Gruodžio 21-23 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre Vilniuje (Laisvės pr. 5) Lietuvos kinologų draugija organizuos tris tarptautines šunų parodas.

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Šunų gerovės konferencija: valstybė stipri tiek, kiek gali apginti savo silpniausią narį

Pasaulinės gyvūnų globos, arba šv. Pranciškaus dienos proga, Lietuvos kinologų draugija spalio 5 d. organizavo Šunų gerovės konferenciją. Pranešimus konferencijoje skaitė Seimo, savivaldos, gyvūnų globos organizacijų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir kitų institucijų bei organizacijų atstovai. Konferencijos globėjui, Europos Parlamento nariui Petrui Auštrevičiui pristačius Europos Sąjungos politiką gyvūnų gerovės srityje, susirinkusieji klausėsi pranešimų apie šunų gerovę Lietuvoje.


Koordinuoti švietimo projektus

„Prevencija geriau nei intervencija! – savo pranešime akcentavo LKD Mokymo centro vadovė Daiva Kvedarienė ir atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, kad dažniausiai per daug susitelkiama į padarinius, bet ne į priežastis, kodėl gyvūnas atsidūrė gatvėje ir tapo bešeimininkiu. – Nepakanka gelbėti ir ieškoti namų, reikia didinti visuomenės sąmoningumą, savininkų atsakomybę, o tai pasiekiama tik šviečiant visuomenę, koordinuojant skirtingų žinybų bei organizacijų veiksmus“. Ji pabrėžė, kad veislinių šunų veisėjai nėra atskirai veikianti, izoliuota grupė, todėl natūralu, kad ir jiems, ir didžiausiam Lietuvos kinologų susivienijimui – Lietuvos kinologų draugijai – gyvūnų gerovė yra prioritetas.

Pranešėja pristatė penktus metus LKD vykdomus švietimo projektus, apimančius skirtingas visuomenės grupes, kalbėjo apie gerąsias praktikas, kai šuo įtraukiamas į vaikų edukacijos procesus. Supažindino su projektu „Atsakingo šeimininko akademija“ (AŠA), šios paskaitos jau vyksta 5 miestuose – AŠA yra sėkmingo savivaldybių, dresūros mokyklų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos bendradarbiavimo pavyzdys. Visos šunų gerove suinteresuotos pusės buvo pakviestos kurti ir plėtoti gyvūnų gerovės dialogą.

 

Apginti silpniausius

„Bičiuliai ir bendraminčiai, – į susirinkusiuosius kreipėsi Seimo narė Dovilė Šakalienė. – Valstybė stipri tiek, kiek gali apginti silpniausią, labiausiai pažeidžiamą narį“. Seimo narės pranešimas nepaliko abejingų: smurtas prieš gyvūnus mažina mažųjų mūsų piliečių psichologinį atsparumą, slopina vaikų empatiją. Vėliau tai gali peraugti į patyčias ir smurtą mokykloje ar gatvėje. Dovilė Šakalienė šia tema pristatė užsienio šalių tyrimus ir analizėmis grįstas įžvalgas, kurias netrukus publikuosime atskiru straipsniu.

Ženklinti ir registruoti

„Lietuvoje vienam šuniui tenka 3,9 gyventojų, todėl, jeigu beglobių gyvūnų ir toliau daugės, o žmonių emigracija didės, vieną dieną pritrūks žmonių, kurie priglaustų šunį ar katę“, – šokiruojantį faktą pranešimo pradžioje pateikė Diana Makarovaitė, VšĮ „Lesė“ atstovė. Pranešėja pabrėžė, kad  vos per du mėnesius, kol galiojo visuotinio gyvūnų ženklinimo įstatymas (Seimas skubos tvarka jį atšaukė), per pirmąsias dvi savaites buvo paženklinta 200, o per 2 mėnesius – 4 000 šunų. Šiuo metu Lietuvoje yra paženklinti tik 55 865 šunys ir tai tėra ledkalnio viršūnė. Ji taip pat akcentavo būtinybę sklaidyti žmonių kuriamus mitus ir baimes dėl gyvūnų kastracijos ar sterilizacijos, atkreipė dėmesį, jog švietimo projektai vis dar nepasiekia provincijos.

Suvaldyti nelegalią prekybą ir neatsakingą veisimą

Giedrius Blekaitis, Valstybinės maito ir veterinarijos tarnybos atstovas, savo pranešime akcentavo, jog labai svarbu suvaldyti internetinę prekybą, kuri dažniausiai yra nelegali, veikia šešėlyje. Jis kalbėjo apie naują projektą, nukreiptą į internetinę prekybą šunimis bei katėmis. Tai Europos Sąjungos iniciatyva sukurtas naujas kontrolės planas, kuris bus vykdomas visose šalyse narėse. Nuo šių metų spalio 15 iki lapkričio 15 d. internetinėse svetainėse bus tikrinami šuniukų ir kačiukų pardavimo skelbimai, veiksmų planas jau aptartas su internetinės prekybos portalais.

