Priedas Nr.2
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| FCI gr. | Veislės | Amžius, nuo kurio galima atlikti tyrimą | Kergimui leistini displazijos laipsniai |
|---|---|---|---|
| I | Visos veislės, išskyrus šelčius, valų korgius, šiperkes. | 12 mėnesių | A,B,C |
| I | Čekoslovakų vilkšuniai | 12 mėnesių | A,B,C, jei vieno iš poros laipsnis C, kitas turi turėti A arba B laipsnį |
| II | Cvegšnauceriai, nykštukiniai pinčeriai, afenpinčeriai, pinčeriai, anglų buldogai | nereikalinga | |
| II | Rotveileriai, dobermanai | 12 mėnesių | A,B |
| II | Neapolio mastinai, mastifai, bulmastifai, Bordo dogai, brazilų mastifai, Pirėnų mastifai, ispanų mastifai, leonbergeriai, Kaukazo aviganiai, Vidurinės Azijos aviganiai, senbernarai, niūfaundlendai, landsyrai, vokiečių dogai, kiti molosai, Berno zenenhundai, didieji šveicarų zenenhundai. | 18 mėnesių | A,B,C,D Vienam iš poros turint laipsnį D, kitas turi turėti A arba B laipsnį. Kalės su A, B arba C laipsniu gali būti kergiamos kitoje šalyje su nepatikrintu patinu, jei toje šalyje neatliekami HD tyrimai. |
| II | vokiečių dogai | 18 mėnesių | A,B,C |
| II | Kiti | 12 mėnesių | A,B,C |
| III | Erdelio terjerai | 12 mėnesių | A,B,C |
| IV | Visos veislės | nereikalinga | |
| V | Akita, Aliaskos malamutai, čiau-čiau, samojedai, volfšpicai | 18 mėnesių | A,B,C |
| VI | Rodezijos ridžbekai, bladhaundai | 12 mėnesių | A,B,C |
| VII | Visos veislės | 12 mėnesių | A,B,C |
| VIII | Anglų ir amerikiečių kokerspanieliai | nereikalinga | |
| VIII | Kiti | 12 mėnesių | A,B,C, jei vieno iš poros laipsnis C, kitas turi turėti A arba B laipsnį |
| IX | Didieji pudeliai | 12 mėnesių | A,B,C, jei vieno iš poros laipsnis C, kitas turi turėti A arba B laipsnį |
| X | Airių vilkogaudžiai | 12 mėnesių | A,B,C |
| 0 | Lietuvių skalikai, amerikiečių buldogai | 12 mėnesių | A,B,C |
Priedas Nr.3
LKD KILMĖS DOKUMENTŲ KAINŲ LENTELĖS
BAZINĖ VIENO KILMĖS DOKUMENTO KAINA 40 LT
VIENO DOKUMENTO KAINA NEGALI BŪTI MAŽESNĖ NEI 10 LT
Vieno kilmės dokumento kaina mažėja, jei:
| Abiejų tėvų bendras titulų skaičius | ||||
|---|---|---|---|---|
| Titulai | 1 | 2-3 | 4-10 | daugiau |
| JN, CAC, N | -1Lt | -2Lt | -3Lt | -4Lt |
| CACIB, R.CACIB, BOB | -2Lt | -4Lt | -6Lt | -9Lt |
| LT JCH, kitų šalių JCH | -3Lt | -5Lt | -8Lt | -10Lt |
| LT CH, kitų šalių CH | -4Lt | -7Lt | -10Lt | -15Lt |
| Pasaulio, Europos JCH | -5Lt | -10Lt | ||
| Pasaulio, Europos CH | -6Lt | -12Lt | ||
| INT CH | -10Lt | -20Lt | ||
| Darbinis INT CH | -10Lt | -20Lt | ||
| BH, IPO B | -3Lt | -5Lt | ||
| Darbinis CH | -5Lt | -8Lt | ||
| IPO I / medž. III laipsnio | -5Lt | -7Lt | ||
| IPO II / medž. II laipsnio | -7Lt | -10Lt | ||
| IPO III / medž. I laipsnio | -9Lt | -15Lt | ||
| Kergimas užsienyje | -10Lt | |||
Vieno kilmės dokumento kaina didėja, jei:
| Nusižengimas LKD šunų veisimo nuostatams | Vieno kilmės dokumento kaina |
|---|---|
| Trūksta 1 parodos vienam iš tėvų | 120Lt |
| Trūksta 2 parodų bendrai abiems tėvams | 160Lt |
| Trūksta 3 parodų bendrai abiems tėvams | 200Lt |
| Trūksta 4 parodų bendrai abiems tėvams | 240Lt |
| Kalei neatliktas HD tyrimas arba vieno iš tėvų per didelis HD laipsnis. Patinui, jei jis gyvena Lietuvos Respublikoje, HD tyrimas būtinas. Kitam kergimui kalei turi būti atliktas HD tyrimas. Pasikartojus šiam nusižengimui kilmes dokumentai neišduodami | 200Lt |
| Per anksti sukergta kalė – netyčinis susikergimas, kuris nekenkia kalės sveikatai | 120Lt |
| Pakartotinai per anksti sukergta kalė – netyčinis susikergimas, kuris nekenkia kalės sveikatai | 240Lt |
- Jei patinas ar kalė nebuvęs nei vienoje parodoje, jam būtina veislinė apžiūra – t.y. tarptautinės kategorijos teisėjo aprašymas ir išvada apie tinkamumą veisimui. Veislinė apžiūra daroma vieną kartą šuns gyvenime.
