Artimiausios tarptautinės šunų parodos vyks rugpjūčio 3-4-5 d. Druskininkuose. Dalyvių registracija baigta.

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Falenai

Falenų istorija neatsiejama nuo papijonų istorijos. Per ilgus amžius abi veislės buvo vadinamos tuo pačiu vardu. Dar ir dabar yra šalių (JAV, Didžioji Britanija), kur pripažįstama tik viena veislė – papijonai, o falenai (phalene) tėra tik minėtos veislės „nulėpausis variantas“…

Falenai nuo seno mėgiami Europoje

Daugelyje Vakarų Europos šalių falenai ir papijonai yra dvi savarankiškos šunų veislės, tik gaila, kad falenai mažiau žinomi ir gerokai rečiau sutinkami nei papijonai. O juk turėtų būti atvirkščiai, nes falenai – senesnė šunų veislė. Deja, vos atsiradę, papijonai greitai juos užtemdė savo populiarumu, ir falenai visam laikui pasiliko jaunesniųjų „brolių“ šešėlyje…

Falenų kilmės ištakos – niūriuose Viduramžiuose, tad tikroji veislės istorija, ko gero, niekada nebus iki galo ištirta. Visuotinai priimta veislės istorija buvo atkurta po kruopelę, daugiausia remiantis senais paveikslais, raštais ir spėlionėmis.

Iki šiol nesutariama, iš kokių veislių kilo falenai, kur jų tėvynė. Viena teorija teigia, kad juos iš Meksikos į Ispaniją atvežė konkistadorai. Tačiau yra falenų piešinių, nutapytų anksčiau, nei buvo atrasta Amerika. Be to, šunys iš Meksikos buvo stačiomis ausimis, kurių falenai neturėjo dar 250 metų po konkistadorų užkariavimo.

Pasak kitos teorijos, falenai kilo iš Pietų Amerikos, o dar kitų nuomone, keliautojas Markas Polas juos atsivežė iš Kinijos. Tačiau dabar laikomasi nuomonės, kad falenai kilo iš Prancūzijos ir Belgijos. Ispanija taip pat galėtų būti jų gimtinė. Italija taip pat svarbi šių šunų istorijai. Remiantis italų dailininkų  piešiniais spėjama, kad falenai tapo populiarūs Europos didikų dvaruose. Seniausias žinomas portretas su falenu taip pat yra italų tapytojo kūrinys.

Falenų protėviais laikomi Europos nykštukiniai spanieliai (European Toy Spaniel) ir Kajeno šunys (Cayenne Dog). Šiuos šunelius vadino visaip: mažaisiais voveriniais šunimis (Little Squirrel Dog), Belgijos žaisliniais spanieliais (Belgium Toy Spaniel), karališkaisiais žaisliniais spanieliais (Royal Toy Spaniel), Ispanijos nykštukiniais spanieliais (Epangneul Dwarf Spaniel), nykštukiniais epanjoliais (Epagneul Nain), papijonais arba spanieliais drugeliais (Papillon or Butterfly Spaniel), nykštukiniais kontinentiniais žaisliniais spanieliais (Dwarf Continental Toy Spaniel), papijonais ir falenais. Dabar kartais galima sutikti pavadinimą kontinentinis nykštukinis spanielis – jis sujungia į vieną grupę abi veisles, tiek falenus, tiek papijonus.

Ankstyvaisiais Viduramžiais karalių dvaruose tapo įprasta laikyti ant kelių mažus šunelius, kad jie sušildytų dvariškius skersvėjų perpučiamose pilyse. Šuneliai tapo mielais ir mylimais augintiniais. Falenų veislės pradžia atsekama nuo jų pasirodymo aukštuomenės portretuose.

Vienas ankstyviausių žinomų portretų su falenu yra šv. Antanas, nutapytas italų dailininko Sasettos (1392-1450). Portretus su falenais tapė Italijoje Ticianas (1485-1576) ir Minjardas (1612-1695), Ispanijoje – Velaskesas (1598-1660), Prancūzijoje – Rubensas (1577-1640), Vato (1684-1721) ir Largileris (1659-1746), Prūsijoje – Pesne (1683-1757).

Falenus laikė daugelis garsių didikų: Liudvikas XIV, Henrikas III, madam Pompadur, Marija Antuanetė. Lenkijos kunigaikštytė Kotryna Jogailaitė, ištekėjusi už Švedijos karaliaus Jono III, pasiėmė ir savo mažąjį augintinį faleną. Tai buvo pirmasis falenas Švedijoje!

