Tęsiasi dalyvių registracija į gruodžio 21-23 d. Vilniuje, Litexpo, vyksiančias tarptautines šunų parodas.

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Kai žiniasklaida meluoja, arba nemaitinkime trolių

Pamenu, seniau juokaudavo, kad Lietuvoje yra 3 milijonai profesionalių krepšinio trenerių, vaikų auklių ir… šunų dresuotojų.

 

Kiekvienas žmogelis, paklaustas, ką mano šiomis temomis, lengvai išdėstydavo savo nuomonę. Sportas, vaikai ir augintiniai yra tokie įprasti žmonių gyvenime, kad turbūt kiekvienas jaučiamės turįs teisę pasakyti savo svarią nuomonę.

Viskas būtų gerai, jeigu tokie pasisakymai neperliptų asmeninių pokalbių ribų. Deja, dažnai šališka ir faktais nepagrįsta nuomonė būna publikuojama ir aptarinėjama viešojoje erdvėje.

Na, taip, dauguma straipsnių yra asmeninės nuomonės reiškimas – ir dėl to nėra nieko blogo, kol nuomonė pagrindžiama faktais arba atvirai pripažįstama, jog autorius paprasčiausiai dalijasi savo apmąstymais. Vis dėlto, prieš publikuojant bet kokį tekstą, reikėtų pagalvoti, kokią auditoriją jis pasieks ir kokią žinutę perduos, ar bus suprastas teisingai.

Vienas iš būdų patikrinti, ar verta skaityti straipsnį, yra paieškoti informacijos apie teksto autorių. Jeigu nei vienas „Google“ paieškos puslapis nerodo informacijos, susijusios su kinologija, o autorius kalba eksperto tonu, verta sunerimti – arba, atvirkščiai, nusiteikti kitokį požiūrį atskleidžiančiam tekstui.

Jeigu autorius nėra susijęs su kinologija, straipsnis nebūtinai bus dezinformuojantis – nors, tikėtina, paviršutiniškas. Paieškokite kitų to paties autoriaus tekstų ir lengvai atskirsite, ar jie rašomi kokybiškai, ar tik „medžiojant paspaudimus“.

Kitas filtras yra tai, kur publikuojamas straipsnis – ar tai yra specialus kinologijos klubo, dresūros mokyklos puslapis, ar kokia nors naujienų agentūra.

Problema ta, kad lengva užkibti už tendencingų straipsnių, kurių tikslas yra pritraukti kuo daugiau skaitytojų ir (piktų) komentarų. Gyvūnų tema tam labai tinka – beveik kiekvienas esame auginę ar auginame šunį arba bent jau turime savo nuomonę kinologijos klausimais (nuo šunų vedžiojimo iki veisimo). Dar pridėkime diskusijas apie vakcinavimą bei sterilizavimą/kastravimą ir turėsime tiesiog naujienų portalo bombą, pritraukiančią šimtus socialinių tinklų pasidalijimų, komentarų ir kitų reakcijų.

Paprastai vien komentarų ir piktų diskusijų siekiantys straipsniai neigia visuotinai priimtas tiesas (sakykime, kad skiepai padėjo suvaldyti pasiutligės protrūkius, arba kad šunį dresuoti naudinga). Tokie tekstai yra puikus jaukas šunis mylinčiam žmogui – nes kiekvienas save gerbiantis kinologas jaučia kone pareigą pakomentuoti, kad „straipsnyje rašoma netiesa“, ir skirti savo laiką faktams paaiškinti. Deja, būtent tai ir yra tendencingų straipsnių autorių siekiamybė – sukelti diskusiją, kuo ilgesnę ir kuo labiau įtraukiančią, tuo geriau.

Taigi, ką daryti? Atsakymas paprastas – nieko!

Paprastai tokių niekinių tekstų ignoravimas yra geriausia išeitis, norint parodyti, kad jie skaitytojų nepritraukia. Jeigu perskaityti vis dėlto norisi, tuomet bent jau nekomentuoti. Paprasčiau sakant, „nemaitinti trolio“ – tokių (atleiskite už žodį) rašliavų autoriai dažniausiai skiria įspūdingai daug laiko atsakinėti į piktus skaitytojų komentarus ir nuolat užvedinėti diskusijas.

Jeigu vis dėlto blogai jaučiatės matydami melagingus tekstus, alternatyva yra dalytis gerai parašytais straipsniais ir – dar geriau – nuoširdžiai pasikalbėti su draugais, „užkibusiais“ už dezinformacijos. Atviras pokalbis dažnai padeda labiau, nei paprasčiausias dalijimasis nuorodomis.

Gabija Vyšniauskaitė

Pexels.com nuotr.