- Jei nusižengimų daugiau nei vienas, vieno kilmės dokumento kaina 500 Lt.
- Esant nusižengimams netaikomos nuolaidos pagal kilmės dokumentų kainos mažinimo lentelę.
Priedas Nr.4
TOS PAČIOS VEISLĖS ĮVAIRIŲ DYDŽIŲ, SPALVŲ IR PLAUKO TIPO ŠUNŲ VEISIMAS
1. Taksai, pudeliai, špicai prieš pirmąjį kergimą turi būti išmatuoti ir konstatuota jų priklausomybė atitinkamam dydžiui. Šunų matavimas gali būti atliktas LKD klube arba parodos metu, dalyvaujant dviems žmonėms, vienas iškurių turi būti tos veislės teisėjas. Matavimas atliekamas, naudojant standartinius matuoklius. Taksai matuojami ne jaunesni nei 15 mėnesių amžiaus, kitos veislės – nuo 12 mėnesių. Matavimų rezulatas turi būti įrašytas į šuns kilmės liudijimą, nurodant matavimo datą, vietą bei teisėjo pavardę.
2. Neveisiami tarpusavyje:
2.1. Skirtingų dydžių šunys. (taksai, pudeliai, špicai ir kt. )
2.2. Pagal spalvą priskiriami skirtingoms veislėms pudeliai ir špicai.
2.3. Skirtingo plauko tipo taksai.
2.4. Margi su vienspalviais anglų ir amerikiečių kokerspanieliai
3. Veisiami tarpusavyje:
3.1. Skirtingo plauko tipo grifonai, čihuahua, rusų žaisliukai, čiau čiau, senbernarai.
3.2. triušiniai ir nykštukiniai taksai, veislę šuniukų kilmės dokumentuose užrašant pagal jų motiną.
3.3. Vokiečių dogai:
3.3.1. tų pačių spalvų tarpusavyje;
3.3.2. juodi-ploštiniai tik su marmuriniais arba juodais nuo marmurinių;
3.3.3. juodi nuo juodų ir marmurinių su juodais nuo pilkų, palikuonys veisiami tik su pilkais arba juodais nuo pilkų;
3.3.4. juodi nuo juodų ir marmurinių su pilkais, palikuonys veisiami tik su pilkais arba juodais nuo pilkų;
3.3.5. juodi nuo pilkų su pilkais, palikuonys veisiami tik su pilkais arba juodais nuo pilkų.
3.4. Pudeliai:
3.4.1. Tų pačių spalvų tarpusavyje;
3.4.2. Juoda - su ruda, balta;
3.4.3. Balta - su juoda;
3.4.4. Ruda - su juoda;
3.4.5. Abrikosine - su juoda;
3.4.6. Veisejas, turintis LKD veislyno statusa, gali kreiptis i LKD veisimo komisija del baltos spalvos kergimo su pilka spalva;
3.4.7. Tų pačių dydžių tarpusavyje;
3.4.8. Žaisliukas - su nykštuku, veislę šuniukų kilmės dokumentuose užrašant pagal jų motiną;
3.4.9. Nykštukas - su žaisliuku, veislę šuniukų kilmės dokumentuose užrašant pagal jų motiną;
3.4.10. Veisėjas, turintis LKD veislyno statusą, gali kreiptis į LKD veisimo komisiją dėl mažojo pudelio kergimo su pudeliu nykštuku.
