Gruodžio 21-23 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre Vilniuje Lietuvos kinologų draugija organizuos tris tarptautines šunų parodas.

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Veterinarijos specialistas: displazijos tyrimai yra būtini!

Kai kalbama apie displaziją, žmonės dažniausiai įsivaizduoja šlubčiojantį senyvą šunį. Ar galima tokiam šuniui padėti ir, apskritai, ar displazija – labai sunkus susirgimas, pokalbis su veterinarijos dr. Jakovu Šengaut.


– Nagrinėdamas Lietuvos kinologų draugijos Šunų veisimo nuostatus, negali nepastebėti specialaus priedo – šuns sveikatos tyrimų. Ar jų tikrai reikia? Ar nepakanka, kad  šeimininkas ateitų su savo augintiniu pas veterinarą ir šis nustatytų – galima ar negalima šuniuką veisti?

– Vien veterinarijos gydytojo konsultacijos nepakanka. Veislinius gyvūnus per šimtmečius kūrė šunų veisėjai, genetikai, veterinarijos specialistai. Tuo rūpinamės ir dabar, kad gyvūnai susilauktų sveikų palikuonių. Todėl ir laikomės tarptautinių veislinių gyvūnų veisimo standartų, kuriais mes, veterinarijos specialistai, ir didžiausia šalies kinologų organizacija – Lietuvos kinologų draugija (LKD) esame įpareigoti vadovautis. Vienas tokių reikalavimų yra privalomieji displazijos tyrimai, trumpiau, HIP ir ED ekspertizė.

– Displazija: ar tai išties labai sunkus susirgimas?

– Kalbėdami apie sąnarių displaziją, mes turime prisiminti, kad tai paveldimas susirgimas, kuris sergančiam gyvūnui sukelia nuolatinį diskomfortą, o sunkesniais atvejais – nuolatines fizines kančias bei skausmą. Šio susirgimo gydymas gali kainuoti ne vieną tūkstantį eurų (sunkiais atvejais reikalinga sąnario keitimo operacija, lengvesniais – nuolatinis nepigių priedų bei vaistų vartojimas arba pigesnės chirurginės gydymo priemonės). HD/ED displazijų ekspertizė buvo sugalvota kaip išsigelbėjimas nuo bėdų, kurias šis susirgimas atneša ne tik gyvūnams, bet ir jų šeimininkams. Dabartinis kinologijos jaunimas jau nebesusiduria su labai sunkia šunų klubo sąnarių displazija ir jos padariniais, nes per 23 metus, kuriuos veisliniai šunys kryptingai tiriami dėl šio susirgimo, mes beveik nebeturime klinikinių displazijos atvejų! Tuo tarpu pas mūsų kaimynus baltarusius, kur displazijos kontrolė nėra būtina ir tyrimai pradėti atlikti tik prieš 2 metus, situacija yra visiškai kitokia. Sunkios displazijos atvejai šios šalies veterinarijos gydytojams yra kasdienybė. Todėl noriu pabrėžti, kad be etinio aspekto, būtina nepamiršti teisinių dalykų: veislinių šunų veisėjų atsakomybė už jų išveistų šuniukų sveikatą yra labai griežta, ir tai nurodo ES teisės aktai. Kovos su sąnarių displazija programos vykdymas davė labai gerų rezultatų, vadinasi, programos reikalingumas yra neabejotinas.

– Ar displazijos ekspertizė privaloma visame pasaulyje?

– Taip! Mes į šį „klubą“ įstojom palyginti neseniai – tik 1995 metais Lietuvoje pradėjome šunims daryti HD displazijos tyrimus, o nuo 2001 m. ir ED tyrimus. Visa tai startavo Veterinarijos akademijoje Kaune, o nuo 1997 m. ir mūsų klinikoje. Pirmieji tokius tyrimus kaip privalomus 1959 m. inicijavo Švedijos kinologai, jie pirmiausia pradėjo tirti vokiečių aviganių veislės šunis. 1960 m. tyrimus pradėjo atlikti ir Didžiosios Britanijos kinologų klubas, 1965 m. prie jų prisijungė šveicarai. Tarptautinė kinologų federacija (FCI) sukūrė HD displazijos standartą 1978 metais ir nuo to laiko visos šalys, šios didžiausios pasaulinės kinologų organizacijos narės, jo laikosi.

– Ką reiškia trumpiniai HIP ir ED?

