Rugsėjo 27-29 d. vyks trys tarptautinės šunų parodos Palangoje! Lietuvos kinologų draugija nusprendė atšaukti šunų iš Norvegijos dalyvavimą Palangos tarptautinėse šunų parodose (priežastis – neaiškios kilmės infekcija šioje šalyje).

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Biglis: esu nepaprastas!

Biglis yra šuo, kurį pastebi visi. Jo laikysena, savo vertės pajautimas nepalieka abejonių: aš, biglis, esu nepaprastas! Švelnus žvilgsnis, ilgos, apvalėjančios ausys, žaismingai iškelta uodega baltu galiuku, tvirtas, raumeningas kūnas – pro tokį abejingai nepraeisi…

Pirmą kartą „Beagle“ vardas paminėtas 1475 m. leidinyje „The Squire of Low Degrees”, kuriame aprašytas anglų turtuolių gyvenimas. Senųjų laikų bigliai nebuvo panašūs į dabartinius, aristokratų numylėtiniais jie tapo XVI amžiuje. Tais laikais pati karalienė Elžbieta I veisė mažus, nė 20 cm ūgio nesiekiančius bigliukų protėvius.

Biglių vardo kilmė aiškinama įvairiai: iš senovės anglų k. žodžio „beagle“, keltų „beag“ ir senovės prancūzų „begh“, kas visais atvejais reiškia „mažas“. Kiti biglių vardą sieja su dabartinės prancūzų k. žodžiu „beugler“ – kaukti visa gerkle.

Vykdami į medžioklę aristokratai biglius tupdė į krepšius ir kabino ant arklio šonų. Niekam nešaudavo į galvą laikyti vieną skaliką – šunidėse amsėjo dešimtys skardžiabalsių keturkojų. Pagrindinis mažųjų skalikų veisimo kriterijus buvo „ekonominis“ – į medžiotojo krepšį turėjo tilpti septyni bigliukai. Atjojus į medžioklės vietą, bigliai nepavargdami 3-4 val. varė zuikius.

O paskui atėjo šunų parodų laikai. 1877 m. Londone, Alexandra-Palace rūmuose, bigliai pirmąkart dalyvavo šunų parodoje, o praėjus trylikai metų, buvo įkurtas Biglių mylėtojų klubas. Bigliai netrukus pasirodė Prancūzijoje, kur tapo viena populiariausių šunų veislių.

Deja, pasauliniai karai smarkiai praretino šių skalikų būrį, veislė atsigavo tik XX a. pabaigoje, o šiuo metu jau yra vieni populiariausių šunų. Biglius ypač pamėgo amerikiečiai, jie labai žavėjosi prezidento Lindono B.Džonsono biglių Him ir Her porele. Žaisdamas su augintiniais, kartą prezidentas kilsterėjo vieną bigliuką už ausų. Šį momentą užfiksavo paparacai – prezidento elgesys sukėlė didelį gyvūnų globėjų pasipiktinimą, šalies vadovui teko aiškintis dėl neatsargaus elgesio…

Draugiškumas – išskirtinis biglių bruožas

Biglis yra medžioklis, todėl turi daug judėti ir išeikvoti energiją. Jis gali darbuotis ir miške, ir laukuose, o gerai atlikti savo darbą bigliui padeda puiki uoslė, atkaklumas bei ištvermė.

Medžioklės įkarštyje pagautas azarto biglis ima garsiai skalyti. Jo balsas  pakelia žvėrį ir padeda medžiotojui susivokti, kurioje pusėje aptikti pėdsakai. Patyrę medžiotojai iš biglių skalijimo tembro nustato, kokį laimikį keturkojis pagalbininkas gena.

Bigliai yra patikimi ir rišlūs (nesiblaško, seka vieno žvėries pėdsakais),  medžioja būriu, būtent kolektyvinis darbas ir suformavo nepriekaištingą biglių būdą. Todėl sakoma, jog išskirtinis biglių bruožas – draugiškumas. Mažasis skalikas iš prigimties yra šeimos šuo, todėl vienas liūdi. Nepaisant tvirto sudėjimo, netinka namų apsaugai, nes nori būti visų draugas.

Biglių būryje nusistovėjus hierarchijai, šuniukai net ėda iš vieno dubens ir nerodo  priešiškumo. Auginant biglį, galioja bendrosios šunų auklėjimo taisyklės – jauno šuniuko brendimo metu svarbu parodyti, kad šeimoje jis užima žemiausią hierarchijos laiptelį.

Biglis smalsus ir drąsus. Nauja aplinka,  žmonės, daiktai – viskas įdomu, visur kiša smalsią nosį. Linksmas, atlapaširdis, akimirksniu atleidžiantis skriaudą. Neįmanoma jo nemylėti. Biglio meilės priepuoliai dažni, bet patys šunys visuomet išlieka aristokratiškai orūs.

Šie šunys pasižymi tvirta sveikata, yra ilgaamžiai (išgyvena 14-16 metų). Trumpas kailis saugo nuo drėgmės, jie lengvai prisitaiko prie oro permainų. Dauguma biglių turi gerą apetitą, linkę tukti, patartina laikytis rekomenduojamų šėrimo normų, skirti tinkamą fizinį krūvį.

Veislės privalumas – nesudėtinga priežiūra. Pakanka kartą per savaitę pašukuoti kailį, retkarčiais išmaudyti, išvalyti ausis, dantis, patrumpinti nagus.
Užuodęs pėdsakus, biglis nieko nebegirdi, nieko nebemato ir gali nuklysti per toli, todėl, kol neišmoko bendrojo klusnumo komandų, atsegti pavadėlį ir leisti jam laisvai lakstyti nerekomenduojama.

Nors Lietuvos šunų veislių knygoje pirmasis biglis įregistruotas tik prieš 10 metų, šiuo metų šie šunys yra vieni geidžiamiausių.

S. Valujevos nuotr. (viršuje)