Laikas iššūkiui: įveikti kilometrai, prizai ir Gabijos sveikinimai

Sutikite, žodį dresūra kartkartėmis vis dar siejame su žmonių pulkeliu, kurių amsintys, pavadėlius tampantys šunys suka ir suka ratus kokioje nors nuošalioje aikštelėje. Tačiau laikai keičiasi. Dabartinės dresūros aikštelės labiau panašios į laisvalaikio praleidimo centrus, kur žmonės su savo augintiniais turiningai, aktyviai leidžia laiką, mokosi ir dalijasi patirtimi, gauna įvairių paslaugų. Šiuose centruose šunų elgsenos abėcėlės gana dažnai moko jauni žmonės, baigę specialius mokymus, stažavęsi Lietuvoje ir užsienyje.

Viena jų, pozityviąją dresūrą taikančių ir net pavadinimą „Gabus“ savo mokyklai pasirinkusių, yra Gabija Vyšniauskaitė. Lietuvos kinologų draugijos dresuotoja, hendlingo specialistė, Vilniaus universiteto magistrantė, aistringa keliautoja, skautė, basethaundo Cinamono ir borderkolės Dekos šeimininkė – su šunimis ji nuo devynerių metų. Karantino suvaržymai Gabijos veiklų nesustabdė. Atvirkščiai – mergina realizavo keletą naujų sumanymų.

„Sausį ir vasarį praleidau organizuodama iššūkį – kviečiau pajudėti ir per mėnesį su savo augintiniu nueiti kuo daugiau kilometrų. Pasivaikščiojimų mylėtojai iš visos Lietuvos siuntė į GABUS socialinę paskyrą nuotraukas. Visi drauge jie įveikė daugiau kaip 2647 kilometrus“, – greitakalbe beria Gabija ir rodo pasivaikščiojimų dalyvių nuotraukas. Ištikimiausi pasivaikščiojimo iššūkio dalyviai buvo apdovanoti medaliais, prizais. Su kai kuriais Gabija pažįstama tik iš kompiuterio ekrano, bet žada susitikti dresūros pamokose arba šiaip suorganizuoti kokį pasivaikščiojimą. Ji visada optimistiška ir jau kviečia žmones į pasiruošimo šunų parodoms pamokas. Gabija tiki: šunų parodos ne už kalnų!

– Kokių žinučių dažniausiai sulauki iš šunų šeimininkų ir kas labiausiai džiugina?

– Mane labiausiai džiugina žinutės, kai parašo nauji šeimininkai ir sako: įsigijome šuniuką, norime pamokų! Be abejo, būna ir kupinų nusivylimo žinučių: šuo ant manęs urzgia, nebesusitvarkau. Kad ir kaip būtų, kiekvienas šeimininkas ir kiekvienas šuo yra labai svarbus. Turiu daugybę mokinių, kurie pamokose buvo prieš metus ar dvejus, bet iki šiol siunčia nuotraukų, kaip sekasi, pasidžiaugia naujai įsigytu pavadėliu, siūlo susitikti, pabendrauti.

– Įsivaizduok save šviežiai „iškepto“ šeimininko vietoje. Šunų ugdymo paslaugas siūlančiųjų – gausybė. Visų pažadai ir paslaugos – nerealios, o tu renkiesi mylimiausio šuniuko pirmąjį mokytoją: kas tau būtų svarbu?

– Pirmiausia dresuotojo žinios – jo auginti šunys, lankyti seminarai, anksčiau jo pamokas lankiusių žmonių atsiliepimai. Informacija, kokiose kinologų stovyklose, mokymuose ar varžybose jis dalyvavo. Kokius laikė egzaminus. Ar pripažįsta klaidas, iš kurių mokosi, ar konsultuojasi su kolegomis, kaip sprendžia vienokias ar kitokias problemas. Mano patirtis dresūros srityje maždaug 10 metų. Esu Lietuvos kinologų draugijos dresuotoja, o kad ja tapčiau, laikiau teorinį ir praktinį egzaminą. Kol gavau leidimą laikyti egzaminą, darbavausi dresūros aikštelėje, mokiausi, reikėjo rekomendacijų egzamino laikymui. Rinkdamasi mokytoją savo mylimam šuniukui būtinai viso to ir dar daugiau paklausčiau. Taip pat labai svarbu, kad su dresuotoju šeimininkui būtų malonu bendrauti – pamokoje neturėtų kilti papildomos įtampos dėl to, kad naujas šeimininkas kažko nežino. Pas mane mokytis ateina tie, kuriems šuns auginimas yra naujovė – dažnai daug dėmesio skirti reikia paprasčiausiam pratinimui eiti į lauką, mokyti, kad šuo netemptų pavadėlio, o pati tradiciškai suprantama dresūra, kaip „sėdėt“ ar „gulėt“, lieka antrame plane. Jeigu ateina labiau patyręs žmogus, gilinamės į siauresnes temas, tačiau daugiausiai klientų yra pirmą kartą šunį mokantys šeimininkai, kuriems viskas labai nauja.

– Kas svarbu į pamokas atėjusiam žmogui ir jo šuneliui?

– Asmeninis dėmesys. Problemos išklausymas. Sprendimo radimas. Skirtingų metodų taikymas. Tolimesnio mokymų plano sudarymas. Teorinė ir praktinė informacija, užduotys namams, susirašinėjimas su priminimais ir papildomais paaiškinimais, jei to prireikia. Šeimininkui užtenka žinoti tai, kas efektyvu ir tinka jo šuniui, o dresuotojui reikia žinoti tiek metodų, kiek yra šunų. Vieno, tinkamo visiems, nėra. Todėl žmogus būna patenkintas, kai jaučia: šuniuko mokytojas ieško geriausio varianto jo augintiniui, taiko jį konkrečiai situacijai. Tai įgyjama tik su dresuotojo patirtimi. Dar svarbu, kad žmogus nematytų dresuotojo pervargusio, nes nuovargis (fizinis ir psichinis) su paslaugų kokybe visiškai nedraugauja.

– Baigiasi pamokos, išsiskirsto po namus laimingi šuniukai ir maloniai pavargę šeimininkai – atokvėpis mokytojui?

– O, kad dresūra būtų tik dresūra! Dar yra administracinis darbas, buhalterija, komunikacija socialiniuose tinkluose, skambučiai, pamokų grafikų derinimas. Fotografavimas, nuotraukų redagavimas, šviečiamoji veikla. Turi domėtis, kur ir kokią naują įrangą įsigyti, ką atnaujinti, kaip pritaikyti naujoves. Turi rasti laiko savo kvalifikacijai kelti, dalyvauti vebinaruose. Turi būti matomas ir aktyvus visuomeninėje kinologų veikloje, važiuoti į parodas, kartais ir savanoriauti.

– Balandžio 24-ąją bus Šuns diena. Ir tai bus šeštadienis. Kaip švęsi, kokie planai?

– Skirsiu laiko tik savo šunims. Vis dar nemoku savęs laiku sustabdyti ir, jei tik reikia, kaip nors įterpiu papildomą darbo valandą, dėl kurios mažiau dėmesio gauna mano šunys. Ką veiksime, dar nežinau – jiems patinka ir aktyvi veikla, ir tiesiog gulėti prisiglaudus šalia. Turbūt eisime į ilgesnį pasivaikščiojimą, Deka turės agility (šunų vikrumo varžybos – Red.) treniruotę, o Cinamonas – ką nors įdomaus pauostyti. Kiekvienam – pagal poreikius.

Gabijos Vyšniauskaitės ir Aurelijos Valiukevičienės (iššūkio dalyvis Hačis).nuotr.