Lietuvos kinologų draugija gruodžio 16-17 d. Vilniuje, Litexpo parodų centre organizuos dvi tarptautines šunų parodas. Ten pat vyks ir tarptautinė kačių paroda.

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Daryti tai, kas veikia, arba kinologinis švietimas

Kai atsakomybę nuo mažens diegiame savo atžaloms, kai jaunimo vertybines nuostatas pirmiausia formuoja šeima, tuomet švietimas apie gyvūnų gerovę ir žmogaus atsakomybę tampa daug prasmingesnis… Ką apie tai mano Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komanda, neseniai išleidusi trečiąją „Atsakingo šeimininko akademijos“ laidą?

 

„Atsakingo šeimininko akademija“, AŠA

„Kai prieš porą metų Lietuvos kinologų draugijai kilo idėja pradėti nemokamų paskaitų ciklą būsimiems šunų šeimininkams, besvarstant, apie ką būtinai reikėtų kalbėti, paaiškėjo, kad į kelias paskaitas visko nesutalpinsime. Taip gimė penkių paskaitų ciklas. Po to – patyrusių specialistų paieškos. Ir galiausiai išsirutuliojo idėja pavadinti švietimo projektą „Atsakingo šeimininko akademija“, – apie projekto pradžią pasakoja Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro vadovė Daiva Kvedarienė.

Kaip jau supratote, tai originalus, nedaug kur sutinkamas visuomenės švietimas, tačiau vien AŠA Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro veikla nesiriboja.

Tai ir ugdomieji susitikimai su specialų egzaminą išlaikiusiais šunimis vaikų darželiuose. Edukaciniai užsiėmimai vaikams mokyklose ir vasaros stovyklose – sukurta speciali Beno ir Skipio programa. Paskaitos mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursuose. Mokymai, kaip saugiai elgtis su šunimis, specialistų grupėms, jau nekalbant apie būsimų ir esamų šunų veisėjų mokymus (privalomoji keturių paskaitų programa).

Gyvūnams draugišką šalį kurianti nauja karta

„Atstovauju kartai, kuri, manau, atspindi besikeičiantį visuomenės požiūrį į naminius gyvūnus augintinius, – įsitikinusi LKD projektų vadovė Augustė Daukšienė. – Kad gyvūnų gerovės reikalai pagerėtų, kad žmonės taptų atsakingesni, savaime niekas nesidaro. O ir įsišaknijusio  požiūrio nepakeisi per vieną dieną, tačiau žmonėms tikrai tai rūpi. Štai Vilniuje paskelbus dalyvių registraciją į AŠA, ji užsipildė per porą dienų“.

Projekto koordinatorės A.Daukšienės nuomone, naujoji karta jau kitaip vertina naminius gyvūnus augintinius: mažiau vartotojiškumo, daugiau atsakomybės.

Būsimieji ir esami šunų šeimininkai, nieko neraginami, pasirinko „Akademiją“. Ir net šiek tiek keista, ar, prasidėjus darganai ir rudens tamsai, per sostinės spūstis brautis link savivaldybės ir 5 vakarus klausytis apie šuns pasirinkimą, priežiūrą, mitybą, socializaciją ir gyvūnų gerovę (pagrindinės mokymų temos) taip paprasta? Ar ne smagiau įsijungti televizorių ir šiltuose namuose pasižiūrėti vakaro šou?

Tačiau šiemet daugiau kaip šimtas žmonių pasirinko AŠA ir  praleido paskaitose po keletą valandų. Pildė anketas, vertino paskaitų turinį.

„Galvojau, kad apie šunis daug žinau. Pasirodė, kad nelabai… Teorinės žinios labai pravers, o praktinių dar įgysime lankydamiesi pas šunų elgsenos specialistus. Jau dvi savaitės kaip turime baltąjį šveicarų aviganį. Sesers veislyne gimė šuniukų, džiaugiamės, kad vienas atiteko mums. Bet prieš parsigabendami augintinį į savo namus, kartu su sūnumis registravomės į „Atsakingo šeimininko akademiją“, – po AŠA pažymėjimų įteikimo, televizijos žurnalistų kalbinamas, šypsojosi Tadas Kastanauskas. Paskaitas jaunasis tėtis lankė kartu su sūnumis, kuriems taip pat rūpi, kokioje aplinkoje ir kaip gyvens jų naujasis augintinis.

Savanorystė gimsta iš meilės ir atsakomybės

Lėšų jūsų paskaitoms skyrė savivaldybė ar privatūs rėmėjai? – teko išgirsti tokį žurnalistės klausimą. Ne. Lėšų neskyrė niekas, išskyrus nevyriausybinę organizaciją, Lietuvos kinologų draugiją. Lektoriai taip pat skaitė paskaitas savanoriškai.