Falenai pateko ir į Prancūziją su karaliaus Pranciškaus I šeima. Čia jie greitai tapo populiarūs, o Prancūzija buvo to meto falenų šalis. Praūžus Prancūzijos revoliucijai ir prasidėjus aristokratų šunų persekiojimui, falenus svetingai priglaudė Belgija. Tuo metu tapo madingi vienspalviai šunys su balta krūtine ir kojomis. Po kurio laiko į madą vėl grįžo balti šunys su dėmėmis. Taip liko iki šių dienų.

Iš pradžių šunys, kuriuos mes dabar vadiname papijonais ir falenais, arba kontinentiniais nykštukiniais spanieliais, buvo nulėpusiomis ausimis. Pirmos žinios apie papijoną stačiomis ausimis aptinkamos XVI amžiuje. Bet XIX a. pabaigoje papijonai stačiomis ausimis tapo populiarūs ir nurungė falenus. Tuo metu ir imtas vartoti veislės vardas „Papillon“.

1920 – 1940 metais buvo sunku kur nors aptikti falenų šuniuką. Gali būti, kad jie visiškai neišnyko tik todėl, kad nulėpusių ausų genas yra recesyvus, tad stačiausių papijonų vadose kartais gimdavo nulėpausių šuniukų.

Pastaraisiais dešimtmečiais susidomėjimas falenais po truputį didėja. Visame pasaulyje yra jau yra nemažai veisėjų, besistengiančių atkurti ir puoselėti šią nuostabią veislę.

Elegantiški, protingi ir aktyvūs

Falenų standartas yra lygiai toks pats kaip papijonų, išskyrus ausis. Ausų padėtis ir forma turi būti tokia pati, kaip papijonų, tik jos ne stačios, o nulėpusios. Jos turi turėti kietą pagrindą, skirtingai nuo kokerspanielių ir springerspanielių ausų.

Faleno kūnas turi būti kiek ilgesnis už jo aukštį. Dėl nulėpusių ausų jis dažnai atrodo ilgesnis nei yra iš tikrųjų. Falenas turi būti tvirtas, judesiai laisvi ir lengvi, tarsi šuo plauktų. Akys turi būti tamsios, išraiška – gyvybinga. Uodega – užriesta ant nugaros kaip puodelio ąsa.

Falenas turi būti dailus, elegantiškas šuo, jo išraiška labiau švelni nei išdykusi, kuri būdinga papijonams. Jis turi būti linksmas, protingas ir aktyvus. Nors falenas yra puikus sarginis šuo („durų skambutis“), jis yra visiškai neagresyvus. Falenas džiaugsmingai lodamas pasitinka  svečius ir tuoj draugiškai įsitaiso jiems ant kelių.

Falenai yra inteligentiški, greit ir lengvai mokosi. Jie trokšta įtikti, todėl noriai mokosi paklusnumo komandų, sėkmingai dalyvauja šunų vikrumo varžybose. Falenai „šarmingi“, kartais tampa juokdariais. Žmonių draugijoje jie trykšta žavesiu. Falenai, kaip ir papijonai, gali būti darbiniai šunys – dirbti gelbėtojais arba terapijos šunimis senelių namuose, internatuose, ligoninėse.

Falenai Lietuvoje

Pirmieji falenai Lietuvoje pasirodė vos prieš keletą metų – 2006 m. buvo atvežta falenų pora iš Olandijos. 2007-aisiais gimė pirmoji šuniukų vada.

Per pastaruosius porą metų dar buvo atvežta kalė iš Švedijos, taip pat gimė keletas falenų papijonų vadose. Šie šunys sėkmingai dalyvauja parodose – pasiekė laimėjimų Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje. Mūsų krašte jau turime ir vieną tarptautinį čempioną.

Lietuvoje išveistas falenas tapo geriausiu Europos falenų šuniuku 2010-ųjų Europos čempionate Celjėje. Tikimės, kad šios veislės entuziastų ratas plėsis, ir Lietuvos falenų laimėjimai bus vis didesni.

Falenų veislės standartas – www.fci.be (FCI-Standard N° 77  / 06. 04. 1998 /).

Ilana Kuliešienė, veislynas „Taurapilis“

P. Gvildžio, M. Jankauskienės, A. Kicanovo, I. Kuliešienės, A. Miknevičiūtės, L. Surgautienės, S.Valujevos nuotr.