Net trys tarptautinės šunų parodos kovo 2, 3, 4 d. Vilniuje, parodų ir kongresų centre Litexpo. Registracija jau prasidėjo!

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Šuns priežiūra žiemą

Atvėsus orams, gyvūnams ir jų šeimininkams reikia būti atsargesniems. Šaligatviai slidūs, pro visus kampus košia nemalonus vėjas, todėl mūsų augintiniai gali peršalti, pasitempti raumenis, išsinarinti koją bei patirti kitokių traumų. Ir dar tie permainingi orai. Jeigu vakare su šunimi slidinėjai ant tvirto leduko, rytui išaušus, žiūri, atodrėkis. Kaip elgtis, kad mūsų keturkojai bičiuliai saugiai peržiemotų, o mes galėtume su jais džiaugtis žiemos malonumais?

 

Ar šunys sloguoja?

Šunys, kaip žmonės, gali sloguoti, gripuoti ir sirgti plaučių uždegimu. Žiemą labiau reikia saugoti senyvus, jautresnius ir lepesnius augintinius. Jų imunitetas ir fizinis aktyvumas silpnesnis, o ypač atėjus šaltajam metų laikui. Apskritai, šunims kenkia ne šaltis, o mūsų kraštui būdinga drėgmė ir žvarba.

Šiuo metų laiku lepesnius šunis patartina aprengti. „Šuniška apranga pirmiausia turi apsaugoti gyvūno krūtinės ląstą ir papilvę. Tam tinka liemenės, kombinezonai, nertiniai“,– sako zoologijos parduotuvės savininkė Giedrė Krylovienė. Sveikus, judrius šunis, net jeigu jie trumpaplaukiai, nebūtina rengti. Tačiau šuo lauke turi energingai judėti, ne stoviniuoti ar tupėti ant drėgnos žemės. Parsivedus augintinį į namus, reikia nepamiršti gerai nusausinti jo kailį ir letenas.
Ilgą kailį turintys žemaūgiai šunys (spanieliai, ši cu) pasivaikščiojimų metu labiau nei kiti šunys peršlampa kailį. Būtent drėgnas kailis ir išprovokuoja įvairius negalavimus. Ilgaplaukiams šunims rūbelių reikia ne nuo šalčio, o nuo drėgmės apsiginti. Be to, rūbeliai apsaugo puošnų kailį, rudeniškas purvas ir nuolatinė drėgmė nesugadina jo kokybės.
Veterinarijos gydytojai šaltuoju metų laiku šunims dažniausia diagnozuoja viršutinių kvėpavimo takų uždegimus. Jų nuomone, gyvūnai dažniau serga, kai žiemos palyginti šiltos, bet drėgnos. Šunis rečiau kamuoja viršutinių kvėpavimo takų susirgimai, kai vyrauja šalti, sausi orai. Kokie simptomai rodo, kad augintinis peršalo? Jis karščiuoja, netenka apetito, tampa vangus, kosčioja, iš nosies ir akių teka išskyros.

Ausų uždegimai

Ausys – labai jautrus organas. Kai sninga ar pusto, sniegas lengvai patenka į ausų kanalus. Ten ištirpsta, todėl kanaluose kaupiasi drėgmė. Jeigu ausys nukabusios (seteriai, spanieliai, pointeriai), o ausies landa apaugusi plaukais, drėgmė ilgai neišgaruoja. Tuo tarpu nuo stačių nedidelių ausyčių drėgmė išgaruoja gana greit.
Po kiekvieno pasivaikščiojimo reikia išvalyti šuns ausis. Bent keletą kartų per savaitę patartina jas apdoroti dezinfekuojamuojuju skysčiu arba įlašinti pašildytų vaistų.

Jeigu šuo nuolat purto galvą ir kasosi ausį, būtina jį parodyti veterinarijos gydytojui. Ausų negalavimai sunkiai gydomi. Jeigu šuo jau sirgo ausų uždegimu, jį reikia ypatingai saugoti, prastu oru einant į lauką patartina užsegti kepurę.

Pavojingas ledas

Plonas, ką tik užšitraukęs ledukas, pavojingas visiems. Ištrūkęs ir nusivijęs paukštį šuo gali įlūžti, todėl vedžiotis jį šalia vandens telkinių patartina tik prisisegus pavadėliu.

