Net trys tarptautinės šunų parodos kovo 2, 3, 4 d. Vilniuje, parodų ir kongresų centre Litexpo. Registracija jau prasidėjo!

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Šuo protauja

Apie šunų protą diskutuojama įvairiai. Vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra ir tai suprantama, nes kiekvienas šuo – individualybė. Taigi iškart peršasi išvada: kiekvieno šuns proto lavinimas taip pat yra individualus…

 

Kinologė Diana Jurkuvėnienė per 15 kinologinės veiklos metų susidūrė su įvairiais šunimis. Ji įsitikinusi, kad šunys  protauja: „Protaujančiu šunimi laikau tokį šunį, kuris sugeba vienokius ar kitokius savo veiksmus (poelgius) susieti su tam tikromis situacijomis ir, panorėjęs, gali šiuos veiksmus pakartoti, kad išvengtų kažkokios nemalonios situacijos arba, atvirkščiai, kad pakartotų malonius momentus“.

Taigi šuo įsidėmi, kas jam malonu arba nemalonu, o šeimininkui belieka stebėti augintinio emocijas ir tuo pasinaudoti – įlįsti į šuns kailį.

Amerikietis šunų psichologas Cezaris Milanas pateikia tokį šuns apibrėžimą. Šuo yra: 1. Gyvūnas. 2. Šuo. 3. Tam tikros šunų veislės atstovas. 4. Savitas individas.

Į ketvirtąjį teiginį verta atkreipti ypatingą dėmesį: individas! Taigi šuo šuniui nelygu. Vieni imlesni mokslams, kiti – mažiau, prie kiekvieno turi būti vis kitoks priėjimas.

Juk ne šuo turi prisitaikyti prie mūsų mąstysenos, o žmogus, jo šeimininkas turi perprasti, kas šuns galvoje.

Prisižiūrėję vaidybinių filmų, žmonės kartais reikalauja iš savo augintinių neįmanomų dalykų. Leses ir reksus reikėtų palikti žydruosiuose ekranuose, nes jie – filmų kūrėjų fantazijos vaisius, o mums, šunų mylėtojams, svarbu išsiauklėti paklusnų ir protingą augintinį. Į klausimą, kaip to pasiekti, šunų dresuotojai atsako: mylėti ir nepamiršti, kad šuo protauja kaip šuo, o mes – kaip žmonės. Taip pat reikia nepamiršti, kad šuo gyvena savo gyvenimą ir turi savų poreikių.

Kokie šuns poreikiai? Ar jam pakanka pilno dubenėlio ir stogo virš galvos? Kolių veisėja ir tarptautinė šunų teisėja Natalija Nekrošienė sako: „Šuniui už viską svarbiau – bendravimas su žmogumi. Bendraujant jo protas tampa brandesnis. Todėl visada sakau: gaila, kad šunys gyvena taip trumpai. Jei gyventų ilgiau, dar labiau mus nustebintų savo protinėmis galimybėmis. Manau, kad žmogus, praleidęs savo gyvenimėlį negyvenamoje saloje, būtų primityvus. Lygiai taip pat nuo mažumės izoliuotas šuniukas turi menką, primityvų protelį. Gyvendami drauge su žmogumi šunys viską stebi ir mokosi. Privalom būti jiems autoritetais. Kiek į juos įdėsime, tiek ir gausime…“

Kad įrodytų šunų protines galimybes, Leipcigo (Vokietija) M. Plancko evoliucinės antropologijos instituto mokslinė bendradarbė Julija Fischer atliko ne vieną eksperimentą. Ji tvirtina, kad šuo gali suprasti net porą šimtų žodžių. Tyrimuose dalyvavęs borderkolis atskyrė daugiau kaip 200 daiktų pavadinimų. Minėtus daiktus, nurodžius šeimininkui, borderkolis neapsirikdamas atnešdavo. Jis suvokė žodžius kaip trejų metų vaikas, tik šiek tiek lėčiau.

Daug ką pasako ir pačių šunų kalba, tiksliau, lojimas. Zoopsichologai įsitikinę, kad šunys skirtingu lojimo tonu ir dažniu perduoda skirtingą informaciją. Aukštu tonu loja, kai atsiskiria nuo šeimininko, žemu, kai artinasi svetimas. Dar kitaip loja žaisdami. Rusijos mokslininkų grupė net tvirtino, kad šunys loja su regiono „akcentu“: vienaip Brianske, kitaip Krasnojarske. Ar tai ne proto požymiai?

Norėdami išsiaiškinti matematinius šunų sugebėjimus, Brazilijos etologai taip pat atliko įdomų eksperimentą. Šunims parodė skirtingo dydžio skanėstų krūveles, o po to jas uždengė. Šunys lengvai įsidėmėjo, kuri krūvelė buvo didesnė ir prie jos puolė pirmiausiai. Kai vienas skanėstų krūveles sumažino, o kitas padidino, šunys nebeskubėjo, „skaičiavo“ mintinai. Dauguma šunų įveikė ir šią užduotį. Etologas R.Yongas taip apibendrino šį eksperimentą: „Šunys kilo iš vilkų, o vilkai turėjo gerai išvystytą smegenų dalį – neokorteksą (protavimo centras). Kadangi vilkai gyveno didelėmis  grupėmis, matematinių sugebėjimų jiems reikėjo sužinoti, kiek yra draugų ir priešų”.

Paradoksalu, bet šunys dažnai būna protingesni ir ryžtingesni, kai sprendimo momentu po kojomis nesipainioja šeimininkas. Greta atsiradus šeimininkui, jie ima abejoti ir permeta sprendimus ant žmogaus pečių. Tokią išvadą pateikė etologė iš Budapešto Agnes Erdohegyi. Jos nuomone, šuniui pernelyg susitelkus į savo šeimininką, jam tampa svarbu vienintelis dalykas – įtikti gaujos vadui. O kai žmogus neatkreipia į save šuns dėmesio, augintinis intensyviau protauja ir nusprendžia, ką ir kaip daryti. Jis nusprendžia  savarankiškai ir protingai.

S. Valujevos nuotr.