Tęsiasi dalyvių registracija į gruodžio 21-23 d. Vilniuje, Litexpo, vyksiančias tarptautines šunų parodas.

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Šunys yra tokie, kokius juos mato šeimininkai

Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams  suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų.

 

Centro įkūrėjai Erna ir Algirdas Valčiukai gerai žinomi Kaune ir Lietuvoje. Kaip vieni pirmųjų Agility entuziastų, kaip patyrę šunų elgsenos specialistai, galiausiai, kaip sportuojančių borderkolių šeimininkai.

Tačiau nemanykite, kad Valčiukai save laiko superdresuotojais. Jie sako, kad svarbiausia šunų augintojams perteikti esminę žinutę – dresūra turi būti pozityvi, turi padėti pažinti šunį ir sukurti tvirtus tarpusavio santykius tarp šuns ir šeimininko, kurie būtų paremti meile ir abipusiu pasitikėjimu.

Tuo pačiu jie atkreipia dėmesį, kad ir šeimininkai turi rodyti tinkamą pavyzdį. Čia kaip auklėjant vaikus – koks pavyzdys esi savo vaikui, tokia tavoji atžala.

Todėl gyvūno šeimininkai turi ne tik įgyti būtiniausių žinių apie šuns prigimtį, būdingą elgseną, poreikius, bet ir šeimoje laikytis vieningų šuns auklėjimo taisyklių. Skirti dėmesį augintinio proto ir kūno mankštai, mylėti ir būti autoritetu.

Artėjant Šuns dienai, balandžio 24-ajai, apie dresūrą ir dar daug ką – pokalbis su Erna Valčiukiene.

– Ar keičiasi žmonių požiūris į šunų mokymą? Galbūt pastebite kažką, kas liūdina, o gal atvirkščiai – džiugina?

– Šis tas pasikeitė – dabar žmonės labiau linkę šunis laikyti šeimos nariais. Daugiau laiko ir vietos savo gyvenime skiria šunims, rūpinasi gerove, dažniau turi bendros veiklos. Taip pat labiau gilinasi į priežastis, kodėl šuo elgiasi vienaip ar kitaip, ir kaip tą elgesį keisti pozityviais metodais. Be abejo, visada buvo ir yra įvairių žmonių, turinčių skirtingus požiūrius, bet visais laikais žmogui buvo aktualu šalia savęs turėti paklusnų augintinį, su kuriuo galėtų patogiai ir gražiai gyventi. Galbūt seniau dresūros mokyklą dažniau lankydavo didesnių veislių šunys, o dabar labai daug šeimininkų atveda ir mažų veislių dekoratyvius šunelius.

– Jūsų dresūros mokyklai daugiau kaip 20 metų. Mokydami šunis, dalyvaudami varžybose, įvairiuose seminaruose – kam teikiate prioritetą ir į ką nebekreipiat dėmesio?

– Per tą laiką įgijome neįkainojamos patirties ir žinių – dirbome su tūkstančiais šunų ir jų šeimininkų. Tačiau visada buvo svarbu, kad tiek ateinančiam į mūsų mokyklą šuniui, tiek jį atvedusiam šeimininkui būtų smagu. Kai gera treniruotėse, nesunku kažko siekti. Visąlaik pabrėžiame, kad dresūra – tai ne tik komandų mokymas, bet pirmiausia tvirto tarpusavio ryšio tarp šuns ir šeimininko formavimas. Juk galų gale ne visiems reikia, kad šuo laikytų egzaminus ar dalyvautų varžybose, svarbu atsižvelgti į šeimininko lūkesčius ir galimybes.

– O saviems šunims ar dar lieka laiko?

– Tikrai randame laiko savo šunims. Mūsų borderkoliai yra visaverčiai šeimos nariai, visur keliauja kartu su mumis ir ne vien tik į dresūros ar sporto treniruotes. Jei kažkas nepasiseka treniruojant savo šunis, neabejojam: rasim sprendimą! Juk kartais tereikia situaciją įvertinti iš šalies ir pasitarti. Todėl labai džiaugiamės, kad turime galimybę dirbti kartu – Algirdo intuicija ir gebėjimai rasti kalbą su šunimis visada padeda; mes dažnai tariamės ir atsižvelgiam vienas į kito patarimus, keičiamės šunimis, treniruočių grupėmis, idėjomis ir žiniomis.

