Šunų mylėtojų padangėje pavasaris! O jei pavasaris, Šuns diena ne už kalnų.
Minėti šią datą jau dešimtą kartą kviečia šventės iniciatorė, Lietuvos kinologų draugija (LKD).
Šių metų šventės idėja – skirtingi, bet mylimi!
Tai diena, kai daug kalbama apie meilę ir dar daugiau – apie atsakomybę. Mes kalbame ir kažką darome, o jie laimingi vaikosi kamuoliukus, taško balas ir krečia išdaigas.
Skirtingi ir tokie panašūs. Mylimi mūsų šunys.
Lietuvos nacionalinis muziejus jau netrukus pakvies į žaismingą, bet ir kruopščiais tyrimais pagrįstą parodą „Istorija vizgina uodegą“, kuri pasakoja žmogaus ir šuns draugystės istoriją Lietuvoje nuo Akmens amžiaus iki šių dienų. Ši paroda – tai pirmasis bandymas pasakoti mūsų krašto istoriją iš šuns perspektyvos. Joje lankytojai sužinos ne tik apie šunų kasdienį gyvenimą, bet ir apie tai, kaip jie tapo tikėjimo, karo ar šeimos dalimi.
Parodos atidarymas Istorijų namuose jau balandžio 30 dieną, o iki tol parodos kuratoriai, Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai dr. Povilas Blaževičius ir Sigita Mikšaitė, kviečia susipažinti su 10-čia stulbinančių faktų, kuriuos atrasite parodoje – kai kurie jų jus prajuokins, kiti – nustebins ar net sujaudins.
Prieš keletą metų žiniasklaidoje pasirodė svarbi žinutė: Briuselio Parlamentas pritarė įstatymo projektui, pripažįstančiam, kad gyvūnai yra juslios būtybės. Taigi, gyvūnas negali būti laikomas daiktu ar įrankiu. Gyvūnas pripažįstamas specialiąja visuomenės dalimi, todėl turi ir gali būti ginamas teisiškai. Galbūt žodis „specialioji“ šiek tiek rėžia ausį ir ateityje bus surastas tinkamesnis terminas, bet prie jo prisišliejusi „visuomenės dalis“ sąvoką sušvelnina…
Jau stoikų filosofinio sąjūdžio laikais (antikinė Graikija) buvo teigiama: gyvūnai jaučia! Gyvūnų protines galimybes stoikai lygino su vaikų proto galiomis, jie jau tada įžvelgė tai, kas teisiškai įtvirtinta tik dabar. Ir senais laikais, ir šiandien pačiu socialiausiu naminiu gyvūnu augintiniu laikomas šuo. Kas gyvena ar savo veikloje yra susijęs su šunimis, šio protingiausio bei draugiškiausio gyvūno augintinio tikrai nevadina daiktu ar įrankiu. Kasdieniame gyvenime, žmonių gelbėjimo tarnybose, o ypač – kaniterapijoje, šunys tapo lygiaverčiais žmonių bendruomenės nariais.
Balandžio 27 d. Lietuvos kinologų draugija kartu su Optimeal Lithuania pirmą kartą organizuoja konferenciją šunų veisėjams „Šunų sveikata ir reprodukcija: iššūkiai, sprendimai ir prevencija".
Konferencijoje pranešimus skaitys veterinarijos specialistai Saulius Laurusevičius, Vita Ambrulaitienė ir Tomas Laurusevičius.
Ši konferencija, kaip ir kiti Lietuvos kinologų draugijos balandžio mėnesio renginiai, skirta ŠUNS DIENAI. Ja siekiama dar labiau rūpintis veislinių šunų sveikata, gerove, ateitimi. Atsakomybė reiškia žinias, dalijimąsi patirtimi, todėl kviečiame šunų veisėjus, augintojus bei pradedančiuosius – visus, kas vertina veterinarijos specialistų žinias bei patirtį, dalyvauti konferencijoje. Tai bus puiki galimybė ne tik kelti savo kvalifikaciją, bet ir užduoti rūpimus klausimus, pasidalinti patirtimi.
Konferencijos pranešimai bus įskaitiniai, klausytojai gaus 3 įskaitinius LKD sertifikatus.
Balandžio 10 - 13 d. Brno parodų centre vyko 2025 m. Europos šunų čempionatas. Tai ne pirmas kartas, kai Čekijai buvo patikėta organizuoti šį prestižinį šunų mylėtojų renginį. 2014 m. Čekijoje vykęs Europos šunų čempionatas sutraukė 14 652 dalyvius, daugiau nei 300 šunų veislių. Šiemet šie skaičiai buvo gerokai didesni.
Gražiausiu Europos šunimi išrinktas afganų kurtas GCHS CH ZAIDA BINT MUTI VON HAUSSMAN iš Čilės. Šio pasaulyje puikiai žinomo, 2024 m. Pasaulinės šunų parodos nugalėtojo, kitas prestižines parodas laiminčio šuns veisėjas yra Ramon Podesta, savininkas ir hendleris – Willy Santiago.
Antras tarp gražiausių Europos šunų – Aliaskos malamutas CAUSE I'M A REAL Shamanrock (savininkė Katerina Seidlova, Čekija).
Trečias – mažasis Vandėjos basetas grifonas SOME SAY Black Majesty (savininkė Iva Raic, Kroatija).
Balandžio mėnuo turtingas renginių šunų mylėtojams! Jau įpratome švęsti balandžio 24-ąją, visuotinę ŠUNS DIENĄ, o štai balandžio 30 d. duris atveria įspūdinga, pirmą kartą Lietuvoje (nedažnai ir pasaulyje!) rengiama paroda ISTORIJA VIZGINA UODEGĄ!
