Dabartiniai foksterjerai: ką sako apklausos duomenys?

Grožinės literatūros mėgėjai tikrai žino angliško humoro klasiką – Jerome K. Jerome romaną „Trise valtimi (neskaitant šuns)", kuriame vaizduojamas ir foksterjeras  Monmorensis.

Vaidybiniams filmams bei knygoms išpopuliarinus leses, reksus ir kitas garsenybes, tas pat galėjo atsitikti ir su foksterjerais, tačiau jiems pasisekė – „veislių mados“ foksterjerus aplenkė...

Puiki medžioklinių šunų veislė – šiurkščiaplaukiai ir trumpaplaukiai foksterjerai atsirado Didžiojoje Britanijoje, šios šunų veislės standartas buvo patvirtintas 1876 metais. Pasak foksterjerų gerbėjų, tai vieni gyvybingiausių ir budriausių terjerų, gebančių ištverti didelį fizinį krūvį, iki gilios senatvės išliekančių azartiškais ir jaunatviškais.

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, šios veislės šunų nedaug, pastaruoju metu mūsų šalyje per metus įregistruojama nuo 4 šiurkščiaplaukių iki 11 trumpaplaukių foksterjerų.

Trumpaplaukius foksterjerus jau trylikti metai augina ir veisia vilnietė Romena Baurienė. Ir nors kaip pareigūnė kinologė ji dirba su belgų aviganiu, o namie dar augina rotveilerius, foksterjerai jos gyvenime reiškia kur kas daugiau, nei mylima šunų veislė.  

Šį pavasarį rašydama magistro baigiamąjį darbą ji apklausė foksterjerų augintojus ir palygino medžioklinių bei parodinių foksterjerų fizines bei elgsenos savybes. Parengusi 20 klausimų foksterjerų augintojams, sulaukė 65 anketų. 

„Šunys yra mano darbas ir hobis, bet jokiu būdu ne mūsų šeimos pragyvenimo šaltinis, – pabrėžia R.Baurienė. – Veisdama šunis laikausi principo: svarbu ne kiekybė, o kokybė! Gerbiu žmones, kurie sukūrė mano mylimas šunų veisles ir nors mano indėlis išsaugant bei gerinant foksterjerų veislę nedidelis, stengiuosi puoselėti tai, kas joje geriausia: puikią psichiką, išvaizdą, medžioklines savybes ir tvirtą sveikatą“.

Kai rengė klausimyną foksterjerų augintojams, veisėja norėjo išsiaiškinti parodinių ir medžioklinių linijų foksterjerų panašumus bei skirtumus, šeimininkų poreikius, lūkesčius, įsigyjant bei auginant šios veislės šunis. Šeimininkų pasitenkinimą, o gal ir nusivylimą turimu šunimi. Turintys daugiau nei vieną foksterjerą augintojai buvo paprašyti užpildyti klausimyną kiekvienam šuniui atskirai.

Gavusi užpildytas anketas, kinologė išanalizavo 33 trumpaplaukių ir 32 šiurkščiaplaukių foksterjerų (40 patinukų ir 25 kalyčių) „dosjė“. Daugiausia tai buvo jauni, nuo 1,1 iki 3 metų (38 proc.) ir subrendę šunys (38 proc.). Vyresnių šunų, kuriems daugiau kaip 9 metai, tebuvo 14 procentų.

Į klausimą, kokios linijos yra jų šuo (linija yra grupė šunų, kilusių iš vieno bendro protėvio – linijos pradininko ir turinčių bendrus požymius – Red.), respondentai atsakė, kad 27 šunys yra medžioklinių, 21 – parodinių linijų, o 17 respondentų negalėjo atsakyti į šį klausimą.

R.Baurienė atkreipia dėmesį, kad, analizuojant šunų svorio duomenis, paaiškėjo šiek tiek per didelio šunų svorio problema: „Žinant, kad pagal trumpaplaukių foksterjerų standartą patinai turi sverti 7,5-8 kg,  kalytės 7-7,5 kg, o šiurkščiaplaukių patinų idealus svoris turėtų būti apie 8,25 kg, akivaizdu, kad tik 31 šuo (tai sudarė 48 proc.) atitinka standartą. Šeimininkai turėtų į tai atkreipti dėmesį“ .

Abiejų veislių (trumpaplaukio ir šiurkščiaplauko foksterjero) standartai nurodo, kad patinų ūgis ties ketera turi būti iki 39 cm, o kalyčių šiek tiek mažiau. Pasirodė, kad dauguma šunų yra didesnio ūgio, nes ilgą laiką nevyko atranka pagal ūgį. Foksterjerai nebuvo matuojami nei šunų parodose, nei parenkant poras kergti. Trumpaplaukių foksterjerų ūgis iki 2017 metų standarte išvis nebuvo nurodytas, todėl į šuns ūgį ir svorį nebuvo kreipiama dėmesio.