Kadangi žiemą grioviai ir duobės būna užpustytos, niekada nežinai, kas gali atsitikti tavo augintiniui. Veterinarų nuomone, labai pavojingi iš išorės nepastebimi kaulų lūžiai. Atrodo, šuo truputį šlubčioja, bet nepastebėtas lūžis gali sukelti nervų šaknelių uždegimą. Galūnė gali apmirti. Traumuotam gyvūnui draudžiama judėti, jį reikia skubiai gabenti pas gydytoją.
Tuo tarpu nedidelius įbrėžimus galima gydyti ir namie: apdoroti leteną vandenilio peroksidu, porai valandų subintuoti. Jeigu žaizda šiek tiek kraujuoja, subintuotą leteną laikinai galima „apauti“ gumine pirštine (pirštinės pirštus įtraukti į vidų).
Tačiau didesnius įbrėžimus gali išgydyti tik veterinarijos specialistai. Jų teigimu, po traumos praėjus vienai ar dviem valandoms, dar įmanoma „sugauti“ perpjautas sausgysles ir padėti gyvūnui, o vėliau tai padaryti sunku.

Sniegas ir druska

Šuns nosies oda porėta, ji sutraukia viską, kas tvyro ore. Sutraukia ir kenksmingąsias medžiagas. Todėl neleistina šuniui rausti sniegą ten, kur pabarstyta druskos. O jei taip atsitiko, valykite šuns nosį vata, suvilgyta aliejumi.
Žiemą dažnesnis ir kitas susirgimas – odos suragėjimas, susijęs su ta pačia druska. Šiuo atveju suragėja letenų pagalvėlių oda. Nuplovę ir nusausinę letenas, patepkite pagalvėles gydomuoju aliejumi. Geriausia, prieš einant į lauką, patepti jas specialiu  pėdutes tausojančiu vašku.

Šunys gali susirgti ir alergija tirpstančiam sniegui. Kadangi sniegas sugeria žalingas atmosferos medžiagas, atšilus, šios medžiagos pradeda skilti. Užtat jautriems šuniukams nereikėtų leisti voliotis sniege arba jį ėsti. Apsinuodijus sniegu, šunį gali sutraukti mėšlungis, bet dažniausia pasitaiko žarnyno funkcijos sutrikimų.

Mūsų augintiniai žaisdami mėgsta įsirausti į sniegą. Jeigu jis šviežias ir purus, nieko tokio. Jeigu apsitraukęs ledo plutele, aštrūs ledukai gali sužaloti akių gleivinę ir sukelti uždegimą. Jeigu akys ašaroja, paraudo, skalaukite vaistažolių arbata arba įlašinkite akių lašų.

Ant šaligatvių ir gatvių barstoma druska tikrai kenkia gyvūnų letenoms. Druska graužia pagalvėles, nagus, bet labiausiai – jautrius tarpupirščius. Ji suerzina odą ir sukelia uždegimą. Po pasivaikščiojimo gyvūno letenas nuplaukite šiltu vandeniu. Jei neturite specialaus vaško, tepkite šuns pagalvėles žuvų taukais. Jie tausoja ir aprūpina odą vitaminu A. Galima apauti šunį ir bateliais, bet ne visi gyvūnai juos pakenčia.

Grūdinkite šunis

Kaip prižiūrėti augintinius šaltuoju metų laiku, teiraujamės vilnietės veterinarijos gydytojos Ritos Žilinskienės: „Šunų savininkai dažnai teiraujasi dėl mažų šunų veislių (Jorkšyro terjerai, cvergpinčeriai ir kt. – Red.) priežiūros žiemą. Ar dekoratyviems šuniukams galima į lauką, kai temperatūra minusinė? Patarčiau palengva pratinti šuniuką prie oro pasikeitimų. Pabūkite lauke 15-20 min. pirmą dieną, antrą dieną pavaikštinėkite pusvalandį, paskui dar ilgiau. Kai gyvūnas pripratęs nuolat išbėgti į lauką, tai labai sveika, nepaisant, kokio jis dydžio ir veislės.

Lauke gyvenantys šunys šaltuoju metų laiku turėtų gauti kaloringesnio ėdalo ir didesnę jo normą, nes dalį energijos išeikvoja organizmui šildyti. Be abejo, jie turi turėti šiltą būdą. Būdos paklotui tinka šiaudai, nes juose susidaro oro tarpai, veikiantys kaip izoliacija. Medžiaginiai paklotai būdoje greit sudrėksta. Jie nešildo, gali susargdinti lauke gyvenantį šunį. Būdos angą geriausia uždengti gumine užuolaida, gyvūnas pro ją pralįs, o šaltis ir vėjas nepateks“.

Svetlanos Valujevos nuotr.