididžiavimas, – šypsosi vaizdingo Lietuvos miestelio Pagramančio gyventoja Lilija Tranelienė. – Mūsų išveista kalytė Rowena tapo 2019 metų TOP taksu ir tų pačių metų Europos šunų čempionato nugalėtoja, jos protėviai – pirmieji mūsų veislyno šunys“.
Pašnekovės tikina specialiai nerenkančios taškų TOP konkursams, nes veislyne yra ne vienas sėkmingai parodose dalyvaujantis šuo ir tik vieną jų „padaryti“ TOP šunimi būtų papildomo darbo reikalaujanti užduotis.
„Europos ar pasaulinėse parodose ilgaplaukių taksų ringe varžosi virš 100 šunų, taigi, tapti geriausiu – didelis pasiekimas. Kinologijoje tarp sėkmės ir atsitiktinumo niekada nedėčiau lygybės ženklo. Taip nebūna, – savo nuomonę dėsto Julija. – Dažnai tarpusavyje pasikalbam, kad ne parodų rezultatai mums yra svarbiausi. Svarbiausia yra šunų sveikata ir meilė. Džiaugsmu trykštantis pašėlusio takso žvilgsnis šimtąkart svarbiau, nei bet kuris titulas“.
Šiuo metu veislynui priklauso 30 suaugusių ilgaplaukių taksų. Dauguma jų gyvena su Lilija ir Audrone Pagramantyje, keli pas bendrasavininkius Vilniuje bei Kaune. Lilija rūpinasi standartiniais, Audronė – nykštukiniais taksais, o Julija – dviem šunimis, kurie gyvena kitur.
Pagramančio taksai turi jiems specialiai įrengtas teritorijas ir namelius. Darbas čia prasideda anksti ryte, o baigiasi vėlai vakare. Bendrauti ir socializuoti, dresuoti ir žaisti, vedžioti ir maitinti, šukuoti ir maudyti, atsakinėti į šuniukų šeimininkų skambučius, švarintis ir valyti teritoriją... Neįmanoma visko išvardyti. Be to, jeigu kažkas iš šeimos išvyksta į parodą, kažkas lieka namie ir rūpinasi visu veislynu.
Ringo dresūra dažniausiai užsiima Julija, tačiau ji gyvena kitur, todėl prieš svarbias parodas sugrįžta į tėvų namus paruošti šunų.
Pašnekovės išdavė ir slaptą ritualą: kai kalytei artėja gimdymas, jos renkasi pas mamą ir visos drauge priima mažylius. Taip elgiasi, norėdamos padėti mamai, kad būtų šalia, jei prireiktų daugiau rankų.
Ilgaplaukių taksų mylėtoja Julija sako, kad taksai „priverčia“ jas su seserimi kasdien palaikyti su mama ryšį: „Tai mus riša ir tai vienas geriausių dalykų. Neįtikėtina, bet tėvai dar ankstyvoje vaikystėje paruošė mums hobį, kuris tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi“.
Lino Vaicekausko ir Julijos Tranelytės nuotr.