„Standartas atnaujintas tik prieš trejus metus – nurodytas ūgis bei svoris, todėl būtina į tai atkreipti dėmesį, nes yra gana daug peraugusių ir per didelio svorio šunų, – konstatuoja R.Baurienė. – Foksterjerų dydis jau nuo pat veislės kūrimo pradžios kėlė tarp veisėjų nesutarimus, todėl jie pasidalijo į dvi stovyklas – vieni buvo įsitikinę, kad foksterjeras turi būti nedidelis, tik taip jis gali atlikti savo darbą medžiodamas urvinius žvėrelius, o kiti teigė, kad ūgis neturi įtakos. Jų nuomone, svarbiausia, kad šuo būtų fiziškai išsivystęs, „kvadratiško formato“ ir galėtų sėkmingai konkuruoti šunų parodose“.

Paklausti, ar su savo foksterjerais respondentai medžioja, sužinota, kad medžiojama su 14 foksterjerų, kas sudarė tik 22 proc. šunų.

„Žinant, kad nuo seno šie šunys buvo veisiami medžioti, dirbti urvuose, toks nedidelis kiekis dabar medžiojančių foksterjerų liūdina, – pakitusią šunų paskirtį nurodė šunų veisėja. – Tačiau tai suprantama, nes medžioklė kaip apsirūpinimo maistu būdas ar verslo objektas neteko prasmės ir liko tik nepigiu, ne visiems prieinamu hobiu“.

Paprašyti nurodyti foksterjerų laikymo sąlygas, respondentai teigė, kad dauguma šunų yra laikomi bute arba nuosavame name, viduje, tačiau buvo 5 šunys, gyvenantys lauko voljere.

Taip pat domėtasi, kiek laiko per dieną šeimininkai užsiima su savo augintiniais. Sužinota, kad 22 respondentai su augintiniu užsiima 1 - 2 val., 17 respondentų 2 - 3 val. ir tik 10 - daugiau kaip dvi valandas. Kinologės nuomone, foksterjerai tikrai nusipelno didesnio šeimininkų dėmesio.

R.Baurienė taip pat klausė, kokių lūkesčių bei planų žmonės turėjo įsigydami foksterjerą. 

Didžiausią dalį pozityvių įvertinimų sudarė atsakymas, kad foksterjerai yra žaismingi ir draugiški. Jie draugiški su suaugusiais žmonėmis, vaikais. Su kitais šunimis santykiai sudėtingesni, bet, žinant foksterjero, kaip medžiotojo ir peštuko reputaciją, šie rezultatai nenustebino.

Apklaustieji šunų šeimininkai kaip didžiausią problemą auginant foksterjerą nurodė jo nepakantumą, agresiją kitiems gyvūnams. Taip pat buvo vienas šuo, neturintis grobio persekiojimo instinkto. R.Baurienė pasidžiaugė, jog kaip medžioklinei šunų veislei šie rezultatai labai geri.   

Paprašyti įvertinti savo šunų darbą medžioklėje, respondentai teigė, kad 13 jų yra patenkinti savo šunimis, o nepatenkintųjų išvis nebuvo.

Foksterjerų augintojams pateikus atvirą klausimą apie šunų baimes, gauti atsakymai, kad didžioji dalis baimių, net 80 procentų, yra netikėtų, staigių garsų – fejerverkų, šūvių, griaustinio, riksmų baimė.

„Nors ir kokių sunkumų patiriame mes, foksterjerų augintojai, džiugino apklausose paaiškėjęs faktas, kad šių šunų šeimininkai dar kartą įsigytų tos pačios veislės šuniuką. Net 76,9  procentų respondentų tai patvirtino“, – nurodė foksterjerų veisėja R.Baurienė.

Įdomu buvo sužinoti, kas svarbu įsigyjant foksterjerų šuniuką? Į kokias šių šunų tėvų savybes šunų mylėtojai atkreipia dėmesį?

Kinologė R.Baurienė sako buvusi patenkinta, kai daug apklaustųjų pažymėjo, jog svarbiausia jiems yra šuniukų tėvų sveikata (net 85,7 proc.!), kontaktas su žmogumi (70,3 proc.), paklusnumas (51,6 proc.), baimių nebuvimas (50,8 proc.), išvaizda (48,5 proc.).

Būsimiesiems foksterjerų šeimininkams mažiau svarbi buvo šuniuko kilmė, medžioklinės savybės, šunų veislyno žinomumas bei prestižas, darbiniai diplomai, kaina, šuniuko tėvų titulai.

R.Baurienės ir R. Garuckaitės asm. nuotr.