Lietuvos kinologų draugija gruodžio 16-17 d. Vilniuje, Litexpo parodų centre organizuos dvi tarptautines šunų parodas. Dalyvių registracija tęsiasi!

Lietuviškai   |   English
Kontaktai
E.Kinologija

Elektroninė šunų duomenų bazė

Esu dėkinga savo šunims

2014 metų geriausio šuns titulas, susumavus parodų rezultatus, atiteko Sibiro haskių kalytei Nanook Stormcall Northern Sky.

Kasmet Lietuvos kinologų draugija sveikina geriausius Lietuvos šunis. Laureatai išrenkami, susumavus praėjusių metų šunų parodų rezultatus.

Geriausiu 2014 metų šunimi šįkart tapo Sibiro haskių kalytė Emi. Su Kelmėje gyvenančia laureatės Emi šeimininke Ingrida Gudmoniene kalbėjomės ne tik apie kinologiją ar šunų pergales parodose….

Ką jums, Sibiro haskių veisėjai, reiškia titulas „Lietuvos TOP šuo 2014“?

2014 metai mūsų veislynui „Sniego šunys“ buvo parodų metai. Metų pradžioje nusprendžiau, kad noriu aplankyti šalis, kuriose nesu dalyvavusi parodose. Buvo smalsu palyginti savo augintinius su kitų šalių šunimis, išgirsti žinomų ekspertų nuomonę ir pabendrauti su veisėjais. Taip bekeliaudami mūsų šunys ir „parsivežė“ daug titulų (Šypsosi). Pateikdama šunų rezultatus tikėjausi patekti į geriausių Lietuvos šunų trejetuką, bet tikrai nemaniau, kad Emi taps geriausiu metų šunimi. Sunku apsakyti, ką jaučiau, sužinojusi apie pergalę. Tik kai pasipylė sveikinimo žinutės, ėmiau suvokti: mūsų pasiekimai yra tikri! Už saldų pergalės jausmą pirmiausia esu dėkinga savo šunims – Emi ir Ekajai. Taip pat esu dėkinga visiems žmonėms, kurie prisidėjo prie šių pergalių.

Sibiro haskių kalytė Nanook Stormcall Northern Sky (Emi): iš kur ji tokia atsirado?

Praleidau daug naktų prie kompiuterio, tikėdamasi aptikti „savąjį šuniuką“. Virtualiai apsilankiau daugybėje veislynų, kol radau man patinkantį, ir kaip tik tada sužinojau: laukiama vada. 2012-ųjų vasario pradžioje tolimoje Šiaurės Kanadoje gimė mūsų Emi, o birželyje pati viena išskridau į Kanadą. Savaitę praleidau veislyne „Nanook“. Vien prisiminus pirmąjį susitikimą su Emi ir jos veisėjomis Annette ir Jessica, suvirpa širdis. Grįžau į Lietuvą su neįkainojamu turtu, be to, įgijusi vertingos patirties. Dienos, praleistos su visame pasaulyje žinoma veisėja, kuri veisia Sibiro haskius virš 30 metų, man davė nepaprastai daug.

Apibūdinkite savo „kanadietę“. Kokia ji? Kuo išskirtinė? Ką apie Emi sako parodų teisėjai ir dalyviai ?

Emi nuostabi! Meili, draugiška, mėgsta dėmesį. Kai ją rinkausi, turėjau vienintelį norą, kad būtų labai gero temperamento. Kaip aš mėgstu sakyti, „eitų per ugnį ir vandenį“. Ir šį prašymą veisėja išpildė – gavau puikaus show temperamento šuniuką.  Man šuns temperamentas labai svarbu. Be abejo, gyvenimas su temperamentingu šunimi yra sudėtingesnis, bet mane tai žavi.

Pirkau kalytę veisimui, neturėjau tikslo daug važinėti po šunų parodas, bet kuomet Emi per pirmas savo keturias parodas laimėjo keturis šuniukų BIS, nuomonę pakeičiau. Teisėjus ji žavi temperamentu ir elegancija. Šiandien Emi yra aštuonių šalių čempionė, tarptautinė šunų grožio čempionė. Taip pat ji pradėjo „rinkti“ Vokietijos, Austrijos ir Slovakijos čempionų titulus. 2014 metais Pasaulinėje šunų parodoje čempionų klasėje, varžydamasi tarp 24 konkurentų, Emi užėmė antrąją vietą.

Viena yra įsigyti gerą šunį gerame veislyne ir visai kas kita – išveisti puikų šunį. Berods, jums ir čia pasisekė: trečią vietą tarp geriausių Lietuvos jaunų šunų laimėjo jūsų augintinė Ekaja of Sniego šunys. Gal ši trečioji vieta yra tas pats, kas pirmoji vieta tarp suaugusių šunų?

