Gruodžio 20-22 d. Vilniuje, parodų ir kongresų centre Litexpo vyks trys tarptautinės šunų parodos. Dalyvių registracija baigsis lapkričio 23 d.

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Pointeris

Kai Tarptautinė kinologų federacija registravo šunų veisles, pirmuoju numeriu įrašė pointerį. Gal tai lėmė pointerio aristokratiškumas ir skulptūriškos kūno formos. Gal taip norėta pagerbti kinologijos lopšį – Didžiąją Britaniją, nes pointeris laikomas anglų kinologijos klasika…

Mūsų krašto pointeriai 

Pirmuoju tikrai puikiu pointeriu mūsų krašte laikytina šiaulietės Karinos Višniauskaitės BEA Aquila Bojnice (trumpiau, Bėja), įsigyta Slovakijoje, „Aquila Bojnice“ veislyne. Šio veislyno savininkai gyvena senovinėje pilyje, vasarą po atviru dangumi jie rengia spektaklius su žirgais, kilniaisiais paukščiais bei medžiokliniais šunimis.

Pointerė Bea Aquila Bojnice, pradėjusi dalyvauti šunų parodose, gana greit tapo daugelio šalių čempione, 2001 ir 2004 m. ji buvo išrinkta absoliučiai geriausiu Lietuvos šunimi. Džiugu tai, kad ji sulaukė perspektyvių šuniukų ir šią sėkmės estafetę parodose perėmė jos sūnus Ari Beyi Europos mitas bei kiti Bejos vaikai.

Pastaruoju metu šunų parodose pergales vis dažniau skina pointerė Vėja, išvesta kauniečio Remigijaus Stoškaus ir gyvenanti vilnietės Svetlanos Kanapickienės veislyne „Saulė mano“. Neseniai Rygoje Vėja tapo 2010 m. Baltijos nugalėtoja, geriausia šios veislės atstove. Vėja jau yra Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos čempionė, daug kartų ji tapo veislės nugalėtoja.

Pointerių charakteris

Greitis, puikūs medžioklės instinktai, ištvermė, lankstumas ir šoklumas, kantrybė ir susitvardymas medžioklėje – tik nedidelė dalis pointerių bruožų.
Šie šunys yra aristokratiškai paslaptingi, išdidūs. Jie ignoruoja grubias komandas, su pointeriais susitarti reikia gražiuoju, sudominus, įtikinus, kad tai jiems patiems naudinga.

Jie visą amžių išlieka jaunatviški ir žaismingi, gyvena gana ilgai. Pointeriai noriai mokosi, jeigu šeimininkas ar dresuotojas perpranta šios veislės charakterio plonybes.

Nepavargdami pointeriai gali bėgti greta raitelio ir įveikti didelius atstumus, nepaisydami prasto oro bei kitų nepatogumų. Užtat nemedžiojantiems ir laikomiems tik kaip šeimos augintiniams pointeriams reikia daug judėti, skirti tinkamą fizinį krūvį.

Pointeriai yra paukščių medžioklės profesionalai ir kiekvienos medžioklės  puošmena. Apdovanoti unikalia uosle, akyli, jie akimirksniu susikaupia darbui. Užuodęs kurapką ar kitą paukštį, pointeris sustingsta, stebi ir palengva seka laimikį. Jei paukštis nejuda, pointeris duoda medžiotojui ženklą – nutilksta (tilktis).

Veislę sukūrė škotė Oclend

Pointeris iš anglų k. žodžio „to point“ (rodyti kryptį). Šis žodis atskleidžia pointerio paskirtį. Tai šuo, nurodantis medžiotojui, kur slepiasi paukštis.
Įdomu tai, kad daugumos šunų veislių vardai verčiami, bet pointerį ši procedūra aplenkė. Jis vadinamas pointeriu arba anglų pointeriu. O anglai, paklausti, kokį šunį jie vadina šunų etalonu, dažniausiai atsako: pointerį.

Pointerius daugiau kaip prieš du šimtmečius ėmėsi veisti Didžiosios Britanijos  aristokratai, karininkai ir dvasininkai.

Daugumą medžioklinių šunų veislių išveisė vyrai, o štai pointerį galutinai suformavo  kilminga škotė Oclend. Taigi šiuolaikinis pointeris yra moters rankų kūrinys. 1940 metais ponia Oclend įkūrė veislyną ir, surinkusi senojo tipo pointerius iš Devonšyro grafystės, juos kryžmino su naująja pointerių karta. Tuo metu pointeriai jau buvo paplitę po visą pasaulį, bet JAV ir Europos pointeriai smarkiai skyrėsi.

Tarptautinė kinologų federacija šią veislę užregistravo 1970 metais (VII gr.) ir suteikė, kaip minėta, Nr. 1!

Lietuvoje pointerių buvo visai mažai, tik vieną kitą šunį laikė medžiotojai, o štai kaimyninėje Rusijoje žmonės juos garbino nuo caro laikų ir laikė nemažas vadas. Pointerius laikė rašytojai Antonas Čechovas, Levas Tolstojus, dainininkas Fiodoras Šaliapinas. Įžymusis režiserius ir rašytojas Nikita Michalkovas taip pat savo širdį atidavė pointeriui Siabrui.

Pointeris visais laikais liudijo pasiturimą gyvenimą, šeimininko aristokratiškumą ir gerą skonį. Užtat ir sakoma: „Pointeris tarp šunų kaip arabų grynakraujis ristūnas tarp žirgų“.

S.Valujevos ir šunų savininkų nuotr.