Priedas Nr.5
REKOMENDACIJOS PRAKTINIAM VEISIMUI
1. Rekomenduojama, kad kalės savininkas arba jo atstovas gabentų kalę pas reproduktorių ir atgal. Jeigu kalė yra kelioms dienoms paliekama pas reproduktoriaus savininką, kalės savininkas finansiškai atsakingas už šėrimo išlaidas, išlaikymą, veterinarinę pagalbą (jei reikalinga) bei visas gabenimo atgal išlaidas. Asmuo, kurio žinioje yra paliekama kalė, atsako už bet kokią žalą, padarytą tuo laikotarpiu.
2. Jeigu kalė nugaišta būdama pas reproduktoriaus savininką, pastarasis privalo pateikti veterinarijos gydytojo pažymą apie gaišimo priežastį. Jis turi skubiai informuoti apie tai kalės savininką. Jeigu kalės savininkas norės pamatyti kalės lavoną, reproduktoriaus savininkas negali atsakyti šiam reikalavimui.
3. Reproduktoriaus savininkas įsipareigoja sukergti kalę tik su nukreipime kergimui nurodytu šuniu:
3.1. Jeigu reproduktorius negali sukergti, joks kitas šuo be kalės savininko sutikimo negali jo pavaduoti.
3.2. Jeigu kalė netyčia susikergė su kitu negu buvo sutarta šuniu, reproduktoriaus savininkas, kurio globoje yra kalė privalo informuoti ir atlyginti kalės savininkui visas išlaidas, susijusias su atsitiktinio kergimo pasekmėmis. Tokiu atveju reproduktoriaus savininkas negali reikalauti jokio kergimo mokesčio.
4. Kalės savininkas atsiskaito su reproduktoriaus savininku pagal kergimo sutartyje nurodytas sąlygas:
4.1. Reproduktoriaus savininkas gali atsisakyti pasirašyti kergimo aktą, kol nebus sumokėtas sutartas kergimo mokestis. Tačiau, jis neturi teisės pasilikti kalės, kaip užstato.
4.2. Jeigu reproduktorius negali sukergti arba kalė nesileidžia sukergiama, dėl ko kergimas negali įvykti, reproduktoriaus savininkas turi teisę į išlaidų atlyginimą, tačiau jis negali reikalauti kergimo mokesčio;
4.3. Jeigu kalė lieka bergždžia, iš anksto sumokėjus už kergimą, pagal šuns savininko ir veisėjo raštišką susitarimą, ji kergiama pakartotinai nemokamai arba grąžinama dalis kergimo mokesčio. Kalės savininkas turi teisę pareikalauti šuns vaisingumo sertifikato. Jei spermos tyrimas parodo, kad šuo yra nevaisingas, jo savininkas privalo grąžinti kergimo mokestį. Nemokamo kergimo laikas pasibaigia reproduktoriaus gaišimo, jo savininko pasikeitimo atveju arba kalės gaišimo atveju. Šunų savininkai turi teisę reikalauti vienas iš kito veterinarijos gydytojo pažymos apie augintinių sveikatą.
4.4. Jeigu šuniukai nugaišta dėl veisėjo kaltės (netinkama priežiūra), šuns savininkui priklauso vidutinė šuniuko rinkos kaina.
4.5. Tuo atveju, kai kalė yra apvaisinama dirbtinai, reproduktoriaus spermą paimantis veterinarijos gydytojas privalo parašyti sertifikatą, kad šviežia arba šaldyta sperma, kuria buvo apvaisinta kalė yra būtent sutarto reproduktoriaus. Šiame sertifikate taip pat turi būti nurodyta apvaisinimo vieta ir data, kalės vardas ir veislės knygos registracijos numeris bei kalės savininko vardas ir adresas. Reproduktoriaus savininkas turi nemokamai pateikti kalės savininkui šuns kilmės dokumentus bei titulus, dresuotę ir kt. patvirtinančius sertifikatus. Spermos paėmimo ir apvaisinimo atlikimo išlaidas turi apmokėti kalės savininkas. Reproduktoriaus, iš kurio buvo paimta sperma, savininkas turi pasirašyti kergimo aktą.