„Nuo šuns, besiglaudžiančio prie ugniakuro piliakalnio gyvenvietėje iki gulinčio Lietuvos valdovui prie kojų ar glostomo partizano rankos. Kaip atrodė šunų kelionė Lietuvoje nuo akmens amžiaus iki šiandienos?
Šuo buvo pirmasis žmogaus prijaukintas gyvūnas. Per ilgus tūkstantmečius laukinis padaras tapo nepakeičiamu žmogaus bendradarbiu ir draugu, universalia žmogaus būties dalimi.
Jau visai netrukus, balandžio 24-ąją, minėsime Šuns dieną. Kartu su visais šią dieną švęs Audronė ir Kęstas Rutkauskai. Švęs ne vieni, o su dešimčia savo augintinių, belgų aviganių. Kaip kiekvienais metais, sukvies ir Alytaus šunų mylėtojų klubo „Bosko“ narius bei miestelėnus su šunimis ar be jų dalyvauti renginyje, kuriame bus įvairiausių linksmybių šeimininkams ir augintiniams.
Dešimtą kartą šią dieną minėti kviečia šventės iniciatorė – Lietuvos kinologų draugija, o šių metų Šuns dienos idėja yra „Skirtingi, bet mylimi“. Tokia idėja labai tinka Audronės ir Kęsto Rutkauskų šunų veislynui „Vilko kraujas“. Keturių skirtingų veislių (malinua, terviurenai, lakenua, griunendaliai), bet tos pačios belgų aviganių šeimos šunys, seniai pakerėjo šių alytiškių širdis.
Pirmą balandžio savaitgalį Birštono apylinkėse vyko Natūralaus šunų ganymo instinktų testas ir egzaminas. Šį testą pagal Tarptautinės kinologų federacijos patvirtintus standartus pirmą kartą organizavo Alytaus šunų mylėtojų klubas „Bosko“.
Dalyvauti balandžio 5 d. vykusiame teste buvo registruoti 22 dalyviai, atvyko 20. Natūralaus ganymo instinktų testą išlaikė 13 šunų. Į balandžio 6 d. vykusį testą užsiregistravo 17 dalyvių, iš jų net 16 šunų testą išlaikė.
Sertifikuota šunų ganymo instinktų teisėja Audronė Naruševičė džiaugėsi ne tik puikiais testo rezultatais, bet ir šunų veislių įvairove. Dalyvavo belgų aviganiai (lakenua, griūnendalis, terviurenas, malinua), borderkoliai, šelčiai, trumpaplaukiai ir ilgaplaukiai koliai, australų piemenų šunys, boseronai, ispanų vandens šuo, olandų šiurkščiaplaukis aviganis.
Kovo 23 d. įvykęs Lietuvos spanielių savininkų klubo susitikimas buvo tikra šventė visiems, kam svarbi ne tik šunų gerovė, bet ir šių indėlis visuomenės labui.
Susirinkimo tikslas buvo ne tik apžvelgti nuveiktus darbus, priimti įstatus, išrinkti tarybą ir klubo prezidentą, bet ir priminti, kad veislės mylėtojų klubas nesiriboja vien šunų parodomis - tai kur kas daugiau.
Tai bendruomenė, kuri neabejinga šunų gerovei, sveikatos problemų sprendimams, taip pat ir pasirengusi prisidėti prie socialiai atsakingos veiklos.
Balandžio 24-ąją švęsime Šuns dieną. Jau dešimtą kartą šią dieną minėti kviečia šventės iniciatorė – Lietuvos kinologų draugija. Kartu su visais Šuns dieną švęsti kviečia ir „žibučių šeimyna“ – Berno zenenhundų, Maltos bišonų ir briarų veislynas.
Šventės idėja „Skirtingi, bet mylimi“ labai tinka šiam veislynui, tai tarsi apie juos ir jų augintinius...
Šeimos kūrinys gimė daugiau nei prieš du dešimtmečius
Kauniečių Stonkų šunų veislynui „Bohemijos žibutė“ jau 23 metai. Žiūrint į skaičių, daugoka, tačiau veisėjai įsitikinę: augti ir tobulėti dar yra kur, nes kiekvieno šuns istorija buvo, yra ir bus skirtinga.
Kovo 6 - 9 d. Birmingame, Didžiojoje Britanijoje vėl praūžė viena didžiausių pasaulio parodų – Cruft's. Parodoje dalyvavo penkiasdešimties šalių šunų mylėtojai ir veisėjai. Dėl nugalėtojo titulo varžėsi tūkstančiai šunų, bet, kaip niekada anksčiau, gražiausiųjų laurai buvo skirti ne Didžiosios Britanijos, o Italijos ir Rumunijos atstovams.
Gražiausiu šunimi pripažintas vipetas Multi Ch Una Donna Che Conta iš Italijos, jo savininkai Corradini ir Giovanni Liguori. Antroji vieta skirta Tibeto mastifui Dzhozias Viking iš Rumunijos (savininkas Valentin Molnarui). Cruft's parodoje dalyvavo apie 24 000 šunų (18 000 varžėsi grožio konkursuose, likusieji - Agility, Flyball, Freestyle varžybose, dalyvavo parodomojoje programoje).
Prancūzijai atstovavo 475, Vokietijai - 407, Nyderlandams - 376 šunys. Lietuvai - kelios dešimtys šunų (inf. tikslinama).
Veisliniai šunys nesudaro nė trylikos procentų Lietuvos šunų populiacijos. Panašus ir Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) šalių narių vidurkis, tik Suomijoje ir Švedijoje veislinių šunų kone trigubai daugiau. Tai kodėl, prakalbus apie bet kokias „šuniškas problemas“, pirmiausia kliūva atsakingi veislinių šunų augintojai ir veisėjai?