Turi veikti įstatymai ir poįstatyminiai aktai

Viešosios įmonės „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ teisininkė Ieva Sebeckytė pateikė šuns, palikto negyvenamajame name, analizės atvejį: siekta išsiaiškinti, kaip Lietuvoje veikia šuns gerovę ginantys įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Šio atvejo užklausa buvo išsiųsta savivaldybėms ir, paradoksalu, iš jų buvo sulaukta skirtingų atsakymų, kaip vietos savivalda ar kiti pareigūnai elgtųsi, gavę skundą dėl negyvenamame name palikto šuns.

Apie Gyvūnų globos ir apsaugos įstatymo taikymą kalbėjo ir Seimo nario Kęstučio Mažeikos padėjėjas Aurimas Mockevičius. 2017 metais Lietuvoje 81 asmuo nuteistas už žiaurų elgesį su gyvūnais, 521 pilietis nubaustas administracine tvarka. Šalies savivaldybės rūpinasi bešeimininkių gyvūnų paėmimu bei laikina globa ir tam per metus išleidžia 942.000 eurų. Deja, tik 112.000 eurų buvo skirta prevencijai. Turbūt sutiksite: šiuos tūkstančius eurų reikėtų paskirstyti atvirkščiai!

Būti draugiškiems ir atviriems

Mėja Nutautaitė, atstovaujanti VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, supažindino konferencijos dalyvius su projektu „Draugiški gyvūnams“.

Projektas gimė prieš ketverius metus, o viena atsiradimo priežasčių buvo statistika, kad net 90 proc. šeimų turi kokį nors gyvūną augintinį. Žmonės, laikantys šunis, nenori būti izoliuoti, jie nori išeiti su savo augintiniais į miestą, kartu leisti laisvalaikį, nes šuo – bendruomeniškas gyvūnas.

Per keletą metų pavyko pasiekti tikrai daug: 29-iuose Lietuvos jau yra 850 vietos, pažymėtos lipduku „Draugiški gyvūnams“. Kavinės,  bibliotekos, paplūdimiai, parkai. „Pasistenkim, kad būtų perkoptas tūkstantis“,- konferencijos dalyvius kvietė M. Nutautaitė.

Nebijoti „nerimtos“ veiklos…

„Tik nepradėk nuo šunų ir kačių, nes į tave niekas rimtai nežiūrės!“, – išgirdo Domas Sirgedas, kai tapo Kauno tarybos nariu. Tačiau jaunasis politikas, nepaisydamas perspėjimų, vis tiek pradėjo nuo šunų ir kačių, o šioje konferencijoje galėjo pasidžiaugti savo ir kolegų darbo vaisiais.

Kaune įkurta gyvūnų gerovės ir priežiūros tarnyba, į kurią įtraukti ir visuomenininkai. Svarbiausią informaciją gyvūnų mylėtojai gali rasti portale augintinis.kaunas.lt. Jau paskirtas sklypas gyvūnėlių kapinėms. Sėkmingai veikia PSP (Pagauk. Sterilizuok. Paleisk) programa, kuriai buvo skirta 15.000 eurų, sterilizuota tūkstantis kačių.

Keistis informacija

FECAVA direktorė, veterinarijos dr. Viktorija Lokianskienė, savo pranešime daug dėmesio skyrė šunų brachicefalų sveikatos problemoms. Kalbėjo, kad veterinarijos specialistai turėtų labiau keisti šeimininkų požiūrį, daugiau bendradarbiauti su kinologų ir felinologų asociacijomis, dalintis rekomendacijomis, užtikrinančiomis gyvūnų gerovę bei sveikatą. Pranešėja sutiko, kad raktas į sėkmę – švietimas ir gyvūnų augintojų atsakomybė.

„Jei neturite pinigų paženklinti gyvūną, tai kur rasite lėšų savo augintinio mitybai, priežiūrai, gydymui?“ – citavo Norvegijos kolegų mėgstamą frazę. Norvegijoje šunų ženklinimas yra privalomas. To siekia ir kitos Europos šalys.

Su Ukrainos gyvūnų gerovės aktualijomis ir sunkumais supažindino svečias iš Ukrainos, zoopsichologas Sergii Klochko.

Apie būtinybę į studijų programas dar labiau įtraukti gyvūnų gerovės temas kalbėjo LSMU Veterinarijos akademijos lektorius Mindaugas Paleckaitis, o Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos atstovė Lina Mockutė supažindino su šunų gerovės švietimo galimybėmis mokyklose.

Pasibaigus konferencijai, pranešėjai rinkosi į apskritojo stalo diskusiją.

KONFERENCIJOS pranešimų temos.

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.