Tarptautinės šunų parodos vyks gegužės 25-26 d. Molėtų rajone, Radžiūnuose. Dalyvių registracija jau prasidėjo!

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Antroji lietuvių skalikų paroda

Kiekvienoje Europos šalyje galima sutikti tik tam regionui būdingų medžioklinių šunų. Ne išimtis ir Lietuva. Nuo Dusburgo kronikos laikų žinoma, kad Lietuvos didikai medžiodavo su šunimis. Lietuvių skalikai – nacionalinė mūsų krašto šunų veislė…

Kad lietuvių skalikų vis dar esama, buvo galima įsitikinti Baisogalos dvaro parke, kur 2010 m. balandžio 24 d. įvyko Antroji specializuota lietuvių skalikų paroda. Į parodą buvo užsiregistruotas 41 lietuvių skalikas ir 3 estų skalikai.

Gražiausio parodos šuns rinkimus laimėjo estų skalikas Dikis, P. Lukaičio augintinis. O tarp lietuvių skalikų labiausiai veislės standartą atitiko ir lietuvių skalikų prizą laimėjo Taiga, tauragiškių Preikšaičių augintinė.

Po parodos Stanislovas Preikšaitis juokavo, kad jo laikomi lietuvių skalikai yra ir medžiokliniai, ir tarnybiniai šunys: „Turime audinių fermą. Mūsų skalikai ramiai reaguoja į narveliuose laikomas audines. Bet jeigu audinė pasprunka, iškart suka aplink jį ratu ir skardžiai loja. Loja tokiu pat balsu kaip miške, susekę laukinį žvėrį“.

Lietuvių skalikų parodos organizatorius Remigijus Jėčius patikino, kad lietuvių skalikų veislė vėl populiarėja, o šalyje šiuo metu yra apie 300 šios veislės šunų. 1963-aisiais jų būta dvigubai daugiau.

Jeigu pasitelktume istorinius šaltinius, sužinotume, kad Antrajame Lietuvos Statute paminėta 11 šunų grupių, tarp jų – net kelios skalikų veislės. Lietuvos ir Lenkijos karalystės dvaruose skalikų būta daug ir įvairių, nes pomėgį medžioti su šunų būriu lietuviai perėmė iš Prancūzijos, Vokietijos.

Vakarų Europos šalyse jie įsigydavo šv. Huberto šunų, palengva savo šunidėse formavo ir vietinę skalikų veislę.

Ir vis dėlto, ko trūksta, kad lietuvių skalikų mūsų krašte būtų daugiau, pasiteiravome klaipėdiškio Stanislovo Česnausko, į parodą atvykusio su skalike Žara. „Reikia, kad daugiau lietuvių skalikų gyventų mieste ir žmonės įsitikintų, jog tai šeimos šuo. Nuovokus ir protingas gyvūnas, sutariantis su vaikais, valdomas ir ištikimas“. Pašnekovo nuomone, lietuvių skalikai per mažai žinomi, daugiausia gyvena provincijoje, sutinkami tik medžioklėje.

„Medžioklinės šio šuns savybės nenukentės, jeigu jis bus dresuotas, aktyviai leis laisvalaikį su žmonėmis. Manau, kad šie šunys turėtų būti brangesni (dabar – 500-800 Lt), juk visame pasaulyje skalikai brangūs, o pas mus atvirkščiai“.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad uostamiestyje stovinčio berniuko, išlydinčio laivus, skulptūrą (skulptoriaus Svajūno Jurkaus „Vaikystės svajonė“) galime vadinti patriotiška skulptūra. Juk šalia berniuko – lietuvių skalikas.

Parodai pasibaigus, dalyviai ir svečiai ragavo medžiotojų sriubos, o Lietuvių skalikų augintojų asociacijos prezidentas Ričardas Barzdenis, patyręs skalikų veisėjas, kalbėjo apie šių šunų ateitį.

„Medžioklėje lietuvių skalikai yra universalūs šunys. Jie gali sekti kraujo pėdsakais, varyti žvėrį ir skalyti. Dažniausia naudojami šernų ir švelniakailių žvėrelių medžioklėje. Gražu klausytis, kai miške skalija būrys šunų – praneša apie laimikį. Vienaip loja persekiodami, kitaip – aptikę žvėrį“.

Asociacijos prezidento R.Barzdenio nuomone, lietuvių skalikų (kaip latvių arba estų skalikų) ateitis yra entuziastų rankose.

Vadovaujantis vieningu lietuvių skaliko standartu, laikantis veisimo nuostatų, organizuojant kokybiškas parodas, stiprės ir lietuvių skalikų šeima. Ir galbūt kada nors šios šunų veislės gerbėjai pamatys lietuvių skaliko vardą Tarptautinės kinologų federacijos patvirtintame šunų veislių sąraše.

Lietuvių skalikų augintojai išsiskirdami nesakė viso gero, nes gegužės 8 d. susitiks Plungėje.

Ten vyks kunigaikščių Oginskių pereinamosios taurės 30 km jojimo žemaitukais varžybos ir lietuvių skalikų regioninė paroda.

Šis LKD parengtas strp. buvo publikuotas 2010 04 26 DELFI tinklapyje

S.Valujevos nuotr.