– HIP – klubo sąnarių displazija. Sakau daugiskaita „sąnarių“, nes tai gali būti arba vieno, arba abiejų sąnarių susirgimas. Terminą displazija galime paaiškinti kaip netvarką. Šios netvarkos priežastimi gali būti viena arba kelios patologijos, dėl ko išsivysto susirgimas, dėl kurio klubo sąnaryje atsiranda juos formuojančių kaulų ir sąnarių paviršių anatominis defektas. Būtent todėl kyla pavojus, kad šuns  užpakalinės galūnės judės prastai. Tai labiau būdinga stambioms, vadinamosioms didelėms, šunų veislėms – vokiečių aviganiams, rotveileriams, mastifams, Berno zenenhundams ir kitiems šunims. O trumpinys ED (elbow dysplasia, anglų k.) reiškia alkūnės sąnario patologiją.

– Kodėl ir kada šuniui gali pasireikšti pirmieji displazijos požymiai?

– Kaip minėjau, pats susirgimas yra paveldimas. Tačiau aplinkos faktoriai gali lemti, kaip šis susirgimas progresuos ir iki kokio sunkaus laipsnio išsivystys. Įtaką gali daryti per greitas šuniuko augimas, per didelis antsvoris augant. Tai gali pasireikšti jau 4-10 mėnesių šuniukams, bet būna, jog ši liga išryškėja tik šuniui sulaukus senatvės. Taigi, labai svarbu, kad augdamas stambios veislės šuniukas neturėtų antsvorio, kad būtų šeriamas jam tinkamu visaverčiu ėdalu, kad fizinis krūvis būtų skiriamas labai apgalvotai, pasitarus su specialistais, bet pagrindas vis tiek lieka tas pats – genetika…

– Ar galima laiku užbėgti displazijai už akių ir kokie simptomai rodo, kad šuniui kažkas negerai?

– Pirmieji simptomai – šuo tapo lėtesnis, sumažėjo jo noras aktyviau pajudėti. Netikėtai pradėjo šlubčioti. Po miego sunkiau keliasi. Judinant klubo sąnarį pastebima, kad šuniui skauda. Pastebėję tokius simptomus ypač turi sunerimti jaunų šunų savininkai, nes laiku pradėjus gydyti, šuniui dar įmanoma padėti ir pasiekti, kad neišsivystytų sunki displazijos forma.

– Ką patartumėte norintiems įsigyti stambių, didelių veislių šunis?

– Pirmiausia patarčiau įsigyti gyvūną su kilmės dokumentais. Tai jau tam tikras saugiklis, kad jo tėvai buvo tirti dėl paveldimų ligų, tarp jų ir dėl displazijos. Taip, kilmės dokumentai šimtu procentų nuo paveldimų ligų neapsaugos, bet sumažins riziką, kad įsigysite displazija ar kita paveldėta liga sergantį šunį.

– Ar displazijos tyrimas nėra pavojingas šuns sveikatai ir kada jį galima atlikti?

– Dėl ekspertizės tikslumo, kad šuo tyrimo metu nejudėtų, jis gauna atitinkamą nestiprios narkozės dozę, kuri šuns sveikatai bei savijautai absoliučiai nepavojinga. Dažniausia ši ekspertizė atliekama šuniui nuo 12 mėn. amžiaus, o vadinamųjų gigantiškų veislių šunims (senbernarai, bulmastifai, Bordo dogai, Kaukazo aviganiai, niūfaundlendai, Vidurinės Azijos aviganiai ir kt.) – nuo 18 mėnesių.

– Ar displazijos ekspertizę galima atlikti bet kurioje Lietuvos veterinarijos klinikoje?

– Ne, nes tam reikia specialios įrangos ir, be abejo, specialistų. Šią ekspertizę pagal Tarptautinės kinologų federacijos reikalavimus mūsų šalyje atlieka LKD pripažinti veterinarijos gydytojai-ekspertai. Tai Juozas Kvalkauskas ir Valdas Vaitkus Kaune, taip pat ekspertizę atlieku ir aš Jakovo veterinarijos centre Vilniuje. Atlikus tyrimus, gyvūno savininkas gauna sertifikatą, liudijantį apie  ekspertizės rezultatus. Sertifikato kopija būtinai pateikiama ir LKD. Tyrimo atlikimo tvarka bei reikalavimai, kaip jau minėjau, yra nustatyti FCI ir visur atliekami pagal vienodą standartą. Jei šuo turi įgimtą vidutinio ar sunkaus laipsnio displaziją, jis negali būti veisiamas, net jeigu šunų parodose pasirodė nepriekaištingai. Taip, displazijos diagnozė niekaip neįtakoja šuns parodų karjeros, tačiau riboja jo galimybes veistis. Tyrimų rezultatai, rentgenogramos ir kita medžiaga naudojama ir moksliniams tikslams. Šie tyrimai pasitarnauja bendram veterinarijos specialistų ir šunų veisėjų tikslui – kuo geriau pasirūpinti šunų sveikata ir gerove.

Pexels.com nuotr.