Rugsėjo 27-29 d. vyks trys tarptautinės šunų parodos Palangoje! Lietuvos kinologų draugija nusprendė atšaukti šunų iš Norvegijos dalyvavimą Palangos tarptautinėse šunų parodose (priežastis – neaiškios kilmės infekcija šioje šalyje).

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Griunendalis, belgų aviganis

Belgų aviganių ketveriukę sudaro griunendalis, terviurenas, malinua ir šiurkščiaplaukis lakenua. Šie tarnybiniai šunys pagal savo paskirtį ir būdo savybes daug kuo panašūs. Susipažinkite su griunendaliais…
Griunendaliai – iš Griunendalio

Netoli Belgijos sostinės Briuselio yra išlikusi Groenendael piliavietė. Kažkada vienas iš pilies savininkų buvo restauratorius Nicholas Rose. 1893 metais pilies šunidėse jis ėmė veisti aviganius: patinas Pikard’ Jucle ir kalė Petite tapo griunendalių pradininkais, o jo išveistas Duck de Groenendael (flamandų k. – Žaliojo slėnio karalius) buvo laikomas griunendalių veislės etalonu.
Kaip visi aviganiai, belgų aviganiai išvesti bandoms nuo plėšrių žvėrių saugoti. Tačiau šios veislės šunys buvo per gudrūs, kad pasitenkintų vien sargavimu. Belgų aviganių paskirtis buvo ginti ir ganyti bandą. Ganymas – sudėtingesnis darbas, bet su juo belgų aviganiai kuo puikiausiai susidorojo.
Tačiau, bėgant laikui, Flandrijoje nebeliko vilkų, ir šalis kartu su Anglija ėmė kurti modernią žemdirbystę. Kraštas sparčiai keitėsi, nors dalis ūkininkų ir toliau augino avis, nes žemės čia nederlingos, per dažnai lyja lietus. Taigi avininkystė išliko, didesnes bandas ir šiandien gano belgų aviganiai.
Per keletą šimtmečių susiformavo 4 tipų belgų aviganiai – trumpaplaukiai (malinua), ilgaplaukiai (griunendaliai, terviurenai) ir šiurkščiaplaukiai (lakenua).
1891 m. Belgų aviganių mylėtojų klubas priėmė sprendimą nebeporuoti skirtingo kailio aviganių, bet šiuos reikalavimus Karališkoji šv. Huberto draugija ėmė vykdyti tik po trijų dešimtmečių.
Belgų aviganių panaudojimo sritys dar labiau išsiplėtė. Tarnyba policijoje, armijoje, įvairios varžybos, ringo sportas – šiose srityse jie pasirodo puikiai. Nereikėtų pamiršti ir medžioklės, terapijos seansų ligoninėse, pagalbos neįgaliesiems, efektingo „flaibolo“, pagalbos kalnuose.
Temperamentas ir savitvarda

Kokia paslaptis glūdi griunendalių prigimtyje? Griunendaliai pasižymi dviem svarbiais bruožais – neįtikėtinu temperamentu ir gera savitvarda. Kad įrodytų šias griunendalių savybes, 1903 metais Louis Huyghebaaert su savo broliu Lježe (Belgija) suorganizavo pėdsekių ir apsaugos šunų varžybas. Varžybos tapo nacionaliniu įvykiu, tuomet visuomenė ir patikėjo: belgų aviganiai yra universalūs šunys.
Griunendalius, malinua, terviurenus ir lakenua žmonės kartais vadina trumpai –belgais, tačiau Belgijos gyventojai dėl to neįsižeidžia. Juk belgų aviganiai yra jų numylėtiniai. Jie patikimi. Narsūs. Ryžtingi. Atviro žvilgsnio. Protingi. Darbštūs. Rūpestingi šeimos šunys (drąsiai galima palikti su vaikais).

Šios veislės šunys yra ištvermingi, stiprios sveikatos. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad griunendaliai mėgsta dominuoti, užtat jiems reikia tvirtos šeimininko rankos.
Pasitaiko, kad žmonės painioja belgų aviganius su koliais ir mano, kad šių šunų būdas panašus. Yra atvirkščiai – kailio struktūra ir temperamentu tai visiškai skirtingi šunys. Griunendalių plaukai nesivelia, negausiai šeriasi (per savaitę pakanka keletą kartų pašukuoti). Be to, jų kailis neturi specifinio kvapo.
Su belgų aviganiais būtina nuolat užsiimti, neapleisti dresūros, bet vengti prievartos ir aklo muštro.

Daug reikšmės auklėjant griunendalius, turi ankstyva, įvairiapusė šuniukų socializacija. Ir nors griunendaliai gali gyventi lauko voljere, jie noriai bendrauja su žmonėmis ir geriau jaučiasi gyvendami su jais kartu.

Pirmoji belgų aviganė mūsų krašte atsirado daugiau kaip prieš dešimtmetį. Ją įsigijo vilnietė Inta Vilbikienė, jos veislyne ir gimė pirmoji griunendalių vada, o vėliau griunendalius ji veisė kartu su Elena Vėbriene. Su griunendaliais parodose dabar aktyviai dalyvauja, šiuos šunis veisia Jolanta Janušauskienė, Inga Nikonovičiūtė, Audra Lekštutytė, Guoda Stučinskienė ir kiti veisėjai.
S.Valujevos nuotr.