Kalbėdama apie mūsų neklaužadą Ekają visada sakau: gražiausi ir geriausi dalykai gyvenime įvyksta neplanuotai. Iš tiesų Ekajos laimėta trečioji vieta yra daugiau nei Emi pirmoji vieta. Ekajos atsiradimo istorija gana keista. Ši kalytė gimė pas mūsų draugus Milaną ir Justiną, kurie augina mūsų veisimo kalytę Balasandhya of Sniego Šunys. Ekaja buvo vienintelis šuniukas vadoje, todėl gimdama „atsinešė“ savo vardą (indėnų k. Ekaja – vienturtis vaikas). Neplanavau jos pasilikti, kadangi tuo pačiu metu gimė mūsų mažoji dukrelė Danielė. Atrodė, neįstengsiu auginti kūdikį ir mažą šuniuką. Tačiau neskubėjau ir kurį laiką jos nepardaviau. Nuvykusi su Ekaja į pirmąją šunų parodą, buvau šokiruota: nespėjom įžengti į ringą, o teisėja jau apipylė liaupsėmis „wonderful puppy“! Toje parodoje laimėjome šuniukų BIS. Ekaja yra veržlus šuo, su ja gyventi nelengva, bet ši ugnis… šluoja pergales parodose. Esu dėkinga savo šeimai už pagalbą ir galimybę Ekają pasilikti mūsų namuose.

Ekaja of Sniego Šunys Pasaulinėje parodoje Helsinkyje laimėjo antrąją vietą jaunimo klasėje, tapo pasaulio vicečempione ir iš beveik aštuoniasdešimt gražiausių pasaulio Sibiro haskių kalyčių laimėjo rezervinį CAC. Kitas jos titulas, kuriuo labai didžiuojamės, – Vokietijos jaunų šunų čempionė.

Džiaugiuosi, kad Ekają atsivedė mūsų veisimo kalytė, tai antroji mūsų veislyno karta. Taip, tai tikras pripažinimas – galima nusipirkti tobulą šunį, bet išveisti tokį šunį nėra paprasta.

Šunų veislių – šimtai. Kodėl Sibiro haskiai ?

Yra toks posakis: „Jei žinai, už ką myli, vadinasi, nemyli“. Aš tik jaučiu, kad ši šunų veislė yra mano, ir kad taip bus visą gyvenimą. Neįsivaizduoju nei vienos dienos be Sibiro haskio.

Gal taip yra todėl, kad mane žavi sudėtingi dalykai, o Sibiro haskiai yra viena sudėtingesnių šunų veislių. Šie šunys – ne kiekvienam.

Sibiro haskiai mane žavi savo išvaizda, ištverme, laisvės ir nuotykių troškimu. Tai darbinė šunų veislė. Apima nuostabus jausmas, kai, laikydama rankose pakinktus, matau savo šunis „kalbančius“ iš laimės, nekantriai trypčiojančius, kurį pirmąjį pakinkysiu. Sunku nupasakoti jausmą, kuris užvaldo skriejant miško keliu su kinkiniu – laikas tuomet sustoja…

Kas padeda demonstruoti šunis parodose, kasdien prižiūrėti? Ar šunų nuopelnai – tik jūsų vienos nuopelnai?

Mūsų šeimai patinka keliauti, todėl važiuojame į parodas, kad tuo pačiu galėtume aplankyti kitas šalis. Stengiamės tai suderinti su atostogomis. Praėjusiais metais aplankėme Austriją, Daniją, Suomiją, Čekiją, Slovėniją, Slovakiją. Kiekvienoje šalyje parodų organizavimas ir titulų suteikimo tvarka skiriasi. Yra vietų, į kurias norisi sugrįžti. Man labai patinka parodos Austrijoje, Danijoje ir Suomijoje, turime planų aplankyti šias šalis ir šiemet.

Didžioji pagalbininkė šunų parodose ir namuose yra mano dukrelė Gabija, ji pernai pradėjo demonstruoti šunis. Pasitaiko, kad aš su vyru ir šunimis turiu išvykti į užsienį, o Gabija paruošia šunį ir dalyvauja šunų parodoje Lietuvoje. Norėčiau, kad ji pasuktų į kinologiją, bet mes kiekvienas renkamės savo kelią. Už visokeriopą pagalbą esu dėkinga visai savo šeimai.

Kiek jūsų namuose yra haskių? Kaip jie sutaria ir kas – gaujos vadas ?

Šiuo metu veislyne gyvena devyni Sibiro haskiai, bet netrukus „gauja“ padidės. Vieni sako, kad geriausias šunų kiekis – keturi. Kiti mano, kad aštuoni šunys – riba. O aš nesuprantu, kas sugalvojo skaičius? Ar meilė turi ribas? Nors ir kiek šunų turėtume, gaujos vadas esu aš. O jeigu kalbėtume apie keturkojį vadą, tai būtų aštuonerių metų kalytė Daya Dayita. Į jos vietą po truputį taikosi jos dukra, bet kol kas Daya tvirtai laikosi „poste“.

Kaip įgijote kinologinės patirties ?

Universitete baigiau ekonomikos bakalauro studijas, dirbu ekonomiste, o kinologijoje tebesu naujokė. Prieš devynerius metus pradėjome lankytis šunų parodose kaip žiūrovai ir tik prieš aštuonerius kaip dalyviai. Pirmoji Sibiro haskių vada mūsų veislyne gimė prieš šešerius metus. Esu Šiaulių šunų mylėtojų klubo narė, turiu „senų“ kinologų draugų, jų padedama ir augu. Lankau seminarus apie šunų dresūrą, hendlingą, sveikatą, veisimą, genetiką. Skaitau daug knygų, tik gaila, kad jos visos ne lietuvių kalba. Gal ir paradoksalu, bet labai daug kinologinės patirties įgijau savo „gaujos“ – Sibiro haskių dėka.

I.Gudmonienės arch. nuotraukos