Tęsiasi dalyvių registracija į gruodžio 21-23 d. Vilniuje, Litexpo, vyksiančias tarptautines šunų parodas.

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Susitikimas-diskusija su gyvūnų gerovės eksperte dr. M.Wartenberg

„Gyvūnų gerovė – tai piliečių valios išraiška, sveikinu ir džiaugiuosi, kad šioje srityje jūs nemažai nuveikėte“,– tokiais žodžiais susitikimą pradėjo Tarptautinės gyvūnų gerovės organizacijos „4 Pfoten“ Europos viešosios politikos biuro Briuselyje vadovė dr. Marlene Wartenberg.

O susitikimo pabaigoje nuskambėjo jos linkėjimas: „Būkite kūrybingi. Ieškokite įvairių būdų, kad atkreiptumėte dar daugiau žmonių dėmesio į gyvūnų gerovę“.

Trisdešimt visuomeninio judėjimo „Žmonės už gyvūnus“ (ŽŪG) ir Šiaulių, Klaipėdos bei Vilniaus savivaldybių atstovai rugpjūčio 19 d. LR Seime dalyvavo susitikime-diskusijoje su eksperte M.Wartenberg.

Susitikimą vedė Seimo narys Petras Auštrevičius. Dalyvavo ir Austrijos ambasadoriaus žmona ponia Gudrun Koller. Lietuvos kinologų draugijai susitikime atstovavo prezidentė Ramunė Kazlauskaitė ir viešųjų ryšių atstovė Aurelija Staskevičienė.

Viešnia iš Briuselio prieš susitikimą dar lankėsi LR Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, kur bendravo su darbo grupe, rengusia naująjį Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės įstatymo projektą. Šį projektą M.Wartenberg įvertino teigiamai. Įstatymas, Seimo nario P.Auštrevičiaus nuomone, turėtų būti priimtas jau ateinančią žiemą.

Susitikimo metu M.Wartenberg patarė daugiau dėmesio skirti visuomenės, o ypač vaikų švietimui. Pasak jos, beglobių gyvūnų gaudymas ir žudymas tik stimuliuoja juodąją rinką ir nė kiek neprisideda prie atsakingo žmonių požiūrio formavimo. Ypač negatyviai tai atsiliepia vaikams – kaip išmokysime vaikus gerbti ir puoselėti gyvybę, jeigu jie matys ir žinos, kad gyvūnai žudomi. Statistika rodo, kad gyvūnų žudymas yra  neveiksmingas, po 3-4 metų benamių gyvūnų populiacija vėl grįžta į pradinį lygį.

M.Wartenberg nuomone, savivaldos institucijos, pateikusios realius sugautų  beglobių skaičius, turėdamos tikslius duomenis, kiek gyvūnų registruota ir kiek surenkama rinkliavų už jų laikymą bei atsiskaitydamos apie lėšų panaudojimą, rastų geriausią sprendimą beglobių gyvūnų skaičiui mažinti ir sulauktų visuomenės paramos. Be abejo, piliečiai turi būti skatinami ženklinti savo gyvūnus mikroschemomis, kastruoti ir sterilizuoti neveisiamus naminius gyvūnus augintinius (atlikę minėtas procedūras savo augintiniams, kai kuriose šalyse sulaukia mokesčių lengvatų). Būtina pasirūpinti ir atliekų tvarkymu – sumažėtų benamių gyvūnų.

Ekspertės manymu, mūsų krašte reikėtų suformuoti ir Gyvūnų gerovės tarybą, kuri kontroliuotų, kaip laikomasi gyvūnų gerovės įstatymo bei su juo susijusių teisės aktų.

Europoje ir pasaulio mastu gyvūnų gerovę gina įvairūs teisės aktai. Štai Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino naujas gaires vandens ir žemės sektoriui. Žemės sektoriaus 7 skyriuje išsamiai kalbama apie gyvūnų globą. Minėta organizacija rūpinasi ir pasiutligės prevencija.

Pusantros valandos trukusiame susitikime visko nebuvo įmanoma aptarti, ekspertė trumpai pristatė ir organizacijos „4 Pfoten“ veiklą. Ši gyvūnų gerovės organizacija įkurta Austrijoje, ji veikia jau 23 metus. Pagrindinis biuras yra Vienoje, bet aktyviai veikia 10 nacionalinių bei 8 biurai Europoje. Šiuo metu aktyviai dirbama Rytų Europos kryptimi, ypač Rumunijoje ir Bulgarijoje.

M.Wartenberg pakvietė dalyvauti spalio 1-5 d. Briuselyje rengiamose gyvūnų gerovės konferencijose.

A.Staskevičienės nuotr.