– Mylite šunis ir savo darbą. Esant tokios būsenos, ar įmanoma kokį šunį, o gal ir jo šeimininką, pasodinti ant „nusiraminimo kėdutės“?

– Šunys yra tokie, kokius juos mato šeimininkai, todėl mūsų, o ir kiekvieno dresuotojo, pareiga, kad šeimininkai savo šunis matytų gerus ir šaunius. Prisipažįstu, esame gerokai tolerantiškesni savo dabartiniams šunims, leidžiame jiems gerokai daugiau, nei anksčiau, nes jau žinome, kaip greitai prabėga augintinio gyvenimas, todėl džiaugiamės kiekviena akimirka kartu. Nusiraminimo kėdutės išvis neprireikia nei auginant savo dukrelę, nei mokant šunis.

– Kas jūs? Šunų sporto treneriai? Dresuotojai? Šunų elgsenos specialistai?

– Nepaisant dabar atsiradusių galimybių save išreikšti „per pavadinimą“, sunku apsiriboti vienu terminu, nes mūsų veikla įvairi. Mes ir dresuojame šunis individualiai, ir konsultuojame jų šeimininkus įvairiais augintinių elgsenos klausimais, ir mokome žmones, kaip tinkamai auklėti savo šunis, ir vedame sportines Agility treniruotes, seminarus, organizuojame stovyklas, varžybas. Be to, stengiamės būti socialiai aktyvūs – dalyvaujame kaniterapijos veikloje, vedame edukacinius užsiėmimus vaikų globos namų auklėtiniams, rengiame parodomąsias programas mokyklose, darželiuose, dienos centruose. Štai kitą mėnesį turime suplanuotą pasirodymą Vaikų dienos ir krizių centre Kaune.

– Ar šunų dresūrai būdingos „mados“? Juk vienu metu visi puolė mokyti šunis su klikeriais, paskui paniro į socializacijos problemas…

– Nėra nei madingų, nei nemadingų dresūros metodų – metodai yra skirtingi ir turi būti parenkami pagal tai, kas tinka konkrečiam šuniui bei jo šeimininkui. Labai svarbu, kad žmogus neužstrigtų kažkuriame metode, arba, dar blogiau – savame supratime apie konkretų metodą.

– Kad „nepasiklystų vertime“?

– Gaila šunų, kurie nurašomi kaip neperspektyvūs arba kažkam „nebeįtinka“. Taip atsitinka dėl šeimininko žinių stokos ar tingėjimo įsigilinti į svarbiausius dalykus. Mes esame už pozityvius, efektyvius metodus – mėgstame, kai treniruotėje šunys mokosi spindinčiomis akimis, vizgindami uodegas, o šeimininkai šypsosi ir džiaugiasi savo augintiniais.

– Dalyvaujate įvairaus rango Agility varžybose, bendraujate su šunų dresūros profesionalais. Ko pasigendate Lietuvoje dresūros srityje?

– Iš esmės nieko, nes viskas juda tinkama linkme. Daugėja seminarų ir varžybų, sporto su šunimis veiklų. Dabar tiek daug galimybių tobulėti, patyrusių mokytojų, informacijos šaltinių. Labai džiugu, kad Lietuva jau žinoma ir pasauliniu mastu – Agility Small rinktinė du kartus tapo prizininke Pasaulio agility čempionate, pasaulinius rezultatus rodo šunų kinkinių sporto entuziastai, jau nekalbant apie šunų grožio konkursų nugalėtojus.

– Internete pilna įvairios informacijos, patarimus dalija visi, kas netingi. Ar įmanoma pačiam išsiauklėti šunį?

– Žinoma, kad įmanoma, tačiau daug paprasčiau tai padaryti turint šalia patyrusį mokytoją. Šunų auklėjime svarbu grįžtamasis ryšys, galimybė realiu laiku įvertinti ir ištaisyti klaidas, o tai gana sudėtinga pasiekti vien tik socialinės medijos pagalba. Dabar žmonės perkraunami informacija, emocijomis, patarimais, todėl gali būti sunku atsirinkti, kas tinka tavo šuniui, o kas nelabai. Dresūroje svarbu, kad kas nors iš šono matytų jūsų klaidas ir nukreiptų jus tinkama linkme.

 

Primename, kad Šuns dieną jau trečius metus organizuoja Lietuvos kinologų draugija. Tęsdami tradiciją, balandžio 24 dieną kviečiame atsivesti savo augintinius į darbą.

E. Valčiukienės asmeninės nuotr.