Bet šioje vietoje labai norėtųsi kalbėti apie savanorystę. Štai viena klausytojų – Neringa Vanjūtė pasisiūlė surinkti medžiagą apie gyvūnų gabenimą viešuoju transportu Lietuvoje ir užsienyje. Jos surinkti duomenys jau publikuoti. Mergina planuoja dar keletą vertingų tyrimų.

Gyvūnams neabejingi savanoriai – įvairiausio išsilavinimo, amžiaus, siūlantys veiklas, artimas jų aplinkai bei poreikiams. Ir tai puikiausias grįžtamasis ryšys!

AŠA paskaitų ar užsiėmimų mokyklose dalyviai vėliau tampa kinologijos savanoriais, padeda organizuoti viešus renginius – visuotinę Šuns dieną (balandžio 24-oji), gyvūnų globos šventę Vilniuje prie Baltojo tilto ir kt. renginius.

„Savanoriai mums padeda kurti veikiančią sistemą, – atkreipia dėmesį D.Kvedarienė. – Iš jų greičiau sužinome apie visuomenės poreikius, iš jų semiamės kūrybiškumo. Lapkričio 15 dieną Vilniuje išleista trečioji AŠA laida. Savanorių padedami, po Naujųjų startuosime Panevėžyje ir Kaune. Džiugu, kad šių miestų savivaldybės taip pat kaip Vilnius skyrė patalpas paskaitoms. Šiuose miestuose savanoriškais pagrindais AŠA organizuos patyrę šunų elgsenos specialistai. Kaune – šunų dresūros ir sporto centras „Nasrai“, Panevėžyje – dresūros mokykla „Bestas“. Mes jiems padėsime metodine medžiaga, patarsime dėl lektorių. Prie mūsų veiklos prisijungė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija, zoologijos parduotuvių tinklas „Kika“.

Negyventi vien šia diena

Padėtis, nors ir lėtai, bet keičiasi į gerąją pusę, ir būtent švietimas greičiau nei kas nors kita daro įtaką gyvūnų gerovei.

„Visuomenės švietimas yra viena svarbiausių Lietuvos kinologų draugijos veiklos sričių, – sako LKD prezidentė Ramunė Kazlauskaitė – Dažnai manoma, kad mums rūpi tik šunų parodos ir veisimas. Taip, mums tai svarbu, nes turime stiprinti profesionaliąją kinologiją, bet taip pat svarbu, koks bus visuomenės požiūris į šunis ir gyvūnų gerovę“.

Tačiau kaip kalbėti būsimiems ir esamiems šunų šeimininkams? Ką jiems akcentuoti? Ir, apskritai, ar jie vadovausis gautomis žiniomis?

AŠA paskaitose dažnai buvo galima išgirsti: svarbu ne tik tai, koks turiu būti šeimininkas, bet ir koks turi būti mano šuo, kad bendruomenė jį priimtų, kad jis nekeltų nepatogumų aplinkiniams. Kinologinio švietimo turinys labai platus, o diskusijos audringos….

Apie kinologinio švietimo turinį ir svarbą ne kartą diskutuota ir tarptautinėse konferencijose.

Lietuvos kinologų draugija savo lėšomis jau du kartus organizavo tarptautines kinologinio švietimo konferencijas Vilniuje.

Kitąmet, kovo mėnesį, taip pat suplanuota gyvūnų gerovės apvaliojo stalo diskusija, o gegužę – tarptautinė švietimo konferencija.

Savo jėgomis jau išversta ir spaudai rengiama kinologijos žurnalisto Attilos Marton knyga apie gyvūnų gerovę.

„Negyvenam vien šia diena, – patikina D.Kvedarienė. – Juk vien šios dienos švietimo rezultatų neišmatuosi, jie ne taip greit matyti. Vienas rezultatų, kuris asmeniškai mane džiugina, yra tai, kad žmonės į paskaitas ateina šeimomis, atsakomybę nuo mažens diegia savo atžaloms. Vertybines nuostatas jauniems žmonėms pirmiausia formuoja šeima, tačiau aplinka, šiuo atveju švietimas, jas tik sustiprina. AŠA projektas auga ir geografiniu požiūriu, ir klausytojų gausa. Taip pat ir norinčiųjų prisidėti – skaityti paskaitas. Todėl esame dėkingi su mumis bendradarbiaujančioms valstybinėms įstaigoms, veterinarijos gydytojams, šunų elgsenos specialistams, zoologijos verslo žmonėms – visiems bendraminčiams, su kuriais  kuriame gyvūnus mylinčią šalį“.

Guodos Kavaliauskaitės nuotr.